Gyvenimas

2019.10.12 16:31

Visi atsakymai į klausimus apie vėjaraupius: kodėl briliantinė žaluma negydo ir kada formuojasi randai?

LRT TELEVIZIJOS laida „Klauskite daktaro“, LRT.lt2019.10.12 16:31

Jeigu nesate persirgęs vėjaraupiais ir kontaktavote su jais užsikrėtusiu žmogumi, tikimybė, kad tuoj susirgsite – net 90 proc. Kodėl raginama atsisakyti lietuvių taip mėgstamos „zelionkės“? Pasak gydytojų, briliantinė žaluma ne tik nepadeda, bet gali dar labiau pakenkti. Visi atsakymai į rūpimus klausimus apie šią ligą – LRT TELEVIZIJOS laidoje „Klauskite daktaro“.

Retas kuris vaikystėje nebuvo išmargintas kaip velykinis kiaušinis, sako Lietuvos sveikatos mokslų universiteto profesorius Alvydas Unikauskas. Ir nieko nuostabaus – vėjaraupiai, pasak jo, viena iš labiausiai užkrečiamų infekcinių ligų, o imlumas šiai infekcijai visuotinis. Tai reiškia, kad susidūrus su virusu neturintiems imuniteto žmonėms susirgimo vėjaraupiais tikimybė siekia iki 90 proc.

Daug žmonių vis dar nežino, kaip plinta šis virusas ar kaip suvaldyti simptomus – būtent apie tai papasakojo A. Unikauskas, kuriam sudėti visus taškus ant „i“ padėjo laidos viešnia, Santaros klinikų vaikų ligoninės vaikų infekcinių ligų gydytoja Inga Ivaškevičienė.

Kaip pasakoja daktaras, vėjaraupiais dažniausiai serga vaikai, tačiau jais gali užsikrėsti ir imuniteto virusui neturintys suaugusieji. „Daugeliu atvejų vėjaraupiai praeina per dešimt dienų, tačiau retais ir sunkiais atvejais tai gali būti netgi pavojinga gyvybei“, – pažymi jis.

Šiai ligai užkirsti kelią sudėtinga dėl to, kad sergantysis užkrečia kitus jau tada, kai pats iš pažiūros dar yra sveikas. Ligos sukėlėjas – herpeso virusas. Ligai būdingas pūslelinis bėrimas ir karščiavimas. Sergantis asmuo gali turėti net iki 500 pūslelių. Bėrimas nusėja visą kūną, gali išplisti į burnos gleivinę, viršutinius kvėpavimo takus, akių junginę.

Vėjaraupiams nebūdingi delnų ir padų bėrimai.

Ar vėjaraupių bėrimai pasižymi specifine lokalizacija?

Kaip teigia I. Ivaškevičienė, pirmiausia bėrimas atsiranda ant liemens, vėliau plinta į veidą, kaklą ir rankas. Vėjaraupiams nebūdingi delnų ir padų bėrimai.

„Pūslelinis bėrimas – išskirtinis bruožas. Pūslelės labai panašios į lūpų pūslelinės. Sunkiais atvejais gali būti taip, kad nesimato sveikos odos – tiek daug bėrimų“, – kalba ji.

Pūslelių gali atsirasti ir ant plaukuotosios galvos dalies. Visgi gydytoja pažymi, kad gali būti ir taip, jog beveik nepastebėsite, kad susirgote vėjaraupiais – būna itin lengvų ligos formų.

Vėjaraupių simptomai:

– pūslelinis odos bėrimas, stiprus niežulys,

– karščiavimas, kurį gali lydėti pykinimas,

– pilvo skausmas ir apetito praradimas,

– galvos skausmas,

– nuovargis, mieguistumas,

– kartais – sausas kosulys ir gerklės skausmas.

Dažniausiai karščiavimas trunka apie 3–5 dienas. Karščiavimas paprastai būna sunkesnis suaugusiems nei vaikams.

A. Unikausko teigimu, kartais pūslelės plyšta ir gali susidaryti antrinė infekcija, paskatinanti užsitęsusį karščiavimą. Be to, po antrinės infekcijos lieka randai.

Vėjaraupiais užsikrečiama ne tik per orą, bet ir per nešvarias rankas.

Ar įmanoma išvengti randų?

Randai formuojasi tada, kai oda giliai pažeidžiama. Taip gali nutikti, jeigu, pavyzdžiui, vaikui leisime nevaldomai kasytis.

Būdai pasiekti, kad neliktų randų: rankų higiena, trumpi nagai, naktį – medvilninės pirštinės.

Kaip aiškina I. Ivaškevičienė, vėjaraupiais užsikrečiama ne tik per orą, kai įkvepiame infekcijos sukėlėją, bet ir per nešvarias rankas. Vis dėlto dažniau užsikrečiama per kvėpavimo takus.

Kas gali užsikrėsti vėjaraupiais?

Vėjaraupiais užsikrečiama, jeigu:

– nesate jais sirgę,

– dirbate su vaikais, kurie neseniai sirgo vėjaraupiais,

– jūsų imuninė sistema nusilpusi,

– nesate skiepyti nuo vėjaraupių,

– vartojate steroidinius vaistus.

Ar įmanoma susirgti vėjaraupiais antrą kartą?

„Įmanoma, bet ypač retai. Vėjaraupiai yra tokia infekcinė liga, kuria persirgus vieną kartą gyvenime turimas imunitetas visam gyvenimui“, – tikina I. Ivaškevičienė.

Kaip gydomi vėjaraupiai?

Visų pirma, sergant vėjaraupiais A. Unikauskas rekomenduoja praustis po dušu, nes vonioje bėrimo elementai gali išmirkti, tada jie lengviau pratrūksta, taip pat didesnė tikimybė įnešti antrinę bakterinę infekciją, bėrimai sunkiau gyja.

I. Ivaškevičienės teigimu, žmogui, kurio imuninė sistema normali, rekomenduojamas gydymas – simptominis. Toks žmogus šia liga perserga lengvai ir priešvirusinių vaistų neprireikia.

Kitaip, jeigu vėjaraupiais suserga žmogus, priklausantis rizikos grupei, pavyzdžiui, vyresnio amžiaus asmuo. Nors ir tokiu atveju vaistas Nr. 1 – odos higiena, vis dėlto gali būti skiriami priešvirusiniai vaistai, vaistais mažinama temperatūra, slopinamas niežulys.

Briliantinė žaluma yra spiritinis tirpalas. Kol vėjaraupių pūslelės nėra pratrūkusios, nieko blogo juo tepti.

„Svarbu ir rūpintis savo imunine sistema, todėl nepamirškite valgyti. Vėjaraupiai slopina apetitą ir gali sukelti pykinimą. Gerkite skysčių ir valgykite daug vandens turinčio maisto, kad išvengtumėte dehidratacijos, ypač, jei karščiuojate ar vemiate.

Jei burnos ertmėje susidaro opų, valgykite minkštą, švelnų, lengvai virškinamą ir dirginimo nesukeliantį maistą, pavyzdžiui, sultinį, tyrę su daržovėmis ar vaisiais, kokteilius, avižinius dribsnius, jogurtą ar virtas bulves. Jokiu būdu nepersivalgykite“, – patarimais dalijasi A. Unikauskas.

Dar vienas svarbus dalykas, kurį mėgsta dažnas naudoti net ne pagal paskirtį – aspirinas. Jo sergant vėjaraupiais gerti nereikėtų, nes šis medikamentas gali sukelti komplikacijų.

Kodėl dėl vėjaraupių atsiradusių pūslelių nereikėtų tepti briliantine žaluma?

Pasak laidos viešnios I. Ivaškevičienės, briliantinė žaluma iš tiesų yra spiritinis tirpalas. Kol vėjaraupių pūslelės nėra pratrūkusios, nieko blogo juo tepti, nes tai – kaip dezinfekantas. Tačiau įsivaizduokite, kas būtų, jeigu spiritinį tirpalą teptumėte ant pažeistos odos? Jis dar labiau pažeistų pūsleles ir tikrai neišgydytų.

Tad gydant vėjaraupius briliantinė žaluma nebenaudojama – spiritas gali dar labiau pažeisti odą, o būtent tada ir formuojasi randai.

Plačiau – laidos įraše. Laidos viešnia – dainininkė Katažina Zvonkuvienė.

Parengė Indrė Česnauskaitė.

„Klauskite daktaro“. Vėjaraupiai: kodėl šiandien primygtinai atsisakoma „zelionkės“?
Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt.