Gyvenimas

2019.10.17 08:08

Šunų fotografei Gabijai dėl gero kadro tenka ir atsigulti, ir atsiklaupti gatvėje

žiūrėkite reportažą
LRT TELEVIZIJOS laida „Labas rytas, Lietuva“, LRT.lt2019.10.17 08:08

Lietuvių tauta pamišusi dėl šunų, aš – taip pat, sako tinklaraštininkė Gabija Kavaliauskaitė, Vilniaus gatvėse kasdien fotografuojanti šunis. Mergina tikina, kad toks pomėgis jai padeda užmiršti visus rūpesčius.

Studentės Gabijos kišenėse visuomet yra skanėstų ir žaislų šunims. Tiesa, jie skirti ne jos augintiniui.

„Prieš trejus metus atsikėliau gyventi į Vilnių. Vienintelis dalykas, kurio man čia trūksta, yra šuo“, – sako Gabija.

Iš Klaipėdos kilusi Gabija su meile prisimena didžiulį basetą, su kuriuo kartu augo, o vėliau – namuose karaliavusią taksų dinastiją.

Atvykusi studijuoti į Vilnių mergina pamatė, jog laiko studijuojant ir kartu dirbant augintiniui nebelieka. Tačiau meilė šunims niekur nedingo – keturkojus Gabija pastebi visur ir visada.\

„Eidama matau maždaug 500 metrų į priekį. Einu ten, kur išgirstu lojančius šunis arba pamatau už kampo vizgančias uodegas“, – sako Gabija.

Prieš metus mergina nusprendė, kad nors ir neturi savo augintinio, niekas netrukdo pasidžiaugti kitais. Taip Gabija ėmė fotografuoti šunis gatvėse.

Anot merginos, didžiausias iššūkis jai buvo užkalbinti nepažįstamą praeivį ir paprašyti nufotografuoti jo augintinį Gabijai.

Šiandien ji drąsesnė jau vien dėl to, kad per metus jai atsakė tik vienas žmogus. Visi kiti mielai sutinka su viena sąlyga – jei Gabija užfiksuos tik šunį, bet ne juos pačius.

Mergina tikina, kad savo augintinių gražias nuotraukas mėgsta visi mylintis šunų šeimininkai. Keturkojų nuotraukos atsiduria socialiniuose tinkluose.

Mergina jaučiasi įsipareigojusi savo paskyros sekėjams ir fotografuoja kasdien, o per dieną padaro net iki dvidešimties šunų nuotraukų. Ji jau puikiai žino Vilniaus senamiesčio gyventojų įpročius – kur ir kada dauguma jų vedžioja savo augintinius.

Pasak šunų fotografės, kiekvienas jos keturkojis modelis, net ir tos pačios veislės, yra skirtingas ir nepakartojamas. O geriausi kadrai pavyksta tada, kai šuo žvelgia tiesiai į objektyvą.

Būtent todėl Gabija fotografuodama visuomet nusileidžia iki gyvūno akių lygio. Net jei dėl to tenka ir atsigulti, ir atsiklaupti gatvėje.

„Visų mano džinsinių kelnių keliai yra nusitrynę. Kadangi šunys nuolat juda, man tenka prie jų prisitaikyti ir pašliaužoti. Būna, kad šunys mane aplaižo arba ant manęs užšoka“, – apie nelengvą darbą pasakoja Gabija.

Mergina tvirtina, kad kai tik galės, turės kuo daugiau šunų ir kačių – pasiims tuos, kurie nuskriausti žmonių ir globojami prieglaudose. Jose mergina lankėsi ne kartą.

Čia fotografuoja norėdama parodyti, kokie šie dažnai iš pirmo žvilgnio išsigandę keturkojai gali būti. Prieglaudos darbuotojai sutinka, kad geri kadrai padeda globotiniams surasti naujus namus.

„Pagauti kadrą, kuriame gyvūnas žiūri tiesiai į kamerą, yra išties reikšminga. Pamatę tokias nuotraukas, žmonės skambina ir reiškia norą įsigyti gyvūną“, – sako gyvūnų prieglaudos darbuotoja Olga Fedorčenko.

Vis dėlto bent šioje prieglaudoje pasirinkti gyvūną pagal nuotrauką neužtenka – anot pašnekovės, čia ilgai kalbamasi, ar būsimi šeimininkai supranta atsakomybę ir priežiūros būtinybę.

Istorijų, kurias išgirsta ir Gabija, čia yra visokių. Štai vienas šuo atiduotas, nes nevaldomas, kitas pateko mirus šeimininkui, trečias – nes šeimoje gimus vaikus nebeliko laiko augintiniui pavedžioti.

„Man pikta ir liūdna dėl to, kad žmonės tokie nerūpestingi. Tačiau stengiuosi įžvelgti pozityviąją pusę ir pasidžiaugti, kad yra prieglaudų ir žmonių, kurie rūpinasi užmirštais šunimis. Suprantu, kad pykti neverta, tačiau nesuvokiu, kaip galima palikti ir apleisti savo gyvūnus“, – sako šunų fotografė.

Matydama skirtumą tarp mylimų ir prižiūrėtų ir nuskriaustų šunų Gabija tikina – šunys nusipelno rūpesčio, o žmonės daug ką gali pakeisti.

Išsamiau – reportaže (nuo 23.30)

„Labas rytas, Lietuva“ I d. Šunų fotografė: visi Lietuvoje yra pamišę dėl šunų – ir aš taip pat

Taip pat skaitykite