Gyvenimas

2019.10.25 16:47

Marius Čepulis. Kodėl nyksta paukščiai

Marius Čepulis, gamtos fotografas2019.10.25 16:47

Rugsėjo pabaigoje „Science“ žurnale buvo paskelbtas tyrimas, parodantis, kad JAV ir Kanada per 50 metų neteko trečdalio paukščių (grubiai, palyginti su 1970 metais, sparnuočių sumažėjo 3 milijardais). Panaši situacija yra ne tik Amerikoje, bet ir visame pasaulyje. Maždaug aštuntadalis iš apie 10 000 paukščių rūšių atsidūrė ties išnykimo riba, o 40 proc. rūšių skaitlingumas kasmet mažėja.

Tai didžiuliai skaičiai ir ši tendencija nesikeičia. Paukščių mažėja, o to priežastys yra pačios paprasčiausios. Ne, tai nėra dėl taip visų keikiamų libaniečių, kurie kasmet iššaudo šimtus tūkstančių sparnuočių, ar kipriečių, tunisiečių, egiptiečių, kurie tinklais ir klijais šluoja mūsų sparnuočius. Tarša, naftos išsiliejimai irgi, pasirodo, ne pagrindiniai žudikai.

Didžiausią įtaką paukščių populiacijų mažėjimui turi jų buveinių naikinimas. Ir tą ypač pajuto atvirose vietose (laukuose ir pievose) gyvenantys paukščiai. Smarkiai mažėja įvairiausių tilvikų, vištinių paukščių, laukinių karvelių, smulkių laukų giesmininkų (vieversių, startų, kiauliukių, kalviukių, kielių). Didžiojoje Britanijoje per 50 metų paprasčiausių karklažvirblių sumažėjo 95 proc.

Kas kaltas? Mes. Konkrečiau – intensyvėjantis žemės ūkis. Dideli dirbami laukai tampa monokultūrų dykumomis, kur bijo net kliša musė praskristi. Atsiradus naujoms technologijoms, laukai nukulami daug švariau, paliekant daug mažiau maisto grūdlesiams. Nėra maisto – nėra paukščių. O kad dar mažiau būtų, sausinamos drėgnesnės vietos, naikinami nedirbami plotai, pagrioviai iššluojami, kertami krūmai ir skutamos „piktžolės“ tarp laukų – t.y naikinamas ir maistas, ir slėptuvės.

O kad mažai nepasirodytų, visa tai apipurškiama pesticidų su insekticidais, dėl kurių išnyksta vabzdžių rūšys, paukščiai atsiveda mažiau jauniklių, sparnuočiai nebesugeba sukaupti medžiagų migracijai ir žūsta kelionių metu.

Miškuose situacija ne geresnė. Nykstant seniems miškams, kartu nyksta ir ypač retos jautrios rūšys. Pas mus dar jos šiaip ne taip randa, kur slėptis, o kokioj Brazilijoj ar Indonezijoj, kur iššluojama ir laukais ar palmių plantacijomis paverčiama tūkstančiai hektarų, paukščiai tiesiog paliekami „ant ledo“. Ir nors dabar mūsų miškininkai mušasi į krūtinę, kad padėtis labai gera – miškingumas didėja ir miškai sensta – paukščiams nuo to ne geriau.

Miškingumas didėja jaunuolynų sąskaita, kur senų girių sparnuočiai neturi, ką veikti. O sensta alksnynai, beržynai su drebulynais, kurie irgi paukščiams nėra tokie patrauklūs, kaip mišrūs spygliuočių miškai.

Daug paukščių sunaikina ne be žmogaus pagalbos atsiradusios invazinės gyvūnų rūšys. Taip pat jie kenčia nuo klimato kaitos padarinių, ekstremalių oro sąlygų.

Jei kalbėsime apie tiesiogines žūčių priežastis (ne natūralias, dėl ligų ar plėšrūnų, o kur mes nagus prikišę), jų irgi yra pačių įvairiausių. Milijonai paukščių miršta apsinuodiję, milijonus jų sugauna mūsų mylimos katės. Nes juk vargšė katytė, negi laikysiu ją uždarytą, geriau paverksiu prie eilinio lavonėlio arba pasidžiaugsiu, kokia maniškė supermupermedžiotoja.

Skambaliukas ant kaklo? Ne, negirdėjom apie tokį, o ir mūsų Rainiukui jis nepatinka.
Daugybė paukščių žūsta keliuose, nutrenkiami elektros laidų (ypač didesni plėšrūnai). O didžioji dalis visų žūčių yra dėl traumų, atsitrenkus į žmogaus pastatytus objektus (visokiausi bokštai, aukštos įtampos stulpai ir linijos, pastatai). Ir iš jų daugiausia sparnuočių padeda galvas, atsimušę į pastatų langus.

Prisimenat Alytuje nufotografuotus nykštukus, kurie, tipo, žuvo dėl gaisro? Būtent jie ir dar kelios mažų paukščiukų rūšys migracijų metu trankosi į pastatų langus. Daugiausia tokių nelaimėlių randama Klaipėdoje, nes ten eina svarbiausias jų migracijos kelias. O langai, ypač kuriuose atsispindi augalija, yra mirtini spąstai. Paukščiai lekia nestabdydami ir trenkiasi visa jėga. Rugsėjo – spalio mėnesiais prie vieno pastato randama dešimtys kruvinų kūnelių, o apskritai prisiploja dešimtys tūkstančių paukščių.

Tiesa, ne visi žūsta, dalis tik prisitrenkia, bet juos tuoj pat sutvarko nykštukų sezono laukiantys katinai ir varnos. Buvo paskaičiuota, kad JAV į namų langus užsimuša apie 500 milijonų paukščių per metus.

Ant langų klijuojami juodi paukščių siluetai nelabai veikia, jų reikia daug klijuoti ir dažniausiai paukščiai jų nepastebi. Geriau jau klijuoti baltus siluetus, jie matomi iš toliau. Galima prie gyvenamų namų priešais langus raišioti virvutes, ant jų kabinti plunksnas, ar kokį plėšraus ar varninio paukščio maketą.

Kol kas yra giriamas metodas (kurį aš pats bandysiu), kai ant lango specialiu baltu markeriu nubraižomos vertikalios plonos linijos (maždaug kas 10cm). Paukščiai vengia skristi pro vertikalius siaurus plyšius, o balta spalva šešėlyje geriau pastebima. Yra tuo pagrindu siūlomi ir nauji architektūriniai sprendimai, kuriais turėtų pasidomėti architektai, projektuojantys namus paukščių migracijos keliuose.

Ką daryti jei randat dar gyvą paukštį, atsitrenkusį į langą? Geriausia yra paimti, įdėti į kokią atvirą dėžutę, pakelti kur aukščiau ir palikti. Nereikia glostyti, daryt dirbtinių kvėpavimų, girdyt ir šert. Jei nestipriai prisitrenkė – atsigaus, jei stipriai – niekuo nepadėsit.

Dėl ko nežūsta paukščiai (didžiam sąmokslų teorijų gerbėjų nusivylimui) – dėl 5G. Ta istorija, kur krito keli šimtai paukščių dėl, tipo, 5G bandymų Nyderlanduose yra visiškas išmislas, paskleistas vieno žmogelio su folijos kepurėle. 5G yra elementariausios radijo bangos. Tipinio FM dažnio siųstuvo galia yra apie 40 kilovatų, o mobilios stoties apie 40 vatų (1000 kartų silpnesnė). Tai jei Lietuvos radijas su M1 per tiek metų nepadarė genocido, mobilaus ryšio stotelės, skleidžiančios daug silpnesnes bangas, gal irgi kažkaip mūsų ir paukščių neištručys.

Ramaus ir šilto savaitgalio.

Draudžiama publikuoti šį komentarą bet kurioje žiniasklaidos priemonėje, išskyrus LRT.lt, be raštiško autoriaus sutikimo.

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt