Gyvenimas

2019.11.03 21:09

LRT įsikūrusi kurčiųjų mokyklos pastate: nutarus statyti telecentrą, vietos buvo ieškoma visame Vilniuje

LRT.lt2019.11.03 21:09

Mažai kas žino, jog šiandien S. Konarskio g. įsikūręs Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos pastatas pradžioje buvo statomas kaip kurčiųjų internatinė mokykla. Nusprendus įkurti Vilniaus telecentrą, po visą miestą vyko intensyvios tinkamos statybvietės paeiškos. Vieta turėjo būti aukšta, per daug nenutolusi nuo centro, joje privalėjo būti nutiestos komunikacijos.

Kai 1954 m. buvo numatyta per 1955–1956 m. pastatyti Vilniaus telecentrą, prasidėjo intensyvios aikštelės televizijos centrui paieškos. Tačiau rasti tinkamą vietą nebuvo lengva – kad naujai įrengtas telecentras ir jo darbuotojai galėtų kokybiškai dirbti savo darbą, jo statybų vieta turėjo atitikti visą sąrašą pačių įvairiausių kriterijų.

Reikėjo dairytis aukštesnės vietovės, kad televizijos programą galėtų priimti kuo didesnė teritorija. Prie statybų vietos turėjo būti lengva privažiuoti, statybvietės paieškomis užsiėmę specialistai reikalavo, jog būtų nutiestos elektros linijos ir komunikacijos.

Jie pageidavo, kad naujojo telecentro vieta būtų netoli nuo miesto centro. Mat norėta, kad vėliau jame būtų patogu lankytis atlikėjams, žurnalistams, kūrybiniams darbuotojams.

Svarstyta ir galimybė telecentrą įrengti jau pastatytuose statiniuose. Tuometis Vilniaus radijo stoties viršininkas Čaigada siūlė centrą statyti pačiame miesto centre, priešais Radiofono patalpas dabartiniame Gedimino prospekte. Tačiau tinkamos vietos paieškos neapsiribojo miesto centru.

Buvo ištyrinėta ir Liepkalnio gatvė. Telecentro statybai Liepkalnio gatvėje buvusios Vilniaus radijo stoties vietoje pasipriešino oro uosto tarnybos. Nors tai – aukščiausia Vilniaus vietovė, tačiau ji gerokai nutolusi nuo miesto centro.

Akyla statybos ekspertų akis nepražiūrėjo ir Šeškinės kalvų, ant kurių šiuo metu įsikūręs „Akropolis“. Čia ant skardžio keteros pastatyti rūmai ir televizijos bokštas būtų matomi iš bet kurios miesto vietovės. Bet rajonas tuo metu dar nebuvo pradėtas apgyvendinti, jame nebuvo nutiestos nei komunikacijos, nei gatvės, nei elektros linijos. Statybos būtų užsitęsusios, išaugusi būtų ir jų kaina, todėl ir šio varianto teko atsisakyti.

Palankiausiai buvo įvertinta aikštelė Gerosios Vilties ir Vandentiekio gatvių sankirtoje – vieta pagaliau tiko ir technologams, ir architektams. Tačiau pasirinkta vieta esą buvo per triukšminga, mat visas transportas, vykstantis iš Vilniaus Kauno kryptimi, važiuos šalimais. O tai, anot ekspertų, nepriimtina leistino triukšmo radijo bei televizijos studijose ir kūrybinio darbo požiūriu.

Išnaršius kone visą Vilniaus miestą, galiausiai buvo nutarta apsistoti prie siūlymo naujajam telecentrui panaudoti Vingio parko pašonėje statomą kurčiųjų internatinės mokyklos pastatą.

Didžiausias iššūkis buvo televizijos bokšto statyba. Tuo metu tai buvo aukščiausias statinys Lietuvoje: S. Konarskio gatvėje 1956-ųjų vasarą išdygusio bokšto aukštis su turniketine antena siekė 192 metrus, o svoris – apie 350 tonų. Šalia statyta mokykla buvo pritaikyta televizijos reikmėms.

Lietuvos statybininkai aukštumininkų patirties dar neturėjo, todėl Vilniaus televizijos bokštą montavo statybininkai iš Leningrado. Visgi programas transliuoti bokštas galėjo vos 50–60 km spinduliu.

Nors šis statinys jau seniai išardytas, tačiau kažkada vykęs demontavimas tapo unikalia operacija, verta atskirtos istorijos.

Bokšto demontavimo darbai prasidėjo 1985 m. rugsėjį. Iš pradžių sraigtasparnis-kranas atliko unikalią operaciją – net septynis kartus nukėlė po gabalą viršutinės bokšto dalies konstrukcijų.

Įdomu ir tai, jog sraigtasparniui degalų pakakdavo vos vienam kartui. Jis į orą kildavo prisipylęs degalų tik vienam reisui – nuo S. Konarskio gatvės iki laukymės prie Neries, netoli dabartinių „Litexpo“ parodų rūmų.

Informacija parengta pagal L. Blynaitės knygą „Lietuvos Televizija 1957–2017. Faktai. Kūrėjai. Laidos“.

Taip pat skaitykite