Gyvenimas

2019.10.23 19:23

Aviacijos ekspertas apie 12 mitų apie skrydžius: lėktuvas saugiausias transportas tik pagal vieną kriterijų

LRT RADIJO laida „Tuzinas“, LRT.lt2019.10.23 19:23

Jeigu būtų įmanoma nustatyti, kurios vietos lėktuve – saugiausios, pigių skrydžių kompanijos nepraleistų progos pasipelnyti, LRT RADIJO laidoje „Tuzinas“ sako aviacijos ekspertas Vidas Kaupelis. Jis taip pat neskuba teigti, jog lėktuvas – saugiausia transporto priemonė: „Vienas šmaikštus žmogus yra pasakęs, kad statistika kaip bikinis: labai daug parodo, bet tai, ką paslepia, yra svarbiausia.“

V. Kaupelis pasidalijo mintimis apie 12 mitų, susijusių su lėktuvais ir skrydžiais. Kai kuriais mitais neretas dar tiki, tačiau kai kurie – visiškas pramanas. Pašnekovą kalbina LRT RADIJO laidos „Tuzinas“ vedėja Guoda Pečiulytė.

1. Mitas, kad keliauti lėktuvu – neekologiška

Norint įvertinti, ar lėktuvas – tarši transporto priemonė, ar ne, reikia jį palyginti su kitomis transporto priemonėmis, pažymi V. Kaupelis.

„Ar lėktuvai degina kurą, ar prisideda prie globalaus atšilimo, klimato kaitos – taip. Bet ar jie neekologiški? Sakyčiau, tikrai ne. Šis mitas susijęs su tuo, kad lėktuvai iš tikro sudegina daug kuro. Bet jeigu paskaičiuotume, kiek pervežama keleivių ir kiek lėktuvas nuskrenda kilometrų, gautume neblogus skaičius, kokius 2–3 litrus 100-ui kilometrų vienam keleiviui“, – sako jis.

Tiek kuro, priduria pašnekovas, sunaudoja patys ekonomiškiausi hibridiniai automobiliai.

2. Lėktuvai – (ne) pačios saugiausios transporto priemonės

Statistika – įdomus dalykas, skaičius galima interpretuoti iš įvairių pusių. „Vienas šmaikštus ir protingas žmogus yra pasakęs, kad statistika kaip bikinis: labai daug ką parodo, bet tai, ką paslepia, ir yra svarbiausia“, – mintimis dalijasi jis.

Dažnai tai pabrėžti mėgsta ir pačios avialinijos, jog oro transportas – saugiausias pasaulyje. Ir tai yra tiesa, tačiau, anot pašnekovo, reikia pasakyti ir tai, jog taip vertinama pagal vienintelį kriterijų – mirčių skaičių milijonui ar milijardui nukeliautų kilometrų.

O, pavyzdžiui, jeigu pažiūrėtume, kiek mirčių įvyksta per atliktų kelionių skaičių, paaiškėtų, jog saugiausia transporto priemonė – traukinys. Tada lėktuvai atsidurtų kone sąrašo gale.

Teoriškai žaibas gali pakenkti, bet jei jis galėtų lemti lėktuvo avariją, jų turėtume daugybę kartų per dieną.

3. Mitas, kad lėktuvą gali valdyti bet kas

Šis mitas, anot V. Kaupelio, populiariojoje kultūroje labai gajus: „Modernūs lėktuvai, palyginti su tuo, kas buvo prieš keliasdešimt metų, nepalyginamai labiau automatizuoti. Didelė skrydžio dalis, ypač pakilus, yra automatizuota, autopilotas skrenda užprogramuotu maršrutu. Bet tai jokiu būdu nereiškia, kad pilotui nieko nereikia daryti.“

Taip pat jis pažymi, kad lėktuvui kylant ir leidžiantis viskas priklauso nuo paties piloto, nes šios skrydžio dalys – labai mažai automatizuotos. Tačiau pakilus į reikiamą aukštį, t. y. kai lėktuvas skrenda kreiseriniame aukštyje, esant ilgam skrydžiui pasikeisdami pilotai gali ir pavalgyti, ir netgi pamiegoti.

4. Skaudžių nelaimių gali įvykti ir nusileidus ant žemės

V. Kaupelis sako, kad po skrydžio plojantys žmonės jam kelia juoką, ypač turint omenyje tai, kad pilotai šių plojimų net negirdi. „Važiuojant su autobusu ar traukiniu keleiviai stotyje neploja“, – pažymi jis.

Tačiau už plojimų slypi ir pavojus, ypač, jeigu sugalvojate atsistoti. Tuo metu, kai lėktuvas tik nusileidžia, jis vis dar važiuoja ir tai daro nemažu, net kelių šimtų kilometrų per valandą greičiu.

„Kilimas ir leidimasis – pavojingiausios skrydžio stadijos. Kol lėktuvas nesustojo, pavojus nesibaigė. Gali nutikti daugybė dalykų, pilotas gali paliesti taką ne toje vietoje. Yra buvę incidentų, kai lėktuvas nesustoja laiku, trenkiasi ir užsidega“, – pasakoja aviacijos ekspertas.

5. Mitas, kad reikia bijoti oro duobių

V. Kaupelis pažymi – aviatoriai net nenaudoja tokio žodžių junginio, kaip „oro duobės“. „Ore duobių nėra, yra zonos su sūkuriais, kylančiomis srovėmis, kurias kertant dideliu greičiu truputį krato“, – teigia pašnekovas.

Tačiau to nereikėtų bijoti – anot jo, jeigu būdami aukštai pajutote kratymą, negalvokite, kad tuoj lėktuvas nukris. Jeigu žmonėms šiose zonose kiltų pavojus, katastrofos vyktų kiekvieną dieną, pabrėžia V. Kaupelis.

Visgi jis pažymi ir tai, kad susižeisti tuo metu galima, tačiau jei tik kas nors lėktuve nepritvirtinta ar esate neprisisegęs. Be to, galima patekti į tikrai didelės blaškos zoną, tačiau tai labiau būdinga tropiniams kraštams.

6. Žaibai nepavojingi

„Teoriškai žaibas gali pakenkti, bet jei jis galėtų lemti lėktuvo avariją, jų turėtume daugybę kartų per dieną. Statistiškai kiekvienas komerciškai skraidantis orlaivis patiria žaibo išlydį nors kartą per metus, o skraidant tropikuose, kur daug audrų, tokių įvykių būna daugybę kartų per metus. Lėktuvas sukonstruotas taip, kad žaibas neturėtų pakenkti“, – aiškina V. Kaupelis.

Kas tikrai avarijos atveju pagerina galimybę išgyventi – sėdėjimas šalia avarinių išėjimų.

Paklaustas, ar keleiviai gali pajusti, jog į lėktuvą trenkė žaibas, aviacijos ekspertas teigia, jog greičiau ne pajus, o pamatys.

7. Mitas, kad klausyti saugos instrukcijos neverta

Neretas mano, jog prieš skrydį vedama saugos instrukcija niekuo nepadės, jeigu lėktuvas paklius į kritišką situaciją, tačiau V. Kaupelis pažymi, kad visos saugaus skrydžio instrukcijos, grubiai kalbant, „rašytos krauju“.

„Laikoma, kad tam tikros procedūros lemia didesnę tikimybę išsigelbėti iš, sakykime, degančio orlaivio. Todėl į jas reikia žiūrėti rimtai“, – perspėja jis.

8. Reikalavimas išjungti telefoną – ne šiaip sau

Išjungti telefoną – ne šiaip sau nurodymas, tačiau, jeigu neišjungėte telefono, irgi neturėtumėte jaudintis, jog jis nukris būtent dėl jūsų aplaidumo. Anot pašnekovo, kad kas nors neišjungs telefono – šimtaprocentinė tikimybė, tačiau mobilieji telefonai galėtų pakenkti kokioms nors lėktuvo sistemoms tik tada, jeigu jų neišjungtų, pavyzdžiui, visi 150 keleivių.

9. Netiesa, kad sėdint lėktuvo gale nelaimės atveju didesnė tikimybė išgyventi

To neįmanoma pagrįsti, sako V. Kaupelis, o jeigu būtų galima tai padaryti, tai pigių skrydžių kompanijos tuojau pat tokias vietas apmokestintų papildomai. Anot jo, geriau sėdėti lėktuvo gale tik tada, jeigu kažkas nutiks lėktuvo priekiui, tačiau kiekvienas incidentas – unikalus.

„Kas tikrai avarijos atveju pagerina galimybę išgyventi – sėdėjimas šalia avarinių išėjimų“, – pabrėžia jis. Vis dėlto keleiviams, sėdintiems tokiose vietose, keliami tam tikri reikalavimai, pavyzdžiui, tai turi būti sveikas suaugęs žmogus, kuris galėtų atidaryti šias duris. Nors tai paprastas veiksmas, tai – ir atsakomybė.

Lėktuvo sistemos neužtikrina tokio paties slėgio, kaip jis būtų ant žemės, todėl sėdėjimas lėktuvo salone – tarsi sėdėtum 2–3 kilometrų aukštyje kalnuose.

10. Skoniai ir reakcijos ore – kitokie

„Lėktuvo salonas – ypatinga aplinka. Yra poreikis reguliuoti slėgį, kuris gerokai didesnis nei išorėje – skrendant dideliame aukštyje oras yra retas. Visgi lėktuvo sistemos neužtikrina tokio paties slėgio, kaip jis būtų ant žemės, todėl sėdėjimas lėktuvo salone – tarsi sėdėtum 2–3 kilometrų aukštyje kalnuose“, – pasakoja V. Kaupelis.

Be to, neretai žmonės būna labai anksti atsikėlę, jaudinasi, tad visa tai nulemia, jog žmogaus skonio receptoriai veikia šiek tiek kitaip nei įprastai. Tad ir skoniai vertinami šiek tiek kitaip. Sakoma, kad ir į alkoholį tokioje aplinkoje žmogus reaguoja kitaip, tačiau aviacijos ekspertas teigia, jog mokslas to neįrodė.

11. Mitas, kad lėktuve knibžda bakterijų

Sėdėdami lėktuve žmonės labai susispaudę. Erdvės mažai, žmonių daug – gali susidaryti įspūdis, kad visi kvėpuoja tuo pačiu oru. Iš tiesų, anot pašnekovo, yra kiek kitaip.

„Tam, kad žmonės galėtų kvėpuoti, oras pumpuojamas į saloną. Kas keletą minučių oras salone pasikeičia, todėl lyginant su autobusu ar traukiniu, kuriame uždaryti langai, o ventiliuojama minimaliai, lėktuvas – daug švaresnė transporto priemonė“, – teigia jis.

12. Mitas, kad vaikai, gimę lėktuve, gali nemokamai skraidyti visą gyvenimą

„Galbūt yra taip nutikę ir avialinijos apsinaudojo tuo kaip rinkodarine priemone, tačiau tai jokiu būdu nėra taisyklė“, – sako V. Kaupelis.

Be to, pasak jo, avialinijos kontroliuoja besilaukiančių moterų skrydžius – nuo 28 nėštumo savaitės prašoma pažyma, kad skristi galima, o nuo 36 savaitės skristi nebeleidžiama.

Plačiau – laidos įraše.

Parengė Indrė Česnauskaitė.


Tuzinas. Labiausiai paplitę mitai apie skrydžius su ekspertu Vidu Kaupeliu