Gyvenimas

2019.10.21 08:16

12 įdomybių apie musulmonus Lietuvoje: miega ant dešinio šono ir nesiskolina pinigų su palūkanomis

LRT RADIJO laida „Tuzinas“, LRT.lt2019.10.21 08:16

Totoriai į Lietuvą atvežė ne tik kibinus – jie lietuvius išmokė gaminti ir balandėlius, ir šimtalapį. LRT RADIJO laidoje „Tuzinas“ musulmonų dvasininkas Aleksandras Beganskas pasidalijo 12 dalykų apie musulmonus. Ar žinojote, kad viena seniausių religinių bendruomenių Lietuvoje šeimose labiau gerbia mamą, o tam, kad nepersivalgytų, valgydavo ant žemės?

Apklausos rodo, kad trečdalis lietuvių nenorėtų gyventi šalia musulmonų, bet musulmonai šalia lietuvių gyvena jau nuo viduramžių – kur kas seniau nei kitose Vakarų Europos šalyse. Kai kūrėsi musulmonų bendruomenė Lietuvoje, jų buvo apie 15 000. Dabar čia jų dvigubai mažiau, net 3 000 – totorių. Pastarųjų palikuoniai toliau garbina Alachą, bet tėvyne laiko Lietuvą.

LRT RADIJO laidos „Tuzinas“ vedėja Guoda Pečiulytė kalbina musulmonų dvasininką (muftijų) A. Beganską apie tai, kuo gyvena, kur meldžiasi ir kokias tradicijas išsaugojo Lietuvos musulmonai.

1. Viena seniausių religinių bendruomenių Lietuvoje

„Musulmonai į Lietuvą atvyko dalyvauti Žalgirio mūšyje, bet santykiai tarp musulmonų ir Lietuvos prasidėjo anksčiau. Jie buvo labai stiprūs“, – teigia A. Beganskas.

Kaip pasakoja musulmonų dvasininkas, Vytautas Didysis pakvietė totorius padėti apsiginti nuo kryžiuočių. Jis pažymi, kad paskaičius aprašą, kaip vyko Žalgirio mūšis, pamatytume, jog buvo naudojama sena totoriška kariuomenės taktika – pusmėnulio. Pašnekovas taip pat pažymi, kad į Lietuvą vyko ne vien totoriai: ir uzbekai, ir kirgizai, ir kazachai.

A. Beganskas sako, kad anuomet su vietiniais totoriai sutardavo labai gerai. „Ir šiandien visi mūsų kaimynai labai teigiamai vertina totorius. Jeigu kas paklausia, kur gyvena Iskanderas, visi sako: tas totorius? Labai fainas“, – teigia jis.

2. Gyveno ten, kur ir Vytautas Didysis

Totoriai gyvendavo ten, kur gyvendavo Vytautas. Vytautą lietuviai totoriai labai gerbė, net kai kuriose senose maldose išliko prašymų Vytautui suteikti sveikatos ir kitų malonių. Totoriai visada buvo daugiau kariai, dėl to būdavo apgyvendinami pasieniuose arba greta pilių.

3. Lietuvoje yra 4 mečetės

Šiuo metu Vilniuje mečetės nėra, nors iki 1968 m. ji buvo. Stovėjusi mečetė nebuvo labai sena, nors ten, Lukiškėse, pasak kai kurių istorikų, mečetė stovėjo jau nuo Vytauto laikų. Nugriauti mečetę liepė Sovietų Sąjunga. Taip pat buvo įsakyta panaikinti ir musulmonų kapines.

Senovės totorių kalboje žodis „kibin“ reiškė santuoką. Kibinais būdavo vaišinami svečiai per vestuves.

„Dabar Lietuvoje yra 4 mečetės. Kaune yra mūrinė – vienintelė Pabaltijo šalyse. Yra Rėžiuose, Alytaus rajone, dar yra Keturiasdešimt Totorių kaime ir Nemėžyje“, – kalba pašnekovas.

Pasak jo, Lietuvoje statant mečetes buvo išlaikyta islamo architektūra. Buvo statoma taip, kad būtų minaretas. Keturiasdešimt Totorių ir Nemėžio kaimuose galima išgirsti ir kvietimą maldai, tačiau taip būna tik kartą per savaitę. Kituose miestuose kvietimo atsisakyta, anot pašnekovo, dėl aštrios situacijos. „Daug žmonių nesupranta ir rašo skundus“, – pažymi jis.

4. Totoriai Lietuvoje – ne tik kariai

Kaip teigia musulmonų dvasininkas A. Beganskas, totoriai Lietuvoje buvo ne tik kariai. Jie taip pat tapdavo dvasininkais, buvo ir labai gerų totorių odininkų.

5. Į Lietuvą atvežė ne vien kibinus

„Kai totoriai atvyko čia, į Lietuvą, jie atvežė su savimi patiekalą balandėlius. Totoriškai tai vadinama dolma. Dolmą anksčiau darydavome iš vynuogių lapų, įdėdavome ryžių, mėsos. „Dolma“ reiškia „įdėti, užpildyti“, – pasakoja pašnekovas.

Tačiau Lietuvoje vynuogių lapų totoriai gaudavo labai retai, tad dolmą teko pritaikyti prie Lietuvos klimato – imtas naudoti kopūstas.

Totoriai atsivežė ir kibinus. Tikrasis kibinas turėtų būti gaminamas su aviena, nes musulmonai kiaulienos nevalgo. Įdomu ir tai, kad senovės totorių kalboje žodis „kibin“ reiškė santuoką. Kibinais būdavo vaišinami svečiai per vestuves.

Dar vienas Lietuvos totorių patiekalas – šimtalapis. Be to, musulmonai į Lietuvą atvežė ir naujų žodžių, pavyzdžiui, „svogūnas“, „grikiai“, „kilimas“.

6. Ant žemės nebevalgo, bet vis dar miega ant dešinio šono

Vienas musulmonų papročių – valgyti ant žemės. A. Beganskas neslepia, kad jis ir dauguma totorių Lietuvoje šio papročio nebesilaiko, tačiau taip valgyti, pasak jo, labai sveika: „Viena koja prispaudžiame savo pilvą. Mažiau vietos, negalime įkiši sau daugiau maisto.“

Musulmonų dvasininkas pažymi, kad viena dalis pamaldų, pavyzdžiui, Vilniuje privalomai vyksta arabų kalba. Kita dalis vedama tokia kalba, kurios atstovų ateina daugiau.

Dar vienas paprotys – miegoti ant dešinio šono. Tai, anot A. Begansko, labai lengvai paaiškinama – kairėje yra širdis, kuri miegant ant dešinio šono neprispaudžiama.

7. Tarp islamo ir krikščionybės – daug bendrų taškų

Vieni teigia, jog krikščionybė ir islamas – labai skirtingos religijos, kiti įsitikinę priešingai. Viena iš krikščionims svarbių tiesų – nekaltas Jėzaus prasidėjimas. Musulmonai šią tiesą taip pat pripažįsta.

„Islamas neatneša kažkokių naujovių. Jis pabrėžia, nustato tam tikras taisykles. Mes tikime tuo, kas pabrėžta Korane, kad Marija buvo nekalta ir pagimdė Jėzų be vyro pagalbos. Tai yra tiesa. Yra daug bendrų taškų. Mes gerbiame krikščionybę su ta tiesa, kuri egzistuoja“, – aiškina pašnekovas.

Dievas sako – nenoriu kištis į jūsų santykius. Jeigu kitas žmogus panorės atleisti, bus atleista. Jeigu nepanorės, būsi nubaustas.

8. Negali skolinti(s) pinigų su palūkanomis

Pasak A. Begansko, Dievas pataria žmonėms tai, kas jiems naudingiausia. Vienas iš tokių dalykų – įsakymas, draudžiantis skolintis pinigus su palūkanomis.

„Jeigu skolinsime savo pinigus su palūkanomis, nebus investicijų. Mes galime investuoti į verslą, projektą, po to pasidalyti pelnu, tapti partneriais. Jeigu kažkas turi pinigų, kad jų nelaikytų pas save ir ne aklai skolintų kitiems“, – tikina jis.

Paklaustas, ar totoriai laikosi šio dalyko, A. Beganskas pabrėžia, kad to nesilaikyti – nuodėmė.

9. Dievas atleidžia viską, išskyrus tai, už ką atleisti turi kiti

Korane sakoma, kad Dievas gali atleisti viską, išskyrus tas nuodėmes, kurias padarėme prieš kitą žmogų.

„Dievas sako – nenoriu kištis į jūsų santykius. Jeigu kitas žmogus panorės atleisti, bus atleista. Jeigu nepanorės, būsi nubaustas. Labai svarbu, kad nebūtų pažeistos kito žmogaus teisės. Kai išsiskiriame ilgesniam laikui, atvažiavę pas tėvus prašome atleidimo. Mūsų šventės skirtos tam, kad galėtume truputį daugiau laiko skirti tėvams, giminėms, prašytume atleidimo“, – pasakoja pašnekovas.

Didžiausios musulmonų šventės yra dvi – tai pasninko pabaigos ir aukojimo šventės. Aukojimo šventė, anot dvasininko, švenčiama nuo Abraomo laikų, kai jis norėjo paaukoti savo sūnų. Musulmonai tęsia šią tradiciją ir nori visiems bei sau parodyti, kad viskas priklauso Dievui.

Musulmonai metus skaičiuoja pagal mėnulį. Nėra konkrečios datos, kada prasideda metai, ruduo ar žiema. Tad ir šventės švenčiamos įvairiu laiku – kartais pavasarį, kartais rudenį. O kai lietuviai švenčia, pavyzdžiui, Kalėdas, musulmonai, pasak A. Begansko, laisvą laiką išnaudoja tam, kad pasimatytų su artimaisiais.

Dėl teroro išpuolių bando apkaltinti ne konkrečius asmenis, o tikėjimą. Jeigu kažkas atsitiks, mes pirmieji ginsime Lietuvą, nes čia yra mūsų tėvynė. Mes norime padėti tiems žmonėms, kurių pusėje yra tiesa.

Visgi dvasininkas pažymi, kad laiką galima leisti tik taip, kad nenusižengtum Dievo įsakymams. Islame draudžiama viskas, kas atitolina nuo Dievo ir žmogiškumo. Pavyzdžiui, vartoti alkoholį.

10. Ne „tu“, bet „broli“ ar „sese“

Kaip ir krikščionys, islamo išpažinėjai vieni kitus laiko broliais ir seserimis.

„Mes nesakome „tu“. Jeigu amžius panašus, kreipiamės „broli“, „sese“. Ir Korane parašyta – visi žmonės kilo iš vieno vyro ir vienos moters“, – pažymi pašnekovas.

11. Stengiasi padėti kiekvienam

„Kas ramiai miega, kai jo kaimynui blogai, tai ne iš mūsų draugų.“ Taip sakė pranašas Mahometas. Šio principo musulmonai vis dar laikosi.

„Totoriai visada norėjo ir bandė padėti visiems. Kai Nemėžyje buvo statoma bažnyčia, kai kurie aukojo pinigus. Kiekvienas kaimynas gali ateiti pas mus paprašyti pinigų. Mes jų duodame be palūkanų. Tuo išsiskiriame – totoris negali stovėti ramiai, kai jo kaimynui ar tiesiog kažkam blogai“, – tikina A. Beganskas.

12. „Rojus yra po jūsų mamos kojomis“

Tai taip pat pranašo Mahometo citata. Kaip teigia musulmonų dvasininkas, tai pagrindinis dalykas, kurio mokoma šeimoje.

„Mamą reikia gerbti labiau nei tėvą. Ir savo vaikams visada sakiau: jeigu kas paklaus, ką labiau mylite – tėtį ar mamą, visada turite pasakyti, kad mamą.

Yra ir kitas posakis – jeigu keturis kartus pakvies mama ir keturis kartus pakvies tėvas, tai tris kartus privalote nueiti pas mamą. Mama jus nešiojo, pagimdė, rūpinasi – jai reikia suteikti daugiau meilės ir pagarbos negu tėčiui“, – pasakoja A. Beganskas.

Tyrimai rodo, kad Lietuvos gyventojai nenori, jog šalia jų gyventų čigonai, musulmonai ar homoseksualūs žmonės. Pašnekovas teigia, jog eidamas į tarybinę mokyklą visada būdavo įžeidinėjamas rusų, nes santykis su Rusija buvo karinis. O Lietuvai atkūrus nepriklausomybę situacija musulmonų atžvilgiu pasikeitė.

„Bet dėl paskutinių įvykių, teroro išpuolių bando apkaltinti ne konkrečius asmenis, o tikėjimą. Musulmonai niekada neturėjo jokių problemų su savo kaimynais, valstybe. Jeigu kažkas atsitiks, neduok Dieve, karas, mes pirmieji ginsime Lietuvą, nes čia yra mūsų tėvynė. Mes norime padėti tiems žmonėms, kurių pusėje yra tiesa“, – tikina A. Beganskas.

Plačiau – laidos įraše.


Tuzinas. Kuo gyvena, kur meldžiasi ir kokias tradicijas išsaugojo Lietuvos musulmonai?

Parengė Indrė Česnauskaitė.