Gyvenimas

2019.10.17 22:01

Geroji organizmo burtininkė autofagija – ne naudingas, bet būtinas procesas, kurio veiklą sutrikdome tik patys

LRT TELEVIZIJOS laida „Klauskite daktaro“, LRT.lt2019.10.17 22:01

Autofagija – ne liga, kaip gali pasirodyti nežinantiems, kas ji yra. Tai organizmo mechanizmas, galintis sutrikti dėl nejudrumo ir dideliais kiekiais vartojamo cukraus, taip LRT TELEVIZIJOS laidoje „Klauskite daktaro“ sako Lietuvos sveikatos mokslų universiteto profesorius Alvydas Unikauskas. Sutrikusi autofagija grasina baisiomis ligomis – ką daryti, kad procesas sugrįžtų į vėžes?

Japonų mokslininkas, išaiškinęs autofagijos mechanizmą, buvo apdovanotas Nobelio premija. Nemažai žmonių vis dar nežino, kas yra autofagija, ir mano, kad tai kokios nors ligos pavadinimas. Tačiau autofagija – visai ne liga. Tai ne tik teigiamas, bet tiesiog gyvybiškai svarbus procesas, kuris vyksta kiekvieno jūsų organizme.

„Autofagija – tarsi atliekų perdirbimo gamykla, kurioje iš atliekų gaunama nauja žaliava. Badmečiu tai tampa išlikimo mechanizmu: kai organizmas negauna jokio maisto, jis iš nevilties pradeda naudoti savyje esančius baltymus, juos suskaido, iš jų pasigamina naujų statybinių medžiagų ir dar kurį laiką mes visai neblogai gyvename“, – aiškina profesorius.

Maža to, autofagija išvalo iš mūsų kenksmingus, toksiškus baltymus, nužudo bakterijas ir virusus. A. Unikausko teigimu, nereikalingi dariniai perdirbami į naujas aminorūgštis, o jos yra esminės organizmo statybinės medžiagos.

„Šis mechanizmas išsivystė per daugybę tūkstančių metų, o mes sugebėjome jį sužlugdyti per keletą dešimtmečių be saiko valgydami visokį šlamštą, pavyzdžiui, sintetinius pusgaminius. Mūsų judėjimą pakeitė patogus sėdėjimas automobilyje ar ant sofos su traškučių pakeliu rankose“, – pažymi jis.

Autofagijos sukurtas organizmo šiukšlių perdirbimo cechas atsakingas už mums žalingų baltymų perdirbimą, kurie gali sukelti tokias rimtas ligas, kaip diabetas, Parkinsonas, Alzheimeris, katarakta ir t. t.

Svarbu pažymėti ir tai, kad didelis žalingų baltymų kiekis organizme pavojingas ne tik mūsų sveikatai, bet ir gyvybei.

Glikuoti baltymai gali lemti lėtines ligas, pavyzdžiui, kataraktą. Esant kataraktai akies lęšyje būna drumzlių – tai būtent tie glikuoti baltymai.

Žalingi baltymai skirstomi į keturias kategorijas.

1. Netaisyklingą struktūrą įgiję baltymai. Jie kaupiasi organizme ir gali sutrikdyti insulino gamybą ar smegenų darbą, todėl jūs galite susirgti diabetu, Alzheimerio ir kitomis sunkiomis ligomis.

2. Oksidavęsi baltymai jūsų organizmą priverčia rūdyti.

3. Pažeisti baltymai susiformuoja, jei mus paveikia radiacija ar cheminės medžiagos. Autofagijos proceso metu bus perdirbamas net toks mutantas.

4. Glikuoti baltymai – tai labai piktybiškas darinys. Tokie baltymai yra labai lipnūs, linkę kauptis ir užkimšti organizmą. Mėgstate keptus šonkauliukus? Jeigu ant jų užpilsime barbekiu padažo, daugelis jūsų neatsispirs. Tačiau, jei valgote tokius šonkauliukus, daktaras pažymi – turite žinote, kad jūsų organizme susidaro žalingų cukraus ir baltymų junginių.

„Jūs turite baltymą ir prie to baltymo prisijungia cukrus. Tai įvyksta tais atvejais, kai jūsų kraujyje cukraus yra per daug. Cukrus kabinasi prie kiekvieno baltymo, kurį tik sutinka“, – teigia medikas.

Prisiminkite ir dar vieną dalyką: cholesterolis – riebalai, tačiau jis kraujyje cirkuliuoja ne kaip cholesterolis. Jis patalpinamas į lipoproteiną – baltymą – vien tam, kad galėtų būti kraujyje, nes kraujas – ne riebalinė, o vandeninė terpė.

„Cholesterolis negali būti kraujyje, jis turi būti prisijungęs prie lipoproteino, baltymo. Jei jūsų organizme cukraus daug, tai jis glikuoja net ir lipoproteiną su cholesteroliu, galiausiai jį oksiduoja. Štai kada cholesterolis tampa mus žalojančiu“, – pažymi daktaras.

Glikuoti baltymai gali lemti lėtines ligas, pavyzdžiui, kataraktą. Esant kataraktai akies lęšyje būna drumzlių – tai būtent tie glikuoti baltymai, tikina A. Unikauskas. „Jūsų mėgstami šonkauliukai gali atimti iš jūsų regėjimą“, – perspėja medikas.

Organizmas turi mechanizmą, kuris veikia mūsų naudai, o mes galime jam padėti arba pakenkti – pasirinkimas jūsų rankose.

Štai kodėl autofagija mums tokia svarbi – tai tarsi geroji mūsų organizmo burtininkė, žalingus baltymus paverčianti statybinėmis organizmo medžiagomis – aminorūgštimis, iš kurių organizmas pasigamina naujų mums naudingų baltymų.

A. Unikauskas taip pat perspėja, kad autofagijos proceso negalime nei įjungti, nei išjungti – tai, ar jis tinkamai veikia, priklauso nuo mūsų gyvenimo būdo.

Tačiau jeigu norite, kad autofagijos mechanizmas veiktų tikrai sparčiai, įsidėmėkite tris būdus, kurie jį pagreitina:

– protarpinis badavimas – pats efektyviausias,

– sportas – autofagijos procesas veiks puikiai, jei tai darysite reguliariai,

– ketogeninės mitybos principai taip pat padės pagreitinti šį gyvybiškai svarbų procesą.

Aurofagiją sulėtins pasyvus gyvenimas ir per didelis cukraus kiekis jūsų organizme. Medikas pabrėžia, kad organizmas pats turi mechanizmą, kuris veikia mūsų naudai, o mes galime jam padėti arba pakenkti – pasirinkimas jūsų rankose.

Plačiau – laidos įraše.

Taip pat skaitykite

Parengė Indrė Česnauskaitė.

Klauskite daktaro. Autofagija: mechanizmas, daugeliui vis dar nepažįstamas, bet gyvybiškai svarbus