Gyvenimas

2019.10.10 11:32

Kas penktas Vilniaus gyventojas savo emocinę sveikatą įvardija kaip prastą

LRT.lt2019.10.10 11:32

1 ```56``` pasaulio žmonių bent kartą savo gyvenime patiria psichikos sveikatos sunkumų. Mokslininkų teigimu, negebėjimas atpažinti savo emocijų bei tinkamai reaguoti į jas, turi neigiamą poveikį visai visuomenės gerovei. Minint Pasaulinę psichikos sveikatos dieną tai patvirtina ir Vilniaus visuomenės sveikatos biuras, – Vilniuje savo emocinę sveikatą kaip prastą įvardija du dešimties suaugusiųjų, o psichikos sutrikimų stigma vis dar yra gaji.

Nors vis dažniau kalbama apie finansinį ar skaitmeninį raštingumą, sąvoką „emocinis raštingumas“ dar žino ne kiekvienas. Emocinis raštingumas yra gebėjimas atpažinti, suprasti ir tinkamai reikšti savo emocijas – tai nėra įgimta, tačiau išmokstama, rašoma pranešime žiniasklaidai.

„Gebėjimas atpažinti savo ir kitų emocijas bei tinkamai jas išreikšti yra geros psichikos sveikatos pagrindas. Dar ir šiandien vyraujančios nuostatos apie teigiamų ir neigiamų emocijų raišką klaidina visuomenę. Kiekviena emocija yra tinkama ir ją svarbu įvardyti.

Laimė, pyktis ar liūdesys – visa tai mes patiriame kasdien, todėl mokymasis reaguoti skirtingai jaučiantis yra nuolat vykstantis procesas“, – teigia Vilniaus miesto savivaldybės visuomenės sveikatos biuro specialistė Aurelija Šiautkulienė.

„Psichikos sveikatos sunkumai vienodai paliečia tiek vaikus, tiek ir suaugusius, tiek gyvenančiuosius didmiesčiuose, tiek atokiose vietovėse. Reikėtų nepamiršti, jog su emociniais sunkumais, kaip ir psichikos sveikatos sutrikimais, gali susidurti visi žmonės, nepriklausomai nuo jų išsilavinimo, pajamų ar socialinės padėties visuomenėje“, – pabrėžia Vilniaus universiteto sveikatos mokslų instituto Visuomenės sveikatos katedros docentė dr. Marija Jakubauskienė.

Trys svarbiausi žingsniai

Siekiant gerinti esamą psichikos sveikatos situaciją, prioritetu specialistai išskiria emocinio raštingumo didinimą. Jis reikalingas tam, kad suprastume save ir kitus, nes kitus pažįstame tik tiek, kiek esame susipažinę su savimi.

Dr. M. Jakubauskienė teigia, jog emocinį raštingumą galima ir būtina ugdyti skirtingais būdais. Tačiau ji išskiria tris pagrindinius žingsnius.

„Pirmiausia, reikėtų pripažinti emocinio raštingumo svarbą ir pradėti nuo susipažinimo su savimi. Antra – mokytis atpažinti savo ir kitų emocijas. O paskiausias žingsnis – gebėti jas reikšti socialiai priimtinais būdais.

Emocinio raštingumo ugdymas remiasi dėmesingumo sau ir kitiems bei sąmoningo gyvenimo įgūdžių ugdymu. Todėl, pavyzdžiui, išgyvenant stiprias emocijas, svarbu jas pastebėti, sąmoningai įvertinti (sąmoningai suprasti, kodėl dabar taip jaučiamės) ir išreikšti konstruktyviu būdu.

Visi esame girdėję taisyklę, jog supykus, pravartu suskaičiuoti iki 10 ir tik tuomet garsiai išreikšti savo jausmus. Naudodamiesi tokiu metodu, mes ugdome savo emocinį intelektą“, – aiškina dr. M. Jakubauskienė.

Taip pat pastebima, jog aukštas emocinis intelektas ne tik padeda geriau suprasti save ar kitą, bet ir gerina komunikacinius, organizacinius ir lyderystės įgūdžius, kurie svarbūs kasdienybėje ir profesinėje veikloje.

Nepamiršti savęs ir kitų

„Mūsų turimi duomenys rodo, jog Vilniuje savo emocinę sveikatą kaip prastą įvardija du iš dešimties suaugusiųjų. Didžiausios problemos sostinėje – priklausomybės, savižudybių skaičius ir emocinio raštingumo stoka. Tam, kad padėtumėme su sunkumais susiduriantiems žmonėms, kartu su specialistais kryptingai organizuojame edukacines veiklas.

Daugiausia dėmesio iki šiol skyrę priklausomybių klausimui ir savižudybių prevencijai, šiuo metu vis daugiau kalbame ir apie emocinio raštingumo didinimą“, – teigia Vilniaus miesto savivaldybės visuomenės sveikatos biuro direktorė Guoda Ropaitė-Beigė.

Vilniaus miesto savivaldybės visuomenės sveikatos biuras vykdo emocinio raštingumo didinimo veiklas skirtingo amžiaus, išsilavinimo, patirties turinčioms tikslinėms grupėms: žalingai ar rizikingai vartojantiems tabaką, alkoholį ar narkotikus paaugliams ir suaugusiems, gyventojams ir specialistams savižudybių prevencijos ir intervencijos srityje, tėvams (globėjams, rūpintojams), mokantis pozityvios tėvystės įgūdžių, mokyklų darbuotojams vykdant „perdegimo“ prevenciją.

Spalio 10-ąją 19 val. Pasaulinės psichikos sveikatos dienos proga Vilniaus miesto visuomenės sveikatos biuras rengia režisieriaus Jokūbo Viliaus Tūro filmo „Senas šautuvas“ peržiūrą ir diskusiją Vilniaus universiteto Mokslinės komunikacijos ir informacijos centre (Saulėtekio al. 5).

Joje apie emocinį raštingumą ir pagalbą sau bei kitam renginio dalyvius pasikalbėti kvies filmo prodiuserė Viktorija Akavickaitė ir psichikos sveikatos specialistė Viktorija Andreikėnaitė.