Žmogui reikalinga vitamino D dozė gali priklausyti nuo jo amžiaus, turimų ligų ir daugelio kitų faktorių, LRT RADIJUI sako daktaro disertaciją apie vitamino D koncentraciją jaunų vyrų kraujyje apsigynęs šeimos gydytojas Andrius Bleizgys. Jei žmogui nustatomas vitamino D nepakankamumas, gydytojo teigimu, vien žuvų taukai nepadės.
– Kaip yra su vitaminu D ir žuvų taukais? Ar visiems juos reikia gerti?
– Kadangi visi esame šiauriečiai, gyvename toli pusiaujo, todėl saulės gauname mažai, ypač šiuo metų laiku, žuvų taukus reikėtų vartoti visiems, tačiau tikrai nerekomenduočiau to daryti nepasitarus su gydytoju ir neatlikus tam tikrų kraujo tyrimų, kurie parodytų vitamino D atsargas organizme.
– Teigiama, jog taikant skirtingas metodikas gali būti gaunami nevienodi tyrimų rezultatai. Ką reikėtų žinoti prieš atliekant tyrimą?
– Problema ta, jog žmogaus organizme gausu medžiagų, savo struktūra panašių į vitaminą D. Neretai nutinka taip, jog atliekant vitamino D tyrimus giminingos medžiagos prisideda prie esamo vitamino D kiekio ir tada parodoma klaidingai didelė šios medžiagos koncentracija.
Jeigu pacientas tiriasi kraują tam tikroje laboratorijoje ir po to pradeda vartoti vitamino D preparatus, kraują reikėtų vėl tikrinti toje pačioje laboratorijoje ir įvertinti gydymo efektą. Palyginti skirtingų laboratorijų rezultatus yra labai sudėtinga.
Jeigu vadovautumėmės 2018 metų lenkų gairėmis, skirtomis vitamino D profilaktikai ir gydymui, ten nebūtų nurodyta, jog nereikėtų vartoti vitamino D prieš tyrimą, tačiau vis dėlto mokslininkai rekomenduoja visiškai negerti jokių vitamino D turinčių preparatų maždaug savaitę arba dvi iki kito kraujo tyrimo. Taip yra dėl to, nes yra matuojama ne vitamino D koncentracija kraujyje, o apdorojimas kepenyse.
– Ar tokiu atveju per dvi savaites vitamino D kiekis nesumažės?
– Tikrai ne. Vitaminas D, panašiai kaip ir cholesterolis, kyla iš lėto, o kraujo koncentracija iš lėto leidžiasi. Dėl to tikrai nereikėtų bijoti.
– Kaip atstatyti vitamino D trūkumą?
– Nors žuvų taukai turi vitamino D, jų kiekis yra labai mažas. Jeigu pacientui nustatomas vitamino D nepakankamumas arba maža koncentracija, visgi reikėtų vartoti gryną vitaminą D. Kasdien vartojamą vitaminą D galima įsigyti be recepto, tačiau didesnes dozes skiria gydytojas.
Maisto produktai, deja, taip pat nebūtų gera išeitis, nes juose yra mažai vitamino D. Žinoma, gyvulinės kilmės ir pieno produktuose jo yra, bet, vėlgi, per mažai, kad galėtų pakelti vitamino D koncentraciją.
–Ar yra svarbi vitamino D dozė?
– Dozė yra ypač svarbi kūdikiams ir vaikams, kurių kūno masė yra mažesnė ir išlieka perdozavimo rizika. Suaugusiesiems perdozavimas nėra toks baisus – jiems grėsmingesnis nepakankamas dozavimas.
Vitamino D dozes paskiria gydytojas. Tai taip pat priklauso nuo žmogaus amžiaus, turimų ligų, dėl kurių vitaminas D galėtų būti blogiau įsisavinamas. Yra labai daug svarbių faktorių, kurių nei pacientas, nei vaistininkas nežinos – tai atsispindės tik žmogaus ligos istorijoje.
– Ar nutinka taip, jog, norint, kad organizmas tinkamai pasisavintų vitaminą D, tenka spręsti kitas sveikatos problemas?
– Taip. Esu turėjęs pacientų, kuriems skiriame dideles dozes, tačiau nei po dviejų, nei po trijų mėnesių vitamino D koncentracija nepadidėja. Kadangi šeimos gydytojų galimybės yra ribotos, paprastai pacientai nukreipiami į specialistus, kurie atranda kasos nepakankamumo ar laktozės netoleravimo ligas, vienu ar kitu būdu sutrikdančias vitamino D pasisavinimą tiek iš maisto medžiagų, tiek iš papildų. Kaip bebūtų, tai yra retesni atvejai. Paskirta dozė daugumai pacientų suveikia ir vitamino D koncentracija pakyla.
Išsamiau – laidos „10–12“ įraše.
Parengė Gabrielė Sagaitytė.
