Gyvenimas

2019.10.18 16:22

Marius Čepulis. Bobų vasara

Marius Čepulis, gamtos fotografas2019.10.18 16:22

Rudenį it pikti balti šunys jau buvo bepuolančios šalnos, vėjas ir kruša plėšė staiga nugeltusius medžius, bet atėjo bobos su šluotomis ir pavijo nedorėlius. Dabar bus mūsų vasara, anos pasakė ir įkritusios į vorų išaustus hamakus toliau mėgavosi šiltomis ramiomis auksinio rudens dienomis. Kas gi vyksta šiuo metu gamtoje?

Tiesa pasakius, įlindus miškan, jei nežiūrėsim į nuraudusius ir pageltusius medžius, toks jausmas, kad išties atėjo ne vasara, o pavasaris. Tą netruko pajusti ir visa gyvastis. Pražydo pavasarinės gėlės (plukės, kiaulpienės) jų nektaru skuba džiaugtis kamanės, bitės, musės ir drugiai. Įdienojus vabzdžių atsiranda daugybė.

Ant likusių uogų kabarojasi blakės, saulės atokaitoje šildosi musės, kurių tyko vorai. Žiogai ir skėriai, iškentę pirmas šalnas, dabar šokinėja tarp nurudavusių smilgų. Jau lygtais apsisprendę kristi miegoti citrinukai dabar vėl it saulės zuikučiai laksto pamiškėse.

Šalia jų galima pamatyti ir admirolus, ir karpytūnes, ir spunges su dilgėlinukais. Šiluma dar neleidžia eiti miegoti driežams ir gyvatėms. Angių jau senokai nepastebiu, bet žalčiai vis dar gan aktyviai šliaužioja. Varlės, nors ir išsirinkusios žiemavietes, dar vis šokinėja palei sodželkas.

Paukščiai ir tie giedoti pradėjo ir pavasarį prisiminė. Dabar galima ir tetervinus išgirsti, ir kurtinys šile nuleistais sparnais spyglius paglosto tyliai teksėdamas, o iš tankaus eglyno pasigirsta spigus jerubės švilpavimas. Pelėdos irgi netyli. Paryčiais šiuo metu ypač aktyvios mažytės žvirblinės bei naminės pelėdos.

Dienomis be zylių klegesio, genių klykavimų ir kalenimų, kėkštų krykštavimų, galima išgirsti švelnią skardžią karietaitės giesmelę. Nors ir šilta, bet paukščių migracija nesustoja. Vis dar būriais traukia mažieji giesmininkai, o dangaus mėlynę suraižė žąsų voros.

Nukulti kukurūzų laukai pasidabino baltomis gulbių pagalvėmis. Kukurūzus mėgsta ne tik gulbės, čia naktimis skrenda ir antys, o dienomis tupia tūkstantiniai žąsų būriai. Net kai kurios gervės, kurių didžioji dalis paliko mūsų kraštą dar mėnesio pradžioje, vis dar neskuba niekur lėkti.

Žmonės nerimauja, ar suspės jos išskristi? Tikrai suspės, o jei žiema nesignaibys ir laukų neužars, dalis gervių ir pasiliks. Jei maisto pakanka, joms daug saugiau pasilikti nei leistis į pavojingą kelią linkui Ispanijos. Jei matot laukuose ar prie vandens baltus paukščius, tai – baltieji garniai, kurie irgi niekur neskuba, kol vanduo neužšąla.

Tiesa, dabar, kai nuleidinėjami tvenkiniai, yra kirų, garnių ir jūrinių erelių apsirijimo metas. Jiems visiškai nereikia įdėti jokių pastangų – tik traukti iš dumblo užsilikusias žuvis ir žiūrėti, kad konkurentai neatimtų. Kol žuvimi punta ereliai su garniais, šermukšnius doroja strazdai, varnėnai ir jau grįžtantys atostogų šiaurės svečiai – svirbeliai.

Pirmieji jų pulkeliai pasirodė dar praeitą savaitę. Kartu su jais atskrido ir šiauriniai kikiliai, kryžiasnapiai (pastarosiomis dienomis pastebėtas ir itin retas margasparnis kryžiasnapis), padaugėjo juodagalvių sniegenų, o šalikėlėse kartu su paprastaisiais suopiais tupi irgi šiaurės gyventojai – tūbuotieji suopiai.

Žvėrys vis dar ruošiasi šaltajam laikotarpiui. Visų pirma tam reikia pasikeisti kailinius, ką dauguma ir padarė, ir kimštis pilvus, ką vis dar daro. Naktimis maisto ieško ežiai, barsukai ir usūriniai šunys. Dienomis voverės renka ir slepia likusius riešutus. Baigėsi briedžių ir elnių rujos, tad patinai, metę iš galvos mergas bei nesutarimus, puolė ėsti ir atstatyti per baubimo dietas numestą svorį. Prie briedžių mamų vėl grįžo atokiau besilaikę jaunikliai.

Tikras pavasari atėjo į danielių širdis ir uodegas, mat dabar prasidėjo jų ruja. Šiemet kažkaip labai keista ir vangi jos pradžia – tegirdėjau vos kelis patinus suraugėjant (toks jų meilės balsas), nors pernai tokiu metu visas miškas skambėjo. Bet stebint iš arti tikrai matosi, kas šiuo metu patinų galvose. Kai patelės sugula pogulio, patinas vaikšto prie kiekvienos rujojančios, arba besiruošiančios rujoti, ir uosto, baksnoja snukiu.

Tos nepatenkintos savotiškai sučepsi lupytėmis išleidžia tokį ploną balselį ir dažniausiai sprunka – ne laikas dar. Bet patinas atkaklus. Kiek pailsi ir vėl prie kiekvienos iš jų. Prie patelių bandos paprastai šliejasi vyriausias ir stipriausias patinas.

Tačiau, jei jis kur toliau nuklysta, iškart prisistato jaunesni konkurentai. Visada su patelėmis gali būti tik jauni antramečiai, nes nepavojingi, nors lygiai taip pat aktyviai lenda prie damų (mokosi). Taip pat, kadangi dabar danieliai ir dienomis neina slėptis miškan, tai dažnai galima juos pamatyti pamiškėse.

Tarp jų yra ne tik įprastų rudų taškuotu kailiuku žvėrių, bet ir tamsių (melanistai) arba visiškai baltų (leukistai, ne albinosai). Tokios kailio spalvinės variacijos yra įprastas reiškinys tarp danielių ir, jei matot pamiškėse baltus arklius, jums tikriausiai viskas gerai – ten danieliai.
Danielių rujos kulminacijos dar reiks palaukti. O dabar kaip tos bobos hamakuose pasimėgaukit spalvotu šiltu rudeniu.

Draudžiama publikuoti šį komentarą bet kurioje žiniasklaidos priemonėje, išskyrus LRT.lt, be raštiško autoriaus sutikimo.

Taip pat skaitykite