Netiesa, kad cukriniu diabetu susergama dėl to, jog piktos ląstelės sugalvojo nebeatlikti savo darbo, t. y. priimti maistinių medžiagų. Ląsteles pažeidžiame patys alindami save netinkama mityba, LRT TELEVIZIJOS laidoje „Klauskite daktaro“ teigia Lietuvos sveikatos mokslų universiteto profesorius Alvydas Unikauskas. Jis papasakojo, kokiais paprastais būdais galima palaipsniui įveikti šią ligą.
„Neretai girdime, kad cukrinis diabetas yra nepagydoma liga, teks vartoti vaistus visą likusį gyvenimą. Panašiai yra su padidėjusiu kraujo spaudimu ir kitais susirgimais. Daug ligų yra laikomos lėtinėmis ir nepagydomomis“, – pasakoja A. Unikauskas.
Jis pažymi – gamta mums davė sveiką kūną, o mes sugebame jį išbalansuoti savo netinkamu elgesiu. Tada organizmas ir suserga, o pašalinus išbalansuojančias priežastis jis pradeda sveikti tiesiog pats, kalba profesorius.
Anot A. Unikausko, cukrinį diabetą sukeliantis atsparumas insulinui gali būti pašalintas. Tai padarę jūs pradėsite palaipsniui sveikti.
Ne vienas galite pagalvoti, jog ši informacija jums neaktuali, nes tiesiog nesergate cukriniu diabetu, tačiau sukluskite – per mažiau nei 20 metų sergamumas cukriniu diabetu Lietuvoje padidėjo net 3 kartus. Dabar Lietuvoje šia liga serga net 120 tūkst. žmonių.
Be to, prognozės dar liūdnesnės: skaičiuojama, kad 2045 metais šis skaičius gali padidėti iki 500 tūkst. Tad ar tikrai galite būti tikri, jog nebūsite vienas iš žmonių, susirgusių cukriniu diabetu?
Cukrinis diabetas prasideda nuo atsparumo insulinui. Anot A. Unikausko, daugeliu atvejų apie cukrinį diabetą internete rasite štai tokią informaciją:
– tai ląstelių atsparumas insulinui, kurį sukelia padidėjęs cukraus kiekis kraujyje,
– gydymas gali padėti, bet tai nepagydoma,
– tai lėtinė liga, truksianti visą likusį gyvenimą,
– svorio metimas ir mankšta gali sumažinti atsparumą insulinui.
Jautrumą insulinui turi visi žmonės, tačiau kai kurie jį praranda. Tačiau ar visi, kurie atsparūs insulinui, jau serga diabetu?
Įsivaizduokite, jūsų namuose kilo gaisras. Pradėjo kaukti signalizacija. Jūs vietoje to, kad gesintumėte gaisrą, šokate prie signalizacijos laidų ir juos nukerpate. Ji nustoja kaukti. Sakote, o, susitvarkiau su gaisru.
„Mums sako: atsparios insulinui ląstelės atsisako atlikti savo darbą, nebepriima cukraus ir kitų maistinių medžiagų, todėl cukrus lieka kraujyje, jo kiekis didėja“, – pasakoja medikas.
Iš tiesų, anot jo, yra atvirkščiai – atsparumas insulinui vystosi dėl didelio cukraus kiekio kraujyje, o tai padaro netinkamas maistas. Taip pat ir gydomas problemos rezultatas, t. y. hiperglikemija – padidėjęs cukraus kiekis, bet ne pati problema.
„Įsivaizduokite, jūsų namuose kilo gaisras. Pradėjo kaukti signalizacija. Jūs vietoje to, kad gesintumėte gaisrą, šokate prie signalizacijos laidų ir juos nukerpate. Ji nustoja kaukti. Sakote, o, susitvarkiau su gaisru“, – kalba A. Unikauskas.
Yra trys maistinės medžiagos – angliavandeniai, baltymai ir riebalai. Valgant skirtingą maistą, organizmas į jį reaguoja taip pat skirtingai, tad skirtingai išskiria ir insuliną.
„Jeigu valgome angliavandenius: cukrų, miltus, fruktozę, insulino kraujyje iš karto atsiranda daug. Kai valgome baltymus: mėsą, žuvį, pieno produktus, riešutus, tai taip pat sukelia insulino atsaką, bet ne tokią. Riebalų valgymas visiškai neturi įtakos insulino padidėjimui. Riebalai yra švari energija“, – aiškina medikas.
Pasak jo, kraujyje telpa vos arbatinis šaukštelis cukraus. Kai cukraus suvartojame per daug, organizmas jį ima kaupti kaip atsargas. Jei ir turėdami atsargų cukrų valgome toliau, kepenys jį pradeda versti riebalais, kurie užkemša ląsteles.
„Yra sakoma, kad atsparumą insulinui sukelia didelis cukraus kiekis kraujyje. Tai tas pats, kas sakyti, jog kalta riebalais perpildyta ląstelė. Atseit cukrus neturi kur dingti ir kaupiasi kraujyje. Atvirkščiai – pradžioje mes išvarginame ląsteles ir tik paskui jos tampa nejautrios insulinui“, – teigia A. Unikauskas.
Pradžioje kasa sugeba visa tai kompensuoti, ji insulino gamina vis daugiau, kol galiausiai įvyksta „stebuklas“. Insuliną kasoje gamina beta ląstelės, bet kai daug metų kraujyje insulino būna per daug, jos virsta alfa ląstelėmis, kurios gamina ne insuliną, o hormoną gliukogeną, kuris cukraus kiekį kraujyje didina, o ne mažina, kaip tai daro insulinas. Tada žmogus suserga cukriniu diabetu.
Gydymas yra, tačiau, pasak profesoriaus, cukraus kiekį kraujyje mažinantys vaistai problemos nesprendžia. Jie cukraus perteklių į ląstelę sugrūda per prievartą, taip ląstelės dar labiau perpildomos.
„Vaistai neveikia priežasties, jie paima cukrų, sumažina jo kiekį kraujyje. Mums sakoma, kad tai yra geriau“, – pasakoja daktaras. Bet jis pažymi – jeigu jums paskirti vaistai, juos būtina gerti, tačiau jeigu sau padėsite susigrąžinti jautrumą insulinui, galbūt bus galima sumažinti vaistų dozę, o galiausiai netgi visai medikamentų atsisakyti.
Jeigu mes jautrūs insulinui, vadinasi, esame sveiki. Nuo to momento, kai tampame atsparūs insulinui, galime neabejoti – keliaujame daugybės lėtinių ligų kryptimi.
Taip pat sakoma, kad svorio metimas ir mankšta gali sumažinti atsparumą insulinui. Tačiau, anot mediko, tai sukuria iliuziją, kad padidėjusį cukraus kiekį kraujyje sukelia didelis svoris.
„Sako, sumažinkite svorį, sumažės cukraus kiekis kraujyje. Tai visai nereiškia, kad taip įvyks – tai priklauso nuo priemonių. Iš tikrųjų padidėjęs cukraus kiekis kraujyje yra pasekmė.
Tai tas pats kas sakyti: „Jei nori ilgai gyventi, nemirk.“ Mums sako, jeigu tik nebūtum toks ištižęs, neturėtum problemos – cukrinio diabeto“, – pasakoja A. Unikauskas.
Tad atsparumas insulinui atsiranda dėl netinkamų mitybos įpročių. Kaip maitintis ir elgtis sergant cukriniu diabetu? Išeitis – ne kaupti, o deginti sukauptus kūne riebalus. Kaip? Sumažinti atsparumą insulinui, t. y. vėl tapti jautriems insulinui.
Kaip sumažinti atsparumą insulinui?
– Visiškai atsisakyti cukraus
– Sumažinti angliavandenių kiekį maiste
– Laikytis protarpinio badavimo
– Didinti raumenų masę
– Mažinti stresą
Jeigu mes jautrūs insulinui, vadinasi, esame sveiki. Nuo to momento, kai tampame atsparūs insulinui, galime neabejoti – keliaujame daugybės lėtinių ligų kryptimi. „Galbūt dar to net nežinome, nejaučiame, bet mes jau sergame“, – pabrėžia A. Unikauskas.
Plačiau – laidos įraše (nuo 21.17 min.).
Taip pat skaitykite
Parengė Indrė Česnauskaitė.
