Gyvenimas

2019.10.24 20:37

Emigrantas Londone dirba turtuolių asistentu: jei reikia, vyksta parvežti kokteilių ir iš Prancūzijos

LRT TELEVIZIJOS laida „(Ne)emigrantai“, LRT.lt2019.10.24 20:37

Tai, ką apie turtingiausių pasaulio žmonių gyvenimą rašo žiniasklaida ir ką jie patys demonstruoja socialiniuose tinkluose, tėra mažytės detalės. LRT TELEVIZIJOS laidoje „(Ne)emigrantai“ Londone itin svarbių asmenų asistentu dirbantis Andrius Urbonavičius sako, kad svarbiausia tokiame darbe – pažintys, mokėjimas greitai suktis ir liežuvio laikymas už dantų.

Prieš 15 metų Londone apsigyvenusio A. Urbonavičiaus biografija įspūdinga. Iš pradžių jis buvo paprastas laimės ieškantis statybininkas, o dabar dirba su turtingiausias pasaulio žmonėmis, vairuoja prabangų automobilį ir gyvena ištaiginguose namuose.

Lietuvis atviras: kartais tam, kad kažko pasiektum, visai nereikia daug laiko ir pastangų, užtenka kelių gudrių ėjimų. Tik ne visi žmonės nori judintis iš komforto zonos.

„Aš pradėjau nuo statybų, paskui susipažinau su vienu anglu, įsidarbinau pas jį. Anglų kalba irgi buvo tokia „laba diena“, „viso gero“... Bet pradirbęs ten 2 mėnesius sau pasakiau: taip, kaip gyvena dauguma atvažiavusių žmonių, gyventi nenoriu“, – sako vyras.

Tokie dideli miestai, kaip Londonas, yra tarsi baltas popieriaus lapas. Visi lietuviai čia pradeda nuo nulio. Todėl, ką turėsi, priklauso tik nuo tavęs paties, tikina emigrantas.

A. Urbonavičius nusprendė, kad reikia ieškoti kito kelio. Jis išgirdo, kad jo darbdavys ieško asmeninio vairuotojo. Aplinkui buvo daug žmonių, kurie irgi galvojo tą patį – prašyti, kad priimtų eiti šias pareigas, tačiau aplenkęs visus kolegas lietuvis pats pirmas nuskubėjo pas savo vadovą ir prisistatė kaip pats geriausias kandidatas asmeninio vairuotojo darbui.

„Tai buvo nežemiškas pasitikėjimas savimi, – dabar juokiasi lietuvis. – Ateinu, durys atsidaro, jis žiūri į mane, sako: labas, kas nutiko? Sakau: norėjau su jumis pakalbėti. Apie ką? Apie darbus, girdėjau, kad ieškosite sau vairuotojo. Jis pasižiūrėjo į mane, nusijuokė, sako: tu mažas, bet turi kai ką tarp kojų.“

Tąkart A. Urbonavičius nieko nepešė, nes jo darbdavys buvo užsiėmęs. Ir nors užsidarius durims galvojo, kad kitą dieną bus atleistas, pasirodo, turtingam anglui drąsus lietuvio charakteris patiko. Šis juo patikėjo ir suteikė galimybę visiškai pakeisti savo gyvenimą. Per vieną dieną statybininkas virto kostiumuotu asistentu.

Žmonės įsivaizduoja, kad turi būti daug žmonių. Nereikia turėti daug žmonių – reikia mokėti organizuoti laiką. Visa kita yra pažintys. Be pažinčių tu niekas.

„Kitą dieną jis uždavė klausimų: ko nori, kokie tavo planai. Paskui sako: gerai, pabandyk, bet man reikia ne tik vairuotojo, o kad būtum mano dešinioji ranka. Namas, žolė, sodininkai – visos problemos, kurios jį supa namuose, versle. Kad būčiau jo pavaduotojas. Nuo to laiko dirbau jam apie 5–6 metus“, – teigia A. Urbonavičiaus.

Tas darbas buvo tarsi aukštoji mokykla, kurioje vyras išmoko visiškai naujų dalykų. Jis pajautė, kad dirbti turtuolių aplinkoje yra jo pašaukimas.

„Dirbdamas padėjėju daug ko išmokau. Nuo ginklų valymo, važiuoti į medžioklę... Aš ir stalą serviruodavau. Svečiai, maistas, lėkštės, peiliai, serviruotė, vynas, pirmą, antrą, trečią [patiekalą] paduoti“, – pasakoja jis.

Diena iš dienos jis nesitraukė nuo savo vadovo, asistuodavo jam tiek namuose, tiek komandiruotėse. Galiausiai visiškai neliko laiko sau. Buvo taip, tarsi asmeninis gyvenimas net neegzistuotų. Tai ir palaužė A. Urbonavičių.

„Be pažinčių tu niekas“

Sukaupęs daug patirties lietuvis nusprendė, kad nori likti šioje srityje, tačiau priklausyti ne vienam šeimininkui, o dirbti su daug klientų. Itin svarbių asmenų asistentas – taip dabar skamba šio emigranto pareigos. Karališkųjų šeimų atstovai, politikai, verslininkai, dainininkai ir aktoriai kreipiasi į jį pačiais įvairiausias klausimais. Nuo smulkių užgaidų iki didelių ir labai keistų pageidavimų. Toks jau tas pasaulis – patys turtingieji nenori judinti nė pirštelio, jie tiesiog moka pinigus ir tikisi, kad viską už juos padarys kas nors kitas.

Nori nekilnojamojo turto, susirasti auklę, vairuotoją, sodininką, nusipirkti lėktuvą, jachtą – daroma viskas, kas tik įmanoma, priklausomai nuo kliento norų.

Pasirodo, kiekviename dideliame pasaulio mieste veikia turtuoliams skirtos asistentų agentūros, kurios tokiems žmonėms organizuoja viską, ko gali prireikti atvykus: apgyvendinimą, prabangų automobilį, privatų vairuotoją, asmeninius sargybinius, kitą personalą. A. Urbonavičiaus pareiga – visa tai nepriekaištingai sureguliuoti. Ir svarbiausia, kaip sako jis, negali būti nė menkiausios klaidelės.

„Žmonės įsivaizduoja, kad turi būti daug žmonių. Nereikia turėti daug žmonių – reikia mokėti organizuoti laiką. Mano kompanijoje dirba 3–4 žmonės. Visa kita yra pažintys. Be pažinčių tu niekas“, – teigia jis.

Iš kur pažintys? Susipažįsti su vienu, jis kam nors parekomenduoja tavo paslaugas. Kai kurie rekomenduojantys yra, kaip teigia pašnekovas, „šeštoje vietoje „Forbes“ sąraše“.

Į darbus vyras įtraukė ir savo ukrainietę žmoną Viktoriją, kuri jam padeda, kai šis ko nors nespėja. „Ji – mano angelas. Kartais būna, jeigu gatvėje kas nors įvyktų, vyras turi būt priekyje, apginti savo moterį. Bet mūsų versle ir gyvenime ji yra mano apsaugos šydas“, – komplimentų savo sutuoktinei negaili jis.

A. Urbonavičius tikina, kad šiame versle išsilaiko tik tie, kurie nebijo iššūkių ir moka veikti labai greitai. Turi tiesiog akimirksniu sumąstyti, kaip išspręsti visas iškilusias problemas, nes klientams tai visiškai nerūpi. Turtingam žmogui svarbiausia gauti tai, ko paprašė.

„Žmogus atskrenda po 5 valandų ir man sako: būsiu po 6 valandų, noriu kokteilių. O tų kokteilių yra tik Prancūzijoje. Važiuoji į stotį, siunti žmogų, kuris valandą ar dvi važiuoja traukiniu, perka kokteilius, grįžta. Važiuojame į namus, padedame į šaldytuvą kokteilius. Ir viskas“, – pasakoja A. Urbonavičius.

Kiti galvoja: duotų man milijoną, aš padaryčiau... Nieko tu nepadarysi neturėdamas liežuvio.

Vienas netinkamas žodis gali akimirksniu viską sugriauti

Svarbiausia taisyklė, kurios lietuvis moko visus savo klientus – kiekvienas noras turi savo kainą. Kuo keistesnis, kuo sudėtingiau įvykdomas – tuo ji didesnė. Juk būna tokių situacijų, kad spręsdamas vieną ar kitą pageidavimą A. Urbonavičius į visą procesą įtraukią 5 ar net ir 10 kitų žmonių.

„Žmonės paskambina: oi, kodėl negalima? Sakau: per valandą išnuomoti „Mercedes“ ne problema, bet „Bentley“, „Rolls Royce“ nėra kasdienė mašina. Viskas įmanoma, bet viskas remiasi į kainą. Kodėl taip brangiai? Sakau: kai perkate bilietus paskutinę minutę, kokia būna kaina: 1 000, 2 000? Kai perkate prieš 2 savaites ar mėnesį, gaunate už 300. Tai ir čia tas pats“, – darbo užkulisius atskleidžia vyras.

Turtingiausi ir galingiausi pasaulio žmonės nekenčia žodžio „neįmanoma“. Daug kam jis tiesiog neegzistuoja. Todėl, jeigu A. Urbonavičius mato, kad kažko padaryti nepavyks, jis turi pasitelkti savo gudrumą ir sugalvoti ypatingą paaiškinimą. O dažniausiai net ir iš pirmo žvilgsnio neįmanomas problemas padeda išspręsti žmonės, kuriais gali pasitikinėti, apie kuriuos vyras vis užsimena.

Kiekvienas turtingas žmogus turi savo pomėgių, o asistentas tuo privalo ne tik domėtis, bet ir įsigilinti į smulkiausias detales. Kuo toliau, tuo daugiau sričių reikia išmanyti, juokauja jis.

„Viskas įmanoma, jeigu yra noro. Jeigu mano klientas patenkintas, jis pasakys vienam, kitas pasakys kitam – man nereikia daryti investicijų. Sakoma, kad liežuvis duotas ne veltui. Kiti galvoja: duotų man milijoną, aš padaryčiau... Nieko tu nepadarysi neturėdamas liežuvio“, – įsitikinęs vyras.

Kaupdamas patirtį, atlikdamas vis daugiau sudėtingų užduočių, A. Urbonavičius užmezga vis daugiau reikšmingų pažinčių, kurios pasitarnauja ateityje. Kuo daugiau metų esi šiame versle – tuo lengviau dirbti.

„Sakykim, buvo klientas. Jis man skambina, sako: yra toks restoranas, būsiu ten su klientu už 10–15 minučių. Skambinu į restoraną, sako: vietų nėra. Atvažiuoju, įeinu, stovi vadovas, kuris priima užsakymus, prieinu, sakau: man reikia stalo. Sako: „Fully booked.“ Prieinu, padedu 200 svarų. „No problem.“ Klientas ten ateis, paliks dar 500.

Kitąkart skambinu, sakau: užsirašyk mano numerį, rekomenduoju jūsų restoraną, turiu daug klientų. Kai skambinu, jie mato, kad skambinu aš. Mano klientai sėdi po 2,5 valandos, valgo ir daug išleidžia“, – pasakoja A. Urbonavičius.

Kiekvienas neatsilieptas skambutis gali negrįžtamai sugriauti santykius su klientu. Per vieną blogai ištartą žodį viskas gali akimirksniu sugriūti.

Nuolat Londone gyvenančių klientų vyras neturi. Visi jo užsakovai – į šį miestą iš kitų pasaulio vietų atvykstantys turtingieji. Kai kurie atskrenda tvarkyti verslo reikalų, kai kurie linksmintis. Kiekvienam reikia parodyti deramą dėmesį, todėl klientų negalima turėti per daug – tiesiog nespėsi ir viskas sugrius.

Kuo daugiau, tuo geriau, tačiau turtuolių asistentas sako, kad norint išlaikyti kokybę geriausia turėti apie 20 klientų. Nei tikrų išeiginių, nei atostogų jis turėti negali. Kiekvienas neatsilieptas skambutis gali negrįžtamai sugriauti santykius su klientu, todėl apibrėžtų darbo valandų šioje srityje nėra.

A. Urbonavičius neslepia, kad paprasti žmonės net negali įtarti, kokia prabanga ir kokiomis sąlygomis mėgaujasi turtingiausi žemės gyventojai. Tai, kas dažniausiai viešinama žiniasklaidoje ar socialiniuose tinkluose, tik mažytės detalės, toli gražu neatspindinčios tikrojo vaizdo.

Savo darbo sritį lietuvis vadina itin jautria. Sako, kad per vieną blogai ištartą žodį viskas, ką susikūrė, gali akimirksniu sugriūti. Todėl lietuvis visomis išgalėmis stengiasi neprarasti klientų pasitikėjimo.

Reputaciją gali kelti 15–20 metų, bet vienas skambutis arba žodis kažkam ją gali sugriauti, tikina jis. „Ne veltui žmonės sako, kad žmogaus priešas yra liežuvis“, – kalba A. Urbonavičius.

Šiuo metu emigrantui – 36 metai. Žmonai jis yra pažadėjęs, kad dirbs daugiausiai iki 45-erių. Tada vyras planuoja atsitraukti į šoną ir tiesiog mėgautis gyvenimu.

Plačiau – laidos įraše.

Parengė Indrė Česnauskaitė.

Svarbių asmenų asistentas Londone: lietuvis priverstas tenkinti keisčiausias turtuolių užgaidas