Gyvenimas

2019.10.13 19:32

Kitokios tėvystės spalvos: kad turėtų vaiką, vieni gėjai moka didžiules sumas, kitiems surogatės gimdo be atlygio

Dokumentika „Spalvos“, LRT.lt2019.10.13 19:32

BBC žurnalistas Davidas kartu su partneriu augina dukrelę, dėl kurios gimimo išleido didžiulius pinigus. Jis sako, kad jųdviejų šeiminė kasdienybė – tokia pati, kaip ir įprastų šeimų: netvarka ir bemiegės naktys. Be to, jie žada susilaukti ir dar vienos atžalos, kuri bus pradėta iš tos pačios donorės kiaušialąstės. LRT.lt dokumentikoje „Spalvos“ – apie kitokią tėvystę.

Pirmoji laida pasakoja apie Didžiojoje Britanijoje gyvenančias laimingas šeimas su dviem tėčiais. Padedami altruistinių ir komercinių surogačių bei kiaušialąsčių donorių šiandien gėjai gali susilaukti vaikų, tačiau tai įmanoma tik kai kuriose šalyse.

Lietuvoje šiandien neleidžiama nei gėjams susituokti, nei kartu auginti vaikus, tačiau daugybė mylinčių homoseksualių porų svajoja apie bendrus namus su atžalomis. Tokių namų su dviem tėčiais ar dviem mamomis ir krykštaujančiais jų vaikais Lietuvoje galėtų būti tik pasikeitus įstatymams.

„Visuomenėje yra gajus stereotipas, kad moterys yra daug geresnės vaikų augintojos. Kaip bebūtų, šią temą nagrinėjusios mokslinės studijos parodė, kad vaikai, užaugę su dviem tos pačios lyties tėvais, tiek gėjais, tiek lesbietėmis, niekuo nesiskiria nuo kitų vaikų ir jiems puikiai sekasi gyvenime. Tačiau tokios šeimos vis dar yra teisiškai ir socialiai nepripažintos Lietuvoje“, – kalba laidos kūrėja Elena Reimerytė.

Vienas laidos herojų estas Janno dėl tokios pačios situacijos Estijoje persikėlė gyventi į Londoną, kur išpildė savo svajonę turėti šeimą su vaikais. Dabar jis ir jo partneris, belgas Matthias augina naujagimę Isabellą. Kitas laidos herojus – BBC laidų vedėjas Davidas, penkiasdešimtmetis tėtis, kuris kartu su savo vyru Suraju Birmingeme augina penkiolikos mėnesių dukrelę Marnie.

Jaunystėje Davidas niekada negalvojo, kad jam pavyks tapti tėčiu su mylimu žmogumi. BBC žurnalistas taupė kelerius metus, kad galėtų išvykti į Ameriką, kurioje surogatė išnešiotų jo ir jo sutuoktinio vaiką.

Tai kainavo didžiulius pinigus, bet tai buvo vienintelis būdas svajonei pasiekti. Šiandien šeima džiaugiasi nuostabia dukrele.

Kitokį kelią nuėjo Matthias ir Janno, kurie tam, kad komercinė surogatė Amerikoje jiems pagimdytų dukrą, finansinių išteklių neturėjo, o Didžiosios Britanijos įstatymai mokėti už vaiko išnešiojimą neleidžia.

Surogaciją Amerikoje pasirinko dėl etinių priežasčių

Davidas BBC kuria reportažus aplinkosaugos bei mokslo temomis. Jis dirba tik keturias dienas per savaitę, nes penktadieniais vyras būna su savo dukrele.

„Šioje šalyje homoseksualių žmonių santuoka tapo teisėta 2012 metais, tad netrukus mes ir susituokėme. Surajas gimė čia, bet jo šeima kilusi iš Indijos. Ceremonija buvo didžiulė – jis jojo ant žirgo, ryšėjo turbaną, visi šoko, o aš buvau apsivilkęs kostiumu – buvau nuobodus“, – pasakoja jis.

Aš jos klausiau, kaip ji jaučiasi, kad turi atiduoti kūdikį. Ji atsakė, kad jaučiasi kaip teta, kuri pažįsta Marnie: jai ji rūpi, bet ne kaip mamai.

Jo teigimu, yra daugybė būdų, kaip gėjų šeimose gali atsirasti vaikas. Davidas taip pat sako neabejojantis, kad Lietuvoje yra daugybė gėjų su vaikais.

„Nė neabejoju, kad taip. Gal apie juos net nežinote, bet aš esu tikras, kad jų yra“, – kalba vyras.

Apie vaikus pora pradėjo svarstyti prieš penkerius metus. Jie turėjo draugus, kurių viena gera bičiulė sutiko jiems išnešioti kūdikį. Davidas ir Surajas tokios draugės neturėjo, tad reikėjo ieškoti kitų būdų, kaip susilaukti vaiko, ir buvo aišku, kad teks už tai brangiai susimokėti.

Susitaupyti pinigų jiems padėjo finansų konsultantė, kuri padėjo planuoti ne tik finansus, bet ir gyvenimą.

„Kiekvieną savaitgalį ji duoda mums užpildyti tam tikrą formą. Tai padeda išsiaiškinti gyvenimo tikslus, kur norime leisti pinigus ir kaip gyventi. Užpildžius tą formą paaiškėjo, kad abu norime vaikų“, – prisimena Davidas.

Tačiau ir su finansų konsultante susitaupyti užtruko. Tai ilgas procesas, pinigus reikia taupyti ilgai, sako pašnekovas. Jie tai darė ketverius metus. Galiausiai rado specialią agentūrą Amerikoje, kuri sutuoktinius supažindino su surogate Dijon.

„Galėjome rinktis tik tarp Amerikos ir Kanados, nes čia surogacija gėjų poroms leidžiama. Įstatymai priimti prieš du dešimtmečius. Čia brangiau nei Indijoje ar Meksikoje, bet tuo metu jau buvome pakankamai sutaupę. Pasirinkome Ameriką“, – pasakoja jis.

Anot vyro, pasirinkęs Ameriką gali būti užtikrintas dėl daugybės dalykų: kad dirbsi būtent su ta moterimi, su kuria susitarei, kad ji kalbės angliškai, tad bus galima susipažinti, kad ji gaus užmokestį, taip pat ir tai, kad niekas jos nevertė to daryti. Davidas pripažįsta, kad jiems tai buvo svarbu, tad būtent dėl šių etinių priežasčių Amerika buvo tinkamesnis variantas.

„Tada su Dijon, kuri tapo mūsų surogate, pasikalbėjome per „Skype“. Vos susipažinę atradome ryšį, kalbėjome apie valandą. Jai labai patikome, ir mums ji labai patiko. Toliau viskas labai greitai klostėsi“, – prisimena jis.

Kaip pasakoja Davidas, yra skirtingų surogacijos būdų. Jiems padėjo kiaušialąsčių donorė.

„Tada tiek aš, tiek Surajas, naudodami keletą kiaušialąsčių, sukūrėme embrionus. Mūsų tikslas – turėti du vaikus, abu bus pradėti iš tos pačios donorės kiaušialąsčių. Tad mūsų vaikai tokiu būdu bus susieti. Tokia mūsų idėja, nors jie bus skirtingos odos spalvos“, – aiškina pašnekovas.

Surogatė su pagimdyta Marnie giminystės ryšio neturi. Jį turi tik kiaušialąsčių donorė. Pati Dijon visa tai vadina buvimu ekstremalia aukle. Ji Marnie prižiūrėjo 9 mėnesius.

„Aš jos klausiau, kaip ji jaučiasi, kad turi atiduoti kūdikį. Ji atsakė, kad jaučiasi kaip teta, kuri pažįsta Marnie: jai ji rūpi, bet ne kaip mamai. Labiau kaip neartimai giminaitei“, – sako Davidas.

Vaikai auga įvairiose šeimose, sako vyras, o jiedu su Suraju – vienas iš būtent tokių atvejų: „Tai svarbu parodyti. Ir gėjai visaip gyvena. Ne visi gėjai nori susituokti ar turėti vaikų. O gėjų tėvystė visiškai tokia pati, kaip ir kitų tėvų: netvarka, bemiegės naktys... Tas pats kaip pas visus.“

Vaiką gėjų porai pagimdė iš altruistiškų paskatų

Janno ir Matthias dukra Isabella gimė dėka surogatės altruistės. Jiedu nepaprastai džiaugiasi, kad atsirado žmogus, norintis padėti jiems turėti šeimą.

Estas Janno Londone gyvena jau 15 metų. Viena iš priežasčių, kodėl jis persikėlė gyventi būtent čia – vakarietiškos visuomenės atvirumas.

Žmonės klausia, kodėl kas nors turėtų imtis to dėl kito žmogaus: paaukoti gyvenimo metus, kad padėtų kitai šeimai? Mūsų surogatė negalėjo pastoti, o susilaukusi trijų vaikų suprato, kad gali padėti kitiems.

„Dėl to, kad esu gėjus, maniau, niekada negalėsiu sukurti šeimos. Arba, jei norėsiu vaikų, turėsiu gyventi mele – vesti moterį ir gyventi kaip kažkas, kas nesu. Nė neabejoju, kad daug žmonių taip ir gyvena. Taip pat ir Estijoje“, – mintimis dalijasi jis.

Baigęs universitetą Janno nusprendė persikelti į Londoną: tokį sprendimą jis priėmė čia praleidęs vasaros atostogas ir pamatęs, kad pasaulis gali būti kitoks.

Kiek kitokią praeitį turi Matthias. Jam pasisakyti apie savo orientaciją nebuvo sunku, nes Belgija – gana liberali.

„Man rodos, mes esame antra ar trečia šalis, legalizavusi gėjų santuoką. Galimybė įsivaikinti homoseksualioms poroms įteisinta 2008 metais. Man nebuvo labai sunku prisipažinti, kad esu gėjus, bet kartu maniau, kad prisipažinimas reikštų, jog niekada negalėsiu būti tėvas“, – kalba jis.

Janno, paklaustas, kaip į žinią, kad yra gėjus, sureagavo jo tėvai, sako, kad jiems sunkiausia buvo apie tai papasakoti giminaičiams.

„Tėvai, be abejo, džiaugiasi manimi, yra laimingi, kad turi anūkę, bet jie visą laiką galvoja apie giminaičius: brolius, seseris, dėdes, ką jie pagalvos. Pirmas dalykas, ką jie pasakė: reikia sugalvoti kokią nors istoriją. Būtent tam, kad galėtų paaiškinti visai giminei“, – pasakoja jis.

Matthias sako, kad didžiausias skirtumas tarp komercinės surogacijos Amerikoje ir surogacijos Jungtinėje Karalystėje, kad Amerikoje normalu, jog surogatė gauna 30 tūkst. dolerių ar net daugiau, o Jungtinėje Karalystėje surogacija grindžiama draugyste: nėra jokios didelės kompensacijos, surogatės tiesiog padeda žmonėms.

„Mūsų surogatės vardas yra Kathy. Ji nėra genetiškai susijusi su vaiku. Donorės kiaušialąstė buvo apvaisinta mano sperma ir perkelta jai į gimdą. Kadangi ji neturi genetinių sąsajų, jai lengviau neprisirišti prie vaiko.

Žmonės dažnai klausia, kodėl kas nors turėtų imtis to dėl kito žmogaus: paaukoti gyvenimo metus vien tam, kad padėtų kitai šeimai? Pavyzdžiui, mūsų surogatė iš pradžių negalėjo pastoti, todėl su vyru turėjo pereiti dirbtinio apvaisinimo kursą. Susilaukusi trijų vaikų ji suprato, kad gali padėti tiems, kurie negali išnešioti patys“, – pasakoja Matthias.

Idealiame pasaulyje Janno norėtų turėti du vaikus, o Matthias, kaip juokauja jo partneris, norėtų turėti devynis.

„Tai visai juokinga istorija. Mano tėvas turi devynis vaikus, jo tėvas turi devynis vaikus – iš viso kokios penkios kartos šeimų turi po devynis vaikus. Turbūt nei mano broliai, nei seserys nenorės tiek vaikų, tai aš pasisiūlysiu. Bet vis dėlto turėsime tiek, kiek mums bus duota“, – sako Matthias.

Paklausti, kaip nusprendė, kuris iš jų bus biologinis tėvas, Janno teigia, kad didelės diskusijos nebuvo: „Juokais sakau, kad jo geresni genai, nes jis aukštas ir plonas. Taip pat kreipėme dėmesį į šeimų ligos istoriją.“

Jiedviem dukrelę Isabellą pagimdė anoniminė donorė. Pora apie ją žino tik pagrindinius dalykus: tautybę, ūgį, akių, plaukų spalvą, išsilavinimą, ligos istoriją, kūno masės indeksą.

„Klinika mums atsiuntė kelis pasiūlymus, dvi donorės buvo iš Estijos. Tai patraukė mūsų akį ir padėjo mums apsispręsti, nes taip tam tikra prasme dalelė mūsų abiejų yra Isabelloje“, – pasakoja jie.

Pieno kūdikiui parūpina taip pat donorės, kurioms jo gaminasi per daug. Jos mielai aukoja pieną, kurį pora susirenka, užšaldo maišeliuose ir prieš kiekvieną maitinimą atitirpina. Sušaldytas pienas galioja pusę metų.

„Tai, kad moterys noriai aukoja pieną mažą vaiką auginančiai gėjų porai, rodo, kokia priimanti ši bendruomenė. Kreipėmės į 8–10 moterų, nė viena neatsisakė. Visos noriai padėjo. Jos sakė, kad Isabellai labai pasisekė, kad turi du tėčius, pasiryžusius daryti tiek daug, kad ji gautų viską, kas geriausia“, – mintimis dalijasi Janno.

Plačiau – laidos įraše. Laidų ciklas „Spalvos“ – pozityvi, įkvepianti dokumentika apie laisvus žmones iš įvairių šalių su netradiciniais gyvenimo scenarijais ir visuomenei aktualias temas. Žiūrėkite tik LRT.lt mediatekoje kiekvieną pirmadienį.

Parengė Indrė Česnauskaitė.

Spalvos. Gėjai tėčiai