Gyvenimas

2019.10.27 20:32

Kad pirmoji pagalba nepablogintų situacijos: iš nosies bėgant kraujui ne atsiloškite, o palinkite į priekį

LRT TELEVIZIJOS laida „Klauskite daktaro“, LRT.lt2019.10.27 20:32

Kaip iš didelio rašto išeinama iš krašto, taip ir iš didelio noro padėti kartais ne tik nieko neišeina, bet dar situacija ir pabloginama. Ką daryti, kad pirmoji pagalba netaptų skriauda, LRT TELEVIZIJOS laidoje „Klauskite daktaro“ papasakojo Lietuvos sveikatos mokslų universiteto profesorius Alvydas Unikauskas, kuris tikina – jei iš nosies bėga kraujas, atlošę galvą tik pakeisite jo tekėjimo kryptį.

„Pirmosios pagalbos žingsniai susirgus ar susižalojus jau yra tapę folkloru, kai net vidury nakties pažadintas kiekvienas pasakytų, ką reikia daryti nusideginus, kraujuojant ar kitaip negaluojant. Tačiau klaidingi jūsų žingsniai gali ne tik pabloginti situaciją, bet net ir baigtis mirtimi“, – perspėja medikas.

Jis svarsto, kad galbūt nutikus nelaimei žmonės taip smarkiai nesutriktų, jei jiems į galvą nebūtų brukama tiek daug keistų patarimų apie sveikatą: „Net neįsivaizduoju, iš kur visuomenėje atsiranda kai kurie mitai.“

Juos išsklaidyti padėjo ir Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų skubiosios medicinos pagalbos gydytoja Ieva Paliokaitė.

Nudegimas: tepti riebalais ar kišti po vėsiu vandeniu?

Ne vienas yra klaidingai įsitikinęs, kad nudegusią vietą reikia tepti aliejumi ar kitais riebalais, tačiau toks sprendimo būdas, pasak A. Unikausko, didžiausia klaida.

„Iš tiesų riebalai sulaiko karštį, todėl taip galite tik dar labiau pabloginti situaciją: padidinti nudegimo lygį ar neleisti žaizdai tinkamai gyti“, – pažymi daktaras.

Jam antrina ir I. Paliokaitė. Pasak gydytojos, nudegus reikėtų kuo greičiau žaizdą vėsinti kambario temperatūros vandeniu, tai daryti 10–20 minučių.

Po to žaizdą būtina atsargiai nusausinti, sužeistą vietą laikyti lengvai pridengtą. Jei pradeda kilti pūslės, keičiasi spalva ar prasideda infekcija, kreipkitės į gydytoją.

Nušalimas: kišti po šiltu ar šaltu vandeniu?

Žiema ne už kalnų ir kas gi žino, ką šįkart ji mums paruošė. Daug laiko praleidus dideliame šaltyje nieko nuostabaus nušalti galūnes, o norint suteikti sau ar kitam pirmąją pagalbą daug kam kyla klausimas: nušalusią vietą kišti po šiltu ar šaltu vandeniu?

Nušalusias galūnes reikia atšildyti lėtai, geriausia – vos kambario temperatūros vandens vonelėje.

Nušalus rankas ar kojas dažnai kyla pagunda pakišti jas po šiltu vandeniu, nes tikima, kad tai padės jas sušildyti, tačiau tai, pasak A. Unikausko, netinkamas pagalbos būdas.

„Taip kyla rizika dar labiau pažeisti odą, jei vanduo bus pernelyg karštas. Nušalusias galūnes reikia atšildyti lėtai, geriausia – vos kambario temperatūros vandens vonelėje“, – pasakoja jis.

Kaip teigia I. Paliokaitė, nušalę audiniai jau yra sužaloti, o jeigu jiems atstatyti pasitelksime karštį skleidžiančias priemones (tai nebūtinai karštas vanduo, gali būti radiatorius, šildytuvas, džiovintuvas, ugnis ir t. t.), audinius galime dar labiau pažeisti.

A. Unikauskas pabrėžia, kad nušalę audiniai turi atšilti iš vidaus ir palaipsniui, o laidos viešnia priduria, kad tokių vietų nerekomenduojama trinti.

Kraujuojanti žaizda: kada reikalingas turniketas

„Giliai susižeidus ranką ar koją, gali kilti pagunda žaizdą užveržti turniketu, tačiau taip galite sustabdyti kraujo pratekėjimą į visą galūnę, o tai gali padaryti didelės žalos. Visgi mes žinome, kad gali būti klaida ir nepanaudoti turniketo“, – pasakoja A. Unikauskas.

I. Paliokaitės teigimu, turniketas turėtų būti naudojamas tais atvejais, kai kraujavimas kitaip nesustabdomas, pavyzdžiui, spaudžiamuoju tvarsčiu.

„Turniketas naudojamas, jeigu yra masyvus kraujavimas: žmogus pradeda netekti sąmonės, stipriai šlampa drabužiai, kraujas sunkiasi, teka srove, čiurkšle, bandome užspausti, o kraujas vis tiek teka“, – pažymi ji.

Atlošę galvą atgal kraujavimo nesustabdysite, tik pakeisite jo tekėjimo kryptį. Kraujas gali nutekėti į nosiaryklę, net skrandį ar kvėpavimo takus.

Svarbu žinoti, kaip teisingai sustabdyti kraujavimą ir be turniketo. Ant žaizdos reikia spausti sterilų bintą. Kai kraujavimas sustoja, būtina žaizdą sutvarstyti. Jei žaizda kraujuoja toliau ar matote, kad pažeista stambi kraujagyslė, kreipkitės į gydytoją.

Svetimkūnis akyje: bandyti iškrapštyti ar plauti vandeniu?

„Trinti akį tikintis, kad svetimkūnis pasišalins – klaidinga. Kai jūs trinate akį, smėlio smiltelė, metalo skeveldra, tinko gabalėlis, šaka ar kitas svetimkūnis gali dar labiau traumuoti akį. Bandyti išsikrapštyti svetimkūnį pačiam irgi negalima“, – perspėja profesorius.

Bandant pašalinti svetimkūnį iš akies ją reikėtų plauti tekančiu šaltu vandeniu duše ar vonioje, taip teigia I. Paliokaitė.

„Bet jeigu įkrito svetimkūnis, kuris galimai užstrigo akyje, ragenoje, po voku ir mes jį matome, nereikėtų bandyti pačiam svetimkūnio ištraukti, reikėtų kreiptis į specialistus“, – sako ji.

Kraujas iš nosies: atsilošti ar palinkti į priekį?

Atlošę galvą atgal kraujavimo nesustabdysite, tik pakeisite jo tekėjimo kryptį. Kraujas gali nutekėti į nosiaryklę, net skrandį ar kvėpavimo takus. Jeigu jums iš nosies ėmė bėgti kraujas, atsisėskite tiesiai ir pasilenkite į priekį, pataria A. Unikauskas.

Anot I. Paliokaitės, taip daryti reikia tam, kad tekantis kraujas pasišalintų. Padeda ir šaltis: ant pakaušio arba kaktos virš nosies galima dėti ką nors šalto – tai padeda kraujavimui sustoti.

Patempimas, trauma, lūžis: tepti šildomuoju tepalu ar šaldyti?

Tepti šildomuoju tepalu ar kitaip šildyti traumuotos vietos šiukštu negalima – tai tik dar labiau padidins tinimą, perspėja A. Unikauskas.

Anot jo, jeigu tai šviežia trauma, reikia šaldyti, kad neatsirastų didelio tinimo, tačiau esant senai traumai gali padėti sužeistos vietos šildymas.

Laidos įraše – reportažas, kuriame greitosios pagalbos medikai pasakoja apie keisčiausius būdus, kokius teko matyti, kaip žmonės teikia pirmąją pagalbą nutikus nelaimei.

Parengė Indrė Česnauskaitė.

Pirmosios pagalbos mitai, nesuvokiami medikams: gydymas šlapimu, kiaušinio baltymu ir aliejumi