Gyvenimas

2019.11.04 22:09

6 netikėtos priežastys, galinčios sukelti vėžį: kenkia ir nuolatinis sėdėjimas, ir darbas naktimis

LRT TELEVIZIJOS laida „Klauskite daktaro“, LRT.lt2019.11.04 22:09

Vėžį gali sukelti tai, ką valgome, tačiau LRT TELEVIZIJOS laidoje „Klauskite daktaro“ Lietuvos sveikatos mokslų universiteto profesorius Alvydas Unikauskas teigia, jog vėžinių ląstelių vystymuisi įtaką gali daryti ir tai, iš ko valgome. Anot daktaro, vėžio riziką gali padidinti net toks dalykas, kaip darbas naktį.

„Nutukimas, netinkama mityba, hormonų pusiausvyros sutrikimas ir lėtinis uždegimas – tai tik kelios žinomos priežastys, didinančios vėžinių susirgimų riziką. O kas, jei aš jums sakyčiau, kad kasdieniai, iš pirmo žvilgsnio visai nekenksmingi jūsų įpročiai taip pat gali padidinti vėžio riziką?“ – pažymi A. Unikauskas.

Pasak jo, ilgai atliekami tyrimai rodo, kad genetika sudaro tik dalį visų vėžį nulemiančių priežasčių, todėl galima daryti išvadą, kad aplinkos poveikis ir socialiniai bei ekonominiai veiksniai taip pat itin susiję su vėžio rizika.

Gydytojas teigia, jog mūsų visų organizmuose nuolat atsiranda vėžinių ląstelių, bet jas visą laiką „sugaudo“ mūsų tinkamai veikianti imuninė sistema. Ir vis dėlto gali įvykti klaida: tada ir atsitinka taip, kad žmogus gyvena tinkamai, o vėžiu vis tiek suserga.

Visgi mes galime sumažinti tikimybę susirgi vėžiu. Daktaras atrinko šešis dalykus, su kuriais susiduriame kasdien, tačiau jie gali padidinti riziką susirgti vėžiu. A. Unikauskas pažymi – tai tik didina tikimybę ir nėra garantija, kad susirgsite šia sunkiai pagydoma liga, nes to niekas negali garantuoti.

1. Kvapiosios žvakės ir oro gaivikliai

Kaip teigia medikas, vieno tyrimo metu Anglijoje, Jorke, penkias dienas šešiuose namuose buvo matuojamas lakiųjų organinių chemikalų kiekis ore. Gyventojų buvo prašoma pranešti, kokias kvapiąsias žvakes, oro gaiviklius ir valymo priemones jie tuo metu naudojo ir kiek laiko tai darė.

„Tyrimo metu paaiškėjo, kad tuose namuose, kuriuose buvo naudojami kvapiausi produktai, limoneno – sintetinės cheminės medžiagos, naudojamos citrusinių vaisių kvapams sukurti – kiekis buvo didžiausias“, – perspėja A. Unikauskas.

Riebalams ir dėmėms atsparios medžiagos iš pakuočių lengvai pereina ir į maistą, yra siejamos ne tik su vėžiu, bet ir reprodukcinėmis problemomis, susilpnėjusia imunine funkcija ir kitokiu poveikiu sveikatai.

Anot jo, kai limonenas išleidžiamas į orą, jis reaguoja su ozonu ir sukuria formaldehidą, kuris siejamas su daugybe skirtingų vėžio rūšių, taip pat leukemija ir nosiaryklės vėžiu. Be to, sintetiniai kvapai siejami su hormonų disbalansu, astma ir kitomis ligomis.

2. Greito maisto pakuotės, vienkartiniai indai

Dažnai girdime, kad vėžio atsiradimui įtaką daro mūsų mityba, tačiau tam tikrą vaidmenį gali atlikti ir maisto pakuotės.

„Greito maisto pakuotėse dažnai yra perfluorintų cheminių medžiagų, kurios žinomos kaip PFC ir PFAS. Šios riebalams ir dėmėms atsparios medžiagos iš pakuočių lengvai pereina ir į maistą, yra siejamos ne tik su vėžiu, bet ir reprodukcinėmis problemomis, susilpnėjusia imunine funkcija ir kitokiu poveikiu sveikatai“, – aiškina daktaras.

Venkite ne tik tokių pakuočių, bet ir popierinių lėkščių ar vienkartinių stalo įrankių – jie dažnai padengiami tomis pačiomis riebalams atspariomis cheminėmis medžiagomis.

Beje, tas pats vyksta ir su mikrobangų krosnelėms pritaikytais spragėsių maišeliais. A. Unikauskas užsimanius spragintų kukurūzų pataria jų pasiruošti senoviniu būdu – kukurūzus spraginti puode.

3. Alkoholis

„2016 metais Danijos mokslininkai paskelbė tyrimą, siejantį padidėjusį alkoholio vartojimą su krūties vėžio rizika. Tyrėjai nustatė, kad moterys, padidinusios suvartojamo alkoholio kiekį, kurį išgėrė per penkerius metus, susidūrė su didesne krūties vėžio rizika“, – sako profesorius.

Be krūties vėžio, tyrėjai alkoholio vartojimą susiejo su galvos ir kaklo, stemplės, kepenų, gaubtinės bei tiesiosios žarnos vėžiu.

„Mūsų kūną žaloja ne pats alkoholis, bet tai, kas įvyksta, kai mes išgeriame alkoholio. Etanolis C2H5OH su krauju į kepenis patenka iš žarnyno. Mūsų kepenys, kai tik gauna bet kokią toksinę medžiagą, stengiasi visa tai suskaidyti į nekenksmingas dalis.

Pirmasis darinys, kuris gaunamas iš etanolio, yra acetaldehidas. Vėliau iš jo pagaminama acto rūgštis, galiausiai vanduo ir anglies dvideginis – tai visiškai nekenksminga, tačiau acetaldehidas yra nuodas, kuris ir žaloja visą mūsų kūną. Jis denatūruoja baltymus, t. y. juos suraito taip, kad jie žūva“, – pasakoja A. Unikauskas.

Vėžio rizika didėja kaskart sėdėjimo laiką pailginus dviem valandomis. Vadinasi, net jei esate fiziškai aktyvus, nuolatinis sėdėjimas kenkia.

4. Vitamino D3 trūkumas

Vėžio riziką didina ne kas kita, kaip saulės trūkumas, sako profesorius. Jis tikina, jog, anot San Diege esančio Kalifornijos universiteto vėžio centro tyrėjų, padidinus vitamino D3 kiekį visame pasaulyje būtų galima išvengti maždaug 250 tūkst. storosios žarnos ir 350 tūkst. krūties vėžio atvejų.

„Išanalizavus vitamino D3 kiekį kraujo serume paaiškėjo, kad kuo mažiau vitamino D, tuo didesnė rizika susirgti gaubtinės ir tiesiosios žarnos bei krūties vėžiu. Nors per didelis saulės spindulių kiekis gali pakenkti odai, saulė yra geriausias vitamino D šaltinis“, – kalba medikas.

5. Darbas naktimis

A. Unikauskas pasakoja, jog vieno tyrimo su pelėmis metu buvo nustatyta, kad du genai, kurie kontroliuoja ląstelių cirkadinį ritmą, veikia kaip navikų slopikliai.

„Kūno centrinis cirkadinis ritmas, dar vadinamas pagrindiniu kūno laikrodžiu, veikia atsižvelgdamas į šviesą ir tamsą. Tad naktinės pamainos trukdo natūraliam kūno cirkadiniam ritmui“, – teigia gydytojas.

Pasak jo, tyrėjai suskirstė peles į dvi grupes: viena pelių grupė 12 valandų gyveno šviesoje, 12 – tamsoje, kita pelių grupė kas dvi tris dienas būdavo papildomai apšviečiama 8 valandoms.

„Palyginti su kontroline grupe, pelėms, veikiamoms nenormaliu apšvietimu, navikas augo greičiau ir agresyviau“, – pabrėžia medikas.

6. Sėdimas gyvenimo būdas

2014 metais Vokietijos nacionalinio vėžio instituto žurnale paskelbta, jog vėžys ir laikas, kai yra sėdima, yra susiję.

„Nustatyta, kad labiau sėslūs tyrimo dalyviai susiduria su didesne storosios žarnos, endometriumo ir plaučių vėžio rizika. Vėžio rizika didėja kaskart sėdėjimo laiką pailginus dviem valandomis. Vadinasi, net jei esate fiziškai aktyvus, nuolatinis sėdėjimas kenkia“, – perspėja A. Unikauskas.

Anot jo, naujausia rekomendacija suaugusiesiems – per savaitę mažiausiai 150 minučių judėti vidutiniškai aktyviai arba 75 minutes judėti energingai. Profesorius taip pat pažymi, jog į šį laiką neįeina kasdienė veikla, tokia kaip lipimas laiptais ar namų ruošos darbai.

„Vaikams rekomenduojama ne mažiau kaip 60 minučių vidutinio aktyvumo ar energingos veiklos kiekvieną dieną, o didelis aktyvumas rekomenduojamas mažiausiai 3 dienas per savaitę“, – sako jis.

Žinios apie vėžį ir jo rizikos veiksnius gali padėti išvengti šios klastingos ligos – nenurašykite visko genetikai, nes 50 proc. vėžio atvejų lemia gyvenimo būdas, įpročiai ir jus supanti aplinka, pabrėžia A. Unikauskas.

Plačiau – laidos įraše.

Taip pat skaitykite

Parengė Indrė Česnauskaitė.

Vėžys gali tūnoti netikėčiausiose vietose: onkologinius susirgimus sukelia ir saulės trūkumas, ir sėdimas gyvenimo būdas