Gyvenimas

2019.10.29 06:59

Šunų vedžiotojos Vilniuje dažniausiai prireikia užsieniečiams: už pusvalandį moka nuo 7 eurų

Gintarė Micevičiūtė, LRT.lt2019.10.29 06:59

Bent 5 šunys, vienas vedžiotojas ir visi pakeliui į parką. Nors toks vaizdas būdingas amerikietiškiems filmams, šunų vedžiojimo paslauga populiarėja ir Lietuvoje. Šunis už atlygį siūlosi pavedžioti ir kaimynų vaikai, ir studentai, o 28-erių Žydrūnei Ramšaitei tai yra pagrindinė veikla jau porą metų. Klientai už pusvalandžio pasivaikščiojimą su keturkoju jai moka nuo 7 eurų.

Šunų vedžiojimu Ž. Ramšaitė užsiima jau aštuonerius metus ir yra šios veiklos pradininkė Lietuvoje. Savanoriaudama gyvūnų prieglaudose ji sumanė, kad pagalbos kartais gali reikėti ir gyvūnų augintojams.

Įdėjusi skelbimą mergina netrukus sulaukė ir pirmųjų klientų. Tiesa, žmonės dažniau paprašydavo prižiūrėti jų keturkojus, kol būdavo išvykę, o ne tiesiog pavedžioti. Koks buvo pirmasis klientas, kurį reikėjo pavedžioti, Ž. Ramšaitė tiksliai nepamena: „Tai buvo arba du taksai, arba vienas vokiečių aviganis.“

Pasak Ž. Ramšaitės, ši paslauga išpopuliarėjo prieš 2–3 metus. Dabar mergina yra subūrusi 3–4 šunų vedžiotojų komandą. Nemažai klientų – Vilniuje gyvenantys užsieniečiai.

„Jiems tai – įprasta paslauga. Atvažiuoja dirbti, į ilgesnes komandiruotes, apsigyvena Vilniuje. Kaip auklės ieško, taip ir šuns vedžiotojo ieško“, – pasakoja Ž. Ramšaitė.

Jos paslaugų dažniausiai prireikia pietų metu. „Nuo 12 iki 15 val. – pats pikas“, – portalui LRT.lt sako Ž. Ramšaitė.

Tokiu metu šunį pavedžioti dažniausiai ir prašo užsieniečiai. Lietuviams šunų vedžiojimo paslaugos vis dar dažniausiai prireikia tada, kai jie kur nors išvyksta ir patys negali pasirūpinti savo keturkoju.

„Užsieniečiai nori, kad šuo kasdien dienos metu valandai išeitų į lauką. Nors po truputį daugėja ir to norinčių lietuvių. Juk šunys liūdi būdami vieni. Šuo toks gyvūnas, kuriam reikia bendravimo, užduočių. Ramesni ar senesni šunys gal mažiau liūdi. Tie, kuriems veiklos trūksta, pradeda ką nors graužti arba užsiimti kokia nors veikla, kuri žmonėms gali nepatikti“, – sako Ž. Ramšaitė.

Dažniausiai šuniuką pavedžioti Ž. Ramšaitė pasiima iš namų, tačiau būna ir tokių, kurie prašo užsukti ir šuniuką į lauką išvesti iš darbo. Daug dirbantys žmonės – kita kategorija, kuriems taip pat vis dažniau prireikia šunų vedžiotojo paslaugos.

Pasak Ž. Ramšaitės, šuns vedžiotojo dažnai prireikia ir šeimoms, kurios susilaukia kūdikio, – keturkojui laiko lieka mažiau, o kartais jaunoms mamoms tiesiog sunku vienu metu stumti vežimą ir vestis augintinį.

Kaip ir kur šunį vedžioti, Ž. Ramšaitė pirmiausia paklausia šeimininkų. Kiekvienas geriausiai žino savo augintinio poreikius ir įpročius. Tačiau kartais ji tiesiog leidžiasi paskui šunį. Pataria taip retkarčiais elgtis ir šunų savininkams.

„Kai kuriems šunims uostinėjimas yra didžiausia pramoga. Vieniems reikia fizinio krūvio, kitiems – veiklos“, – sako Ž. Ramšaitė.

Beje, paklausta, ar dažnai jos darbo diena primena sceną iš kino filmo, Ž. Ramšaitė tik nusijuokia: „Daugiausiai esu vedžiojusi tris šunis, o dažniausiai – vieną.“