Artėjant Baltosios lazdelės dienai – spalio 15-ajai – Lietuvos gyvybės draudimo įmonių asociacija kartu su Lietuvos aklųjų ir silpnaregių sąjunga vykdo socialinę akciją „#KasJeigu ir #IšTikrųjų“, skirtą atkreipti dėmesį į regėjimo sutrikimus.
Lietuvos aklųjų ir silpnaregių sąjungos duomenimis, Lietuvoje iš viso yra apie 150 tūkst. silpnaregių. Sunkius regėjimo sutrikimus turi apie 30 tūkst. žmonių. Neregintieji ir silpnaregiai susiduria su integracijos problemomis – sudėtinga susirasti darbą, aplinkiniai neretai nežino, kaip su jais bendrauti, dažnai yra linkę gailėtis negalią turinčių žmonių.
Lietuvos gyvybės draudimo įmonių asociacija bei Lietuvos aklųjų ir silpnaregių sąjunga ragina žmones saugoti savo regėjimą ir priimti neregius lygiaverčiais visuomenės nariais bei kviečia peržiūrėti akcijos video „#KasJeigu ir #IšTikrųjų“:
Tapus neregiu – keistųsi profesija
Kaip pasikeistų jūsų gyvenimas, jeigu netektumėte regėjimo? Marius Maželis (34 m.) pasakoja, jog vaikystėje patyrus galvos traumą regėjimas pradėjo blogėti ir galiausiai nuo 22-ejų jis visiškai nebemato. Nors pradžioje buvo sunku, tiek jis pats, tiek ir tėvai apsiprato su šiuo pokyčiu, o iš buvusio draugų būrio liko tikrieji.
Socialinio projekto „#KasJeigu ir #IšTikrųjų“ metu buvo pakalbinti du žmonės – neregys Marius ir kelių inžiniere dirbanti matanti Rūta Akučkaitė (28 m.). Abu projekto herojai gavo vienodus klausimus apie emocinę būseną, darbą, finansinę situaciją ir santykius.
Vienas jų pasakoja, kaip netekus regėjimo viskas keitėsi iš tikrųjų, o kitas – dalijasi pamąstymais, kaip tektų gyventi, jeigu daugiau nebematytų.
„Tai mane privertė susimąstyti, kaip keistųsi darbo, finansinė situacija, jei nebegalėčiau matyti. Turiu įsipareigojimų, vadinasi, netekus regėjimo, nebegalėčiau dirbti to, kuo užsiimu dabar. Reiktų galvoti, ką daryti, kaip kuo greičiau viską išmokti iš naujo, įgyti kitą profesiją“, – pasakoja Rūta.
Tuo tarpu Marius dalijasi savo patirtimi – nors planavo tapti istoriku, šiuos mokslus studijavo Šiaulių universitete, netekus regėjimo, jis pasirinko masažuotojo kelią.
„Pasaulyje plačiai žinoma, jog neregiai – puikūs masažuotojai. Tad tai – natūralus pasirinkimas, kuriuo aš džiaugiuosi“, – sako Marius.
Nori galimybės realizuoti save, ne gailesčio
Su kokia emocine būsena susiduria žmonės, netekę regėjimo, kol išmoksta prisitaikyti prie kitokio gyvenimo?
„Būna įvairių atvejų. Vieni – šviesūs, pozityvūs žmonės, jie prisitaiko lengviau, antri – nusivilia gyvenimu, treti – kažkur per vidurį. Kitaip tariant – nematantieji jaučiasi lygiai taip pat, kaip ir mes visi – įvairiai“, – sako Lietuvos aklųjų ir silpnaregių sąjungos pirmininko pavaduotoja Ramunė Balčikonienė.
Pasak jos, neregiams ir silpnaregiams labai svarbu, jog šie žmonės būtų priimami lygiaverčiais visuomenės nariais, kad galėtų save realizuoti ir sulauktų daugiau visuomenės palaikymo, o ne gailesčio.
