Apie moliūgus dažnai kalbama kaip apie dekoraciją, o ne maisto produktą. LRT TELEVIZIJOS laidoje „Vartotojų kontrolė“ mitybos ekspertai negaili komplimentų šiai daržovei, galingai ne tik dydžiu, bet ir nauda sveikatai. Dažnai daržovės sukaupia daug nitratų, tačiau tik ne moliūgas – endokrinologas Gintautas Kazanavičius sako, kad moliūgais galima maitinti ir paauglius, ir pačius mažiausius vaikus.
Moliūgą ekspertai vadina rudens derliaus karaliumi. Nors lietuvių virtuvėje vietą atrado ne taip seniai, moliūgas jau spėjo tapti nepamainoma daržove. Kūrybingos šeimininkės iš jo ruošia daugybę patiekalų – nuo sriubų iki desertų.
Sakoma, kad pirmąkart moliūgo sėklos užfiksuotos dar prieš tris tūkstančius metų prieš Kristų. Ir nors iš tų sėklų išauginti moliūgai gerokai skyrėsi nuo šiandienių, moliūgas buvo viena pirmųjų daržovių, kurią žmogus kultivavo ir pritaikė maistui.
„Į Lietuvą moliūgai atkeliavo 16 a., bet, aišku, buvo auginami gyvuliams šerti. Naudojo ir maistui, bet ne taip plačiai. Labiau susidomėta prieš kokius 25 metus“, – pasakoja Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio ir maisto mokslų instituto mokslininkė doc. dr. Judita Černiauskienė.
Moliūgą įsivaizduojame stereotipiškai – oranžinis, apvalus ir su sėklomis viduje, tačiau moliūginių augalų šeimoje yra apie 90 genčių ir maždaug 700 rūšių. Visgi Lietuvoje populiariausi raudonieji, muskatiniai, sviestiniai, aliejiniai ir makaroniniai moliūgai, o pastarieji mums geriau žinomi kaip aguročiai.
Pasak moliūgų augintojos Ievos Stragytės-Andriukevičienės, iš makaroninio moliūgo galima greitai pasigaminti gardų garnyrą. Tereikia tokį moliūgą perpjauti pusiau, 30 minučių pakaitinti orkaitėje, su šakute išskobti „makaronus“, juos sudėti į keptuvę, taip pat įdėti česnako ar to, ką mėgstate, ir viskas – garnyras paruoštas.
Kartais sakoma, kad moliūgas – viena paprasčiausiai užauginamų daržovių, tačiau ne vieną dešimtmetį moliūgus auginantis Vincentas Stragys teigia, kad ne viskas taip paprasta. Šiokia tokia priežiūra būtina visų rūšių moliūgams.
„Nepasodinti per anksti – bijo šalnų, pradeda gesti, nes labai panašus į agurką, yra jautri daržovė. Tik nereikia piktžolių ravėti, auginti ne taip sudėtinga“, – kalba V. Stragys.
Jeigu vyras pradeda sunkiau šlapintis, kasdien suvalgęs po saujelę moliūgų sėklų iš karto pamatys efektą.
Moliūgų augintojo teigimu, moliūgas labiausiai mėgsta tokią dirvą, kurioje būtų juodžemio, humuso, o smėlėtoje dirvoje moliūgai užaugs net trigubai mažesni.
Siūlo ir rauginti, ir naudoti gaminant desertus
Jaunystės eliksyras, geras ginklas prieš vėžines ląsteles, nepakeičiamas dietos ingredientas ir tobuliausia rudens derliaus daržovė. Mitybos žinovai garbingų epitetų moliūgui negaili.
„Labai naudingas sergantiems širdies ir kraujagyslių ligomis. Turintiems padidėjusį kraujospūdį, cholesterolį tikrai verta rinktis moliūgą dėl jame esančių pektinų“, – pabrėžia dietologė Rūta Petereit.
Jai pritaria ir endokrinologas Gintautas Kazanavičius. Jis moliūgą vadina išskirtine daržove, apie kurios naudą žino retas.
„Tai tikrai nuostabi daržovė. Daržovės paprastai sukaupia daug nitratų, o moliūge išskirtinai nedaug nitratų, todėl jo galima duoti net mažiausiems vaikams ir nebijoti apnuodyti nitratais. Dar jame labai daug skaidulų, mažai cukrų ir to, ko reikia, jeigu žmogus nori mesti svorį – pavalgyti, bet nepersivalgyti, – kalorijų“, – tikina G. Kazanavičius.
R. Petereit teigimu, moliūgas taip pat turi ir vitaminų, pavyzdžiui, vitamino C, B grupės vitaminų, taip pat kalio, geležies, cinko, seleno ir kitų mineralinių medžiagų. Iš kitų daržovių moliūgas išsiskiria dar ir tuo, kad yra gausus karotinoidų – anot jos, yra veislių, kurios gali turėti net kelis kartus daugiau karotinoidų negu morkos.
Sveiki moliūgai gali išsilaikyti iki pat pavasario, tačiau svarbu žinoti, kaip šias daržoves laikyti. Kaip teigia I. Stragytė-Andriukevičienė, moliūgus geriausia laikyti sausoje patalpoje 16–18 laipsnių šilumos temperatūroje.
Kad moliūgai būtų dar tvirtesni, J. Černiauskienė siūlo šį tą atsiminti moliūgams dar pūpsant darže: „Augalą reikia apgenėti. Reikia leisti, kad augalas brandintų 4–5 vaisius, ne daugiau. Visas kitas užuomazgas ir pažastinius ūglius reikia išgenėti.“
Jei norite paįvairinti savo mitybos racioną moliūgais, yra tikrai ne vienas šios daržovės apdorojimo būdas. Mitybos specialistai teigia, kad raugti ir marinuoti galima ir moliūgą.
Maisto tinklaraštininkė Renata Šniolienė įsitikinusi, kad rauginti moliūgai – fantastiško skonio pagardas, išlaikantis visus vitaminus ir naudingąsias medžiagas.
Blyneliai, sriubos ar pyragai – receptų daugybė, tačiau daug ir moliūgų rūšių. I. Andriukevičienė vardija, koks moliūgas kam tiks labiausiai.
„Jeigu nemėgstate labai saldžiai ir norite, kad moliūgas ne taip ištežtų, rinkitės „Justynka“ ar raudonuosius. Sviestiniai ir muskatiniai – tiems, kas mėgsta saldžiau, labiau prie desertinių, bet, jei mėgsti saldžiarūgščiai, irgi puikus pasirinkimas. Makaroniniai, palyginti, neutralūs, priklauso nuo to, kokius prieskonius pasirenki“, – aiškina pašnekovė.
Atminkite, kad saldumas moliūguose intensyvėja juos ilgai laikant. I. Stragytė-Andriukevičienė pabrėžia, kad visi moliūgai po Naujųjų metų yra daug saldesni, nes krakmolas virsta sacharidu.
Moliūgų sėklos – geriau nei vaistas
Moliūgų sėklos – geriau nei pats moliūgas, taip teigia G. Kazanavičius. Sėklose yra daugybė mikroelementų: kalcio, cinko, magnio ir kt., tai pat medžiagų, kurios gali padėti vyrams susidūrus su tam tikromis problemomis.
„Jeigu, sakysime, vyras pradeda sunkiau šlapintis, kasdien suvalgęs po saujelę moliūgų sėklų iš karto pamatys efektą. Dėl prostatos išvešėjimo tai tikrai geriausia profilaktinė priemonė“, – kaip be vaistų išsigydyti tam tikras problemas atskleidžia endokrinologas.
Nėra nevalgomo moliūgo, tačiau dekoratyvinių moliūgų labai stora žievelė, minkštimas karstelėjęs, todėl jų ir nepriimtina vartoti.
Kaip ir visada, svarbu paminėti, kad svarbiausia – saikas. R. Petereit rekomenduoja nepersistengti ir per dieną suvalgyti tik 20–30 gramų moliūgų sėklų.
Gydytojai sako, kad moliūgų sėklos padeda gerinti ir miego kokybę, teigiamai veikia akis ir labai tinka augančiam organizmui.
„Triptofanas – paprasta aminorūgštis, kuri padidina miego hormoną melatoniną. Lygiai taip pat triptofanas skatina ir augimo hormoną. Tad moliūgų sėklų galima duoti ir paaugliams“, – pažymi G. Kazanavičius.
Moliūgų sėklų aliejus – dar universalesnis produktas, tinkantis ir maistui, ir masažui, nes mažina raumenų skausmus. Toks aliejus brangesnis todėl, kad norint išspausti vieną litrą prireiks sėklų iš trisdešimties moliūgų. Dažniausiai aliejus spaudžiamas iš aliejinių moliūgų belukščių sėklų.
Visgi atsisakyti kitų rūšių aliejų dietologė R. Petereit nerekomenduoja: „Kitų aliejų kontekste moliūgų sėklų aliejų vertinčiau tik kaip pagardą. Jį reikėtų rinktis tik nerafinuotą ir jokiu būdu nekaitinti.“
Ir dekoratyviniai moliūgai valgomi, bet taip vadinami ne veltui
Nors moliūgas – tikrai nuostabi maistinga daržovė, dažnai artėjant Helovinui apie jį imama kalbėti kaip apie dekoraciją, mat ne vienas iš moliūgų pagamintomis įspūdingomis puošmenomis rudenį ima dabinti savo namus. Tačiau ką daryti, kad moliūgo galva neimtų pūti ar žaibiškai nesudžiūtų?
Ekspertai sako, kad tiek valgyti, tiek dekoruoti tinka visų rūšių moliūgai, tačiau vienų rūšių moliūgai daug skanesni, kitų – gražesni, todėl natūraliai susiklostė, kad kai kurie moliūgai vadinami dekoratyviniais.
„Nėra nevalgomo moliūgo, tačiau dekoratyvinių moliūgų labai stora žievelė, minkštimas karstelėjęs, todėl jų ir nepriimtina vartoti“, – teigia J. Černiauskienė.
Kad moliūgas yra visiškai subrendęs, pirmiausia parodo kotelis. Jis pradeda sausėti ir kamštėti.
Helovinas, kaip ir pagrindinis jo atributas – Džeko žibintas, kildinamas iš airių folkloro. Ruošdami tokią namų puošmeną atminkite, kad reikalavimų moliūgams nėra – imkite tą, kuris patinka ir yra patogus pjaustyti. Svarbiausia – gerai išskaptuoti viduje esančius plaušelius ir sėklas.
Vaisių ir daržovių drožinėjimo meistrė Vita Brūzgienė sako, kad priemonės, skirtos drožinėti medžiams, tinka ir skutinėti moliūgams. Ji pasidalijo ir keliais patarimais, kurių laikantis dekoracija ilgiau išliks nepakitusi.
„Tas mūsų oranžinis standartas turi mažai „mėsos“, yra vandeningas ir užtai greitai genda, o yra muskatinių moliūgų, kurie turi daug „mėsos“, oda yra pasidengianti netgi tarsi vašku – jie iš tikrųjų išsilaiko labai ilgai. Patarčiau kartas nuo karto apdengti drėgnomis servetėlėmis ir įdėti į šaldytuvą, kad prisigertų drėgmės“, – kalba V. Brūzgienė.
Nesvarbu, moliūgą renkatės trintai sriubai, desertui ar Helovino žibintui – J. Černiauskienė atskleidžia požymius, pagal kuriuos galima atpažinti, ar daržovė gerai sunokusi.
„Kad moliūgas yra visiškai subrendęs, pirmiausia parodo kotelis. Jis pradeda sausėti ir kamštėti. Dar vienas dalykas, kuris galėtų parodyti, ar moliūgas tikrai subrendęs – švelniai nagu braukite per moliūgo odelę. Jeigu nėra žymos, nesimato jokio brūkšnelio, vadinasi, vaisius visiškai subrendęs“, – pažymi ji.
Laidoje maisto žinovai papasakojo, kaip moliūgus raugti, marinuoti ir pasigaminti iš šių daržovių gardžių ir maistingų patiekalų. Žiūrėkite laidos įraše.
Parengė Indrė Česnauskaitė.
