Gyvenimas

2019.10.11 16:23

Marius Čepulis. Apie mieliausius pasaulio vorus

Marius Čepulis, gamtos fotografas2019.10.11 16:23

Žmonės prisigalvoja įvairiausių švenčių, minėjimų, kad paįvairintų savo kasdienybę ar atkreiptų dėmesį į kokią nors problemą. Nežinau, į ką reikia atkreipti dėmesį, minint tualetų dieną, bet spalio 10, buvo minima tarptautinė šokliavorių diena, kurios sumanytojai sugalvojo, kad žmonės dažnai per smarkiai ir be reikalo bijo vorų, todėl pasirinko patį mieliausią, pačių gražiausių akių vorą – šokliavorį, ir tą dieną paskyrė švietimui apie mūsų planetos gauruotus aštuonkojus.

Šokliavoriai buvo pasirinkti ne tik todėl, kad yra mielumo įsikūnijimas. Pažiūrėkit į jų spalvotas dideles akytes stebinčias jus kaip Šreko katinas – susilydit galima.

Šokliavoriai – vieni įdomiausių vorų ir gal net nariuotakojų, juk tai gausiausia vorų šeima (daugiau nei 5800 rūšių), jie paplitę visur, išskyrus Arktį ir Antarktį, turi labai gerai išvystytą regėjimą, tarp jų yra vorų, apsimetančių skruzdėm (nėra čia kažkokia didelė sensacija, nes daug kas jomis apsimeta), vorų vegetarų, vorų, galinčių medžioti stuburinius (driežus), vorų, maitinančių vaikus pienu, vorų šokėjų ir dainininkų. Bet apie viską nuo pradžių.

Šokliavoriai yra nedidukai vorai (nuo 1 iki 25 mm (patelės stambesnės)), kurių 4 akys yra galvakrūtinės priekyje, viena pora šonuose ir viena gale. Tad jie nepasisukę mato viską aplink. Labiausiai jie reaguoja į žalią ir ultravioletinę šviesą.

Netgi gaudo žalią lazeriuko spindulį, kaip kad kačiukai saulės zuikučius. Priekinės akys yra kaip teleskopai ir mato labai ryškų bei detalų vaizdą. Manoma, kad šokliavoris turėtų net mėnulį matyti. Geras regėjimas jiems būtinas tiek medžioklėj, tiek pasislėpti nuo priešų.

Šokliavorių jau pavadinimas sako, kad jie šokinėja. Šokinėja ne iš neturėjimo ką veikti – jie taip medžioja. Jie nerezga tinklų ir nesėdi juose, o aktyviai ieško aukos ir prislinkę šoka ant jos. Jei mes būtumėm šokliavoriai, iš vietos strykteltumėm 30 – 40 metrų.

Taip staigiai ir toli šokti jie gali ne dėl galingų raumenų, o dėl staiga kintančio hemolimfos slėgio galūnėse. Tiesa, voratinklį jie audžia nuolat ir jį naudoja kaip saugos diržą. Prieš pakildami visada pritvirtina siūlą prie pagrindo ir tik tada šoka – saugumas svarbiausia.

Taip jie būna užtikrinti, kad jei nepataikys ar neįvertins atstumo, niekur nenukris. Voratinklio siūlas stabilizuoja šuolį ir jei auka pakyla kartu su voriuku, ji niekur toli nepabėgs. Voriukas pajodinės ant jos, kol suveiks nuodai, o tada ramiai išsiurbs.

Minta šokliavoriai, kaip ir visi vorai, visokiais vabzdžiais ar smulkiais stuburiniais. Yra kelios rūšys, kurios paįvairina savo dietą žiedadulkėmis bei nektaru.

Tačiau vienas Pietų Amerikos šokliavoris beveik patapo vegetaru. 90 procentų jo dietos sudaro jaunų akacijų lapelių galų išskyros, kuriose gausu baltymų ir lipidų. Ir jis ne šiaip jas žiaumoja it karvė vietoje atsisėdęs, o turi pasitelkti visus savo medžioklės įgūdžius, kad juos pasivogtų, nes tai yra skruzdžių maistas ir šios labai jį saugo.

Dar vienas keistas egzempliorius yra Azijoje gyvenantis šokliavoris, jo patelė maitina vaikus išskyromis, panašiomis į pieną. Ir net kai vaikučiai jau patys medžioja, vis dar ateina pas mamytę „pienuko“. Jei patelei užklijuojama anga, per kurią išsiskiria „pienas“, vaikai neišgyvena.

Šokliavorių tuoktuvės irgi unikalios. Jau turbūt mažai yra nemačiusių, kaip spalvotą pilvelį prieš damą judina Peacock spider. Tačiau šokliavoriai ne tik šoka, bet ir skleidžia garsą. Jie vibruoja pilvelį, muša kojomis ritmą į substratą ir ta muzika bei šokiu bando suvilioti pateles.

Kiekviena rūšis turi tiek savitą, šokį, tiek savitą muziką. Jei patelei nepatiks, vargšas muzikantas gali tapti ne tėvu, o pietumis. Kaip patelės girdi? Vorų ausys, kaip ir nosis, yra ant kojų. Ten yra jautrūs plaukeliai kurių vieni reaguoja į vibraciją, kiti – į chemines medžiagas.

Ar Lietuvoje yra tų gražių akių savininkų? Taip, pilna. Vienas dažniausiai pastebimų – tas mažas šviesus su juodais dryželiais voriukas, dažnai besišildantis ant pastatų sienų. Tai sieninis šokliavoris ir jis nesišildo, o medžioja ten pasišildyti atskrendančias muses.

Viso Lietuvoje yra net 40 šokliavorių rūšių, kurie gyvena pievose, miškuose, ant medžių kamienų, uogienuojose, ant pastatų ar gėlėse. Tik pamatyti juos sunku, nes jie puikiai mato mus ir vos pastebėję iškart pasislepia. Bet ilgai slėptuvėje netūno, tad jei būsite kantrūs, tikrai rasite šiuos gražiaakius voriukus.

O ta proga, kad ateina bobų vasara (viena iš versijų bobų vasaros pavadinimo, kad tai yra vorų (voras – bobas) metas), dar turit galimybę paieškoti vorų, pasigrožėti voratinkliais. Mūsiškiai vorai yra nepavojingi ir nors kelios stambesnės rūšys gali įkąsti, didelio pavojaus sveikatai nesukels.

Sparvos kanda daug skaudžiau ir tūkstančius kartų dažniau, bet kažkodėl mes jų mažiau bijom. Gražaus savaitgalio ir geros vorų vasaros.

Draudžiama publikuoti šį komentarą bet kurioje žiniasklaidos priemonėje, išskyrus LRT.lt, be raštiško autoriaus sutikimo.