Gyvenimas

2019.10.08 21:37

Psichologės žinia tėvams: ženklai, rodantys, kad iš vaiko tyčiojamasi, yra lengvai pastebimi

Darius Matas, LRT RADIJO laida „Ryto garsai“, LRT.lt2019.10.08 21:37

Domėjimasis vaiko savijauta ir patirtimi mokykloje, anot LRT RADIJO kalbintų specialisčių, yra pirmieji žingsniai, padedantys išsiaiškinti apie galimai jo patiriamas patyčias. Pašnekovių teigimu, sužinojus ar įtarus, jog vaikas išgyvena psichologinį smurtą, būtina kreiptis į ugdymo įstaigos bendruomenę.

„Vaikų linijos“ psichologės Jurgitos Smiltės Jasiulionės teigimu, tėvams vertėtų domėtis tuo, kaip jų vaikai jaučiasi mokykloje ir kokie yra galimi sunkumai. „Tik žinodami vaikų patirtis, galime tinkamai sureaguoti“, – sako J. S. Jasiulionė.

Psichologės tikinimu, ženklai, rodantys, jog iš vaiko yra tyčiojamasi, yra lengvai pastebimi.

„Pirmieji ženklai yra pokyčiai vaiko elgesyje, susijusiame su mokykla. Jei pastebėjome, kad vaikas nenori susitikti su mokyklos draugais, nebenori eiti į tam tikras veiklas, kurias anksčiau mielai lankė, tai gali būti pirmieji signalai. Kaip teigia J. S. Jasiulionė, viskas priklauso nuo tėvų įdedamų pastangų.

„Žinoma, tai ne visada yra patyčios, o galbūt kokia nors kita nemaloni patirtis, tačiau tik bendraudami su vaiku galime tai išsiaiškinti“, – akcentuoja psichologė.

Būtinas bendradarbiavimas

Psichologė pabrėžia, jog tėvų ir mokyklos bendradarbiavimas sprendžiant patyčių problemas yra ypač svarbus. „Labai dažnai suaugusieji yra linkę kovoti, o ne spręsti problemą, turėdami bendrą tikslą“, – sako J. S. Jasiulionė.

Nors yra nemažai tėvų, siekiančių dialogo su mokyklos bendruomene, pasak Paramos vaikams centro vadovės ir psichologės Aušros Kurienės, gana didelė dalis jų įsitikinę, jog tai tėra šeimos problema: „Netikima, kad mano vaikas rūpi ne tik man, bet ir platesnei daliai visuomenės.“

Įtarus apie galimai vaiko patiriamas patyčias, anot A. Kurienės, būtina kreiptis į mokyklos bendruomenę.

„Dažniausia patyčios yra visos klasės ar dalies mokyklos problema, todėl svarbu kalbėtis su visa klase apie tai, koks elgesys yra tinkamas, o koks ne. [...] Mokykla privalo turėti rašytinius saugumo politikos dokumentus, kuriuos tėvai galėtų rasti ir žinoti, kokios procedūros yra taikomos esant atitinkamiems įvykiams. Tokiu atveju atsiranda daugiau pasitikėjimo, konstruktyvaus bendradarbiavimo ir mažiau asmeniškumo“, – tikina A. Kurienė.

Atkartoja suagusiuosius

Lietuvoje patyčių mastas tarp moksleivių yra ypač didelis. A. Kurienės aiškinimu, vaikai ir paaugliai yra atspindys to, kaip bendrauja suaugusieji.

„Mokyklai sunku vienai išlaikyti orų ir pagarbų santykį su vaiku, kai aplink yra daug nepagarbaus, bendravimo, kurį, deja, demonstruoja suaugusieji.

Lietuvos paaugliai nėra labiau linkę tyčiotis nei kitų šalių vaikai, tačiau mes, kaip visuomenė, turėtume prisiimti daugiau atsakomybės už tai, kokį pavyzdį jiems kasdien rodome“, – atkreipia dėmesį A. Kurienė.

Parengė Gabrielė Sagaitytė.