Naujienų srautas

Gyvenimas2019.10.23 06:31

Garsiems kūrėjams filmavimo vietų ieškantis Jonas Špokas: tai – kaip festivalis, kasdien besikeliantis kitur

„Suplanuoti filmavimą yra tas pats, kas surengti festivalį, tik tas festivalis kasdien vis keliasi į kitą vietą“, – portalui LRT.lt sako lokacijų vadovas Jonas Špokas. Anot jo, Lietuva niekada nebuvo pasaulinės kino industrijos nuošalyje, tik mes patys ne visada pastebime, kad sostinėje ar jos apylinkėse įsikūrė filmavimo aikštelės.

Šiuo metu sostinėje kaip tik vyksta kompanijos „Netflix“ televizijos serialo „Jaunasis Valanderis“ filmavimo darbai. Nors jie vyksta visame mieste, pagrindinio herojaus Kurto Valanderio namus Malmėje kūrėjai įkurdino Šeškinėje. Prieš tai režisieriui buvo parodyta ir daugiau miegamųjų sostinės rajonų, tačiau Šeškinė geriausiai atitiko jo viziją. Siekdamas dar stipresnio įspūdžio ekrane, režisierius tame pačiame mikrorajone ieškojo ir pagrindinio herojaus buto.

Beje, pagrindinį K. Valanderio vaidmenį atliekantis aktorius Adamas Palssonas praėjusiais metais jau filmavosi Vilniuje, tąkart jis sukūrė vaidmenį švedų seriale „Kriminalinė Maskva“.

Vilniuje „Jaunojo Valanderio“ filmavimai prasidėjo rugpjūčio pabaigoje ir truks iki gruodžio vidurio.

Kaip pasakoja lokacijų vadybininkas Jonas Špokas, „Černobylio“ sėkmė ir tarptautinis pripažinimas nebuvo pagrindinė priežastis, kodėl režisierius filmavimams pasirinko būtent Lietuvą, tačiau tai buvo labai svarbus papildomas saugiklis.

Kūrėjai galėjo jaustis ramūs po rugsėjį Los Andžele vykusių Tarptautinės lokacijų vadovų gildijos apdovanojimų, kuriuose Lietuvoje filmuotas serialas pripažintas geriausiu istorinio filmo kategorijoje.

Netrukus po to Los Andžele vykusioje „Emmy“ apdovanojimų ceremonijoje Lietuvoje filmuotas miniserialas „Černobylis“ pripažintas geriausiu savo kategorijoje.

Ant scenos taip pat lipo geriausiu miniserialo scenaristu pripažintas „Černobylio“ scenarijaus autorius Craigas Mazinas ir geriausiu miniserialo režisieriumi tapęs režisierius Johanas Renckas.

Dar septynis apdovanojimus „Černobylis“ pelnė, kai, likus savaitei iki pagrindinių iškilmių, kino industrijos profesionalai „Creative Arts Emmy“ apdovanojimais buvo pagerbti už geriausius garso, specialiųjų efektų, kinematografijos, muzikos, montažo ir kitus sprendimus.

HBO Pripetę įkūrė Fabijoniškėse, filmo „Popiežius prieš Hitlerį“ istorijos herojai vaikštinėjo Verkių rūmų koridoriais, „Karas ir Taika“ buvo filmuojamas ir Senamiestyje, ir sostinės apylinkėse, Senamiesčio vaizdus buvo galima išvysti tragiškojoje „Anos Kareninos“ istorijoje.

Kai kurie dar nepamiršo ir prieš porą dešimtmečių Lietuvoje filmuoto miniserialo apie žymiojo hunų vado Atilos gyvenimą ir jo karo žygius. Kernavės piliakalniai tada tapo senovės Roma, o po juos vaikštinėjo Holivudo aktorius Gerardas Butleris.

Dar vasarą Lietuvoje buvo įsikūrusi ir švedų serialo „Hamiltonas“ filmavimo aikštelė, kurioje suvaidino ir lietuvių aktorius Ramūnas Rudokas.

Lokacijų vadovas džiaugiasi, kad kino kūrėjai atranda ne tik senamiestį, bet ir kitas Lietuvos sostinės erdves. Tiesa, J. Špokas sako, kad „Černobylis“ tikrai nebuvo vienas pirmųjų filmavimų, vykusių viename iš sostinės miegamųjų rajonų, tiesiog buvo vienas tų projektų, kurie buvo matomi vietos gyventojams.

„Juk neretai filmavimai vyksta privačių namų ar įvairių įstaigų interjeruose, dažnai filmuojama naktį, tad ne kiekvieną kartą žmonės pastebi, kaip užfiksuojamos tam tikros scenos. Be to, dažnai filmuojama studijose. Tai taip pat labai svarbu, nes po didelių projektų daugiau dėmesio sulaukia ir dailės ar statybų departamentai, kurie yra labai svarbi industrijos dalis. Tai itin svarbu kalbant apie amerikiečių kūrėjus, įpratusius filmuoti būtent studijose“, – pasakoja lokacijų vadovas.

Jis primena, kad ir Fabijoniškėse filmavimo aikštelė buvo įsikūrusi ne kartą. Pavyzdžiui, prieš keletą metų čia buvo filmuotas ir kitas ne mažiau žinomas filmas „Sibirietiškas auklėjimas“ su garsiuoju Johnu Malkovichiumi.

„Lietuva niekada nebuvo kino industrijos nuošalyje. Kai prieš ketvertą metų pradėta taikyti mokesčių lengvata, pradėjo veikti Vilniaus ir Kauno kino biurai, padedantys surasti filmavimams tinkamas vietas, į Lietuvą pradėjo krypti daugiau užsienio kino kūrėjų žvilgsnių.

Apdovanojimas, kuris „Černobyliui“ buvo įteiktas Los Andžele, yra tik dar vienas, nors ir labai svarbus, žingsnis pasaulinės kino industrijos link. Dabar turime pagrindo sulaukti daugiau pasaulinei rinkai skirtų projektų kūrėjų užsakymų, nes iki šiol Lietuvoje dažniau buvo filmuojami projektai, skirti tam tikroms rinkoms, pvz., skandinavai filmuodavo filmus ar serialus Skandinavijos žiūrovui“, – pasakoja J. Špokas ir priduria, kad įvairūs apdovanojimai ar profesionaliai atliktas darbas gali į Lietuvą privilioti ir daugiau kino industrijos profesionalų, medžiojančių vietas filmavimams.

Tarptautinė lokacijų vadovų gildija vienija skirtingų žemynų lokacijų vadovus, vadinamuosius skautus, kurie dirba su dideliais projektais, Holivudo kino ar serialų kūrėjais, ir ieško tinkamų vietų. Scenarijai pirmiausia atsiduria jų rankose, o jie jau galvoja, ką pasiūlyti režisieriams ar prodiuseriams.

„Turėdami konkretų projektą ar siekdami pasižvalgyti ateičiai, Holivudo ar Europos kino kompanijos gali atsiųsti savo atstovus, kad šie pasižiūrėtų, kokių vietų, eksterjerų yra šalyje. Tiesa, dažniausiai į panašius turus atvykstantys skautai domisi ne tik lokacijomis – jiems įdomu, ką dar gali pasiūlyti tam tikra šalis, kokios joje mokestinės lengvatos, kokią filmavimo grupę gali pasiūlyti ir pan.“, – pasakoja J. Špokas.

Prisivilioti užsienio skautus ar pasiūlyti režisieriui tinkamą vietą yra viena, antra ir ne mažiau svarbi darbo dalis vyksta Lietuvoje.

„Kiekviena smulkmena yra svarbi. Net ir pačio smulkiausio darbo neįvykdymas gali kainuoti labai daug. Kai režisierius ir kūrybinė grupė išsirenka vietą, prasideda kitas darbo etapas. Pirmiausia reikia gauti savivaldybės leidimą filmuoti.

Po to galima tartis su vietos gyventojais ar institucijomis. Juk paprastai tenka suderinti daugybę detalių: kur ir kada bus filmuojama, kur tuo metu žmonės neturėtų statyti automobilių, kurias erdves turėtų apeiti ir pan. Tai reikalauja labai daug laiko. Be to, svarbu susitarti su kiekvienu žmogumi. Antra, atsižvelgiant į filmo scenarijų, vietą reikia paruošti: kai ką uždengti, paslėpti, kai ką pastatyti ir pan. Jau nekalbu apie filmavimui reikalingą techniką ir įvairius su ja susijusius niuansus“, – pasakoja J. Špokas.

Kiekvieną filmavimą jis palygina su festivaliu: „Tiesiog kasdien tas festivalis keliasi vis į kitą vietą“, – šypteli jis.

Įdėjus daug darbo ir pastangų, kiekvienam iš mūsų puikiai pažįstamas vietas galime išvysti visai kitokiomis spalvomis.

LRT yra žiniasklaidos priemonė, sertifikuota pagal tarptautinę Žurnalistikos patikimumo iniciatyvos programą

Naujausi, Skaitomiausi