Gyvenimas

2019.10.09 08:02

Kai pietums nelieka laiko: gydytojai papasakojo, kuo gresia greitas nesveiko maisto rijimas

LRT TELEVIZIJOS laida „Vartotojų kontrolė“, LRT.lt2019.10.09 08:02

Nuolat kuo daugiau nuveikti siekiančiam šiuolaikiniam žmogui lėtiems, tad ir skrandžiui palankiems pietums laiko nelieka, tačiau to kaina – ne tik virškinimo problemos. Ilgainiui tai gali pakenkti širdžiai ir net plaučiams. LRT TELEVIZIJOS laidoje „Vartotojų kontrolė“ dietologai tikina – ir greitas maistas gali būti sveikas, tačiau teks įdėti šiek tiek pastangų patiems.

Darbų daug, o kad juos visus suspėtum atlikti, telieka vienintelė išeitis – trumpinti pietų pertrauką. Vieni griebia sumuštinį, kiti bėga į prekybos centrą pusgaminių, kuriuos galėtų pasišildyti biure, treti – dar blogiau – maistą keičia kava.

Pietų metu miesto centre lėtai vaikštinėjančių ir ieškančių, kur skaniai pavalgyti – mažuma. Greitų pietų valgytojai prekybos centruose, kioskuose, degalinėse ar užkandinėse ilgai neužsibūna: 5 minutės – maistas sudorotas ir pirmyn į darbus.

Vieninteliai, kurie nesidžiaugia greitojo maisto era, – gydytojai gastroenterologai. Kaip teigia gydytoja Agnė Šiatkienė, sotumą turi pajusti ir mūsų smegenys, o tai jos padaro tik po 20 minučių.

Tik kopimu karjeros laiptais užsiėmęs žmogus numoja ranka į sotumo jausmą, tačiau gydytoja pažymi – dėl funkcinių dispepsijų, pilvo pūtimo, gurguliavimo kreipiasi labai daug žmonių, o tai lemia būtent greitas maisto rijimas, kai kartu suvalgome ir porciją oro, kuris niekur nedingsta.

Užkietėjusiems greitavalgiams gastroenterologė turi dar liūdnesnių žinių: didėja skrandžio rūgštingumas, gresia opos, gastritas, kolitas, viduriavimas ir net vidurių užkietėjimas.

Svarbu ne tik, kaip greitai valgome, tačiau ir ką. Ir greitai papietauti mėgstantys žmonės dažniausiai ieško mėsos. Taip teigia ir prekybininkai – didžioji dauguma lietuvių tikri mėsėdžiai: prekybos centruose perka maltinius, kepsnius, kotletus, grįžę į biurus kiša juos į mikrobangų krosnelę, 2 minutės – ir štai sotūs, gardūs ir, svarbiausia, greiti pietūs.

Tačiau dietologijos mokslus kremtantiems medikams rūpi tokio gruzdinto maisto valgymo pasekmės.

„Tokie pasirinkimai nėra teisingi. Keptuose ir gruzdintuose produktuose vyrauja glikacijos produktai, kurie yra kancerogenai, sendina žmogaus organizmą ir veikia kaip laisvieji radikalai. Tiesiog žudo ląsteles“, – tikina dietologijos gydytoja rezidentė Dalia Vaitkevičiūtė.

Jai antrina kitas gydytojas rezidentas dietologas Edgaras Grišinas – reikia rinktis kuo mažiau pramoniniu būdu apdorotą maistą, kad ilgainiui nepakenktume savo sveikatai. Nuolat valgomi riebaluose kepti mėsos gaminiai gali sukelti rimtų negalavimų: juose gali būti gausu visceralinių riebalų, kurie sukelia kepenų suriebėjimą ar pakenkia kitiems organams.

Negalvokite, kad gaminant kibinus naudojama kiaulienos išpjova. Naudojamas kiaulienos faršas, sprandinė ar mentė, gausi sočiųjų riebalų. Toks maistas mūsų lėkštėje turėtų būti kuo rečiau.

A. Šiatkienė taip pat pažymi, kad dažnai riebalai naudojami daugybę kartų, tad tokiuose riebaluose kepti gaminiai būna gausūs kancerogeninių medžiagų. Anot jos, vartojant tokią produkciją siaurėja kraujagyslių spindžiai, didėja infarkto, insulto rizika. Blogieji riebalai netgi gali sukelti plaučių problemų, pavyzdžiui, dusulį.

Nuolat vartosite apdorotą maistą, atbuks skonio receptoriai

Išanalizavus prekybos centruose siūlomų mėsos gaminių energinę vertę Kijevo kotletas atrodo nekalčiausiai. Kotletas „Astra“ ir kepsnys „Jūratė“ puikuojasi pusantro karto didesne energine verte.

D. Vaitkevičiūtė ragina rinktis ne labai perdirbtus maisto produktus, o gryną mėsą. Gydytojai kaip geresnę mėsišką alternatyvą išskiria ir keptą vištieną, tačiau labai svarbu, ar paukštiena naminė, ar užauginta pramoniniu būdu.

Dar viena pietų alternatyva – miltiniai ir bulviniai patiekalai, tačiau ir tai, E. Grišino teigimu, nėra pats geriausias pasirinkimas. Juose – itin daug kalorijų. Tai gal išeitis – populiarieji kibinai? Juk ten mėsos – tik 50 proc.

„Negalvokite, kad [gaminant kibinus] naudojama kiaulienos išpjova. Naudojamas kiaulienos faršas, sprandinė ar mentė, gausi sočiųjų riebalų. Toks maistas mūsų lėkštėje turėtų būti kuo rečiau“, – pažymi jis.

Ne koks pasirinkimas ir porcija varškėčių. Juose, neskaitant grietinės, kurią greičiausiai vartosite, – net pusė jūsų dienos kalorijų normos.

Tradicinio skonio maistą mėgstantis lietuvis pietums kartais griebia ir baltą mišrainę, bet ir vėl gydytojai sako „stop“. Pačios mišrainės nėra blogas produktas, tačiau į jas dedamas transriebalų gausus majonezas kenkia mūsų kraujagyslėms. Taip didinama įvairių lėtinių ligų rizika, aiškina D. Vaitkevičiūtė.

Pažvelgus į mišrainių su majonezu sudėtis dėmesį patraukia gydytojų itin atsargiai vertinamas dirbtinis konservantas E211 (natrio benzoatas). Maža to, į jas dažnai dedama kvapo ir skonio stipriklio E621 (mononatrio glutamato), o netikėčiausias radinys – dirbtinis saldiklis E954 (sacharinas).

Kai kurių sušių sudėtis gali priminti aukštąją matematiką. Kad būtų ryškūs, gardinami dirbtiniais dažikliais: briliantiniu mėlynuoju, saulėlydžio geltonuoju, tatrazinu – šių dažiklių šiukštu negalima vaikams.

„Kuo daugiau valgome apdoroto maisto, tuo labiau mūsų skonio receptoriai prie jo pripranta. Mes nebenorime nieko sveikuoliško. Reikėtų savaitę „atsikankinti“, ir mūsų receptoriai atsiblokuotų“, – didžiausią blogybę ir išeitį įvardija gastroenterologė A. Šiatkienė.

E. Grišinas ragina parduotuvėse geriau apsidairyti: neretame didesniame prekybos centre jau galima rasti salotų barą. Valgyti sveikai – nauja gydytojus itin džiuginanti mada.

Tačiau ir sveikuoliškai atrodančias salotas rinkitės atidžiai. Jose galima rasti panašių blogybių, kaip ir mišrainėse, t. y. vengtino vartoti konservanto natrio benzoato, skonio ir kvapo stipriklių, dažiklių, nors ir natūralios kilmės. Dar daugiau: maistas, į kurį pridėta nenatūralios kilmės priedų, neleidžia įsisavinti būtiniausių medžiagų.

Kad sušiai labiau patrauktų akį, naudojami dažikliai

Nors sveikesni patiekalai į lietuvių skrandžius kelią skinasi sunkiai, net didžiausiems jų skeptikams visuomet yra variantas – sriuba. Šalta pomidorų ar kopūstų sriuba – visai gera alternatyva, pažymi E. Grišinas, tačiau tik jeigu gaminta ne su sultinio kubeliais.

Vis dėlto ir sriubos nereikėtų rinktis aklai – yra tokių, kuriose rastume skonio ir kvapo stipriklio, prasčiausių bei pigiausių palmių ar hidrintų riebalų.

Dar vienas patiekalas greitiems pietums – sušiai. Atrodytų, ryžiai su keliais ingredientais – puikus pasirinkimas, tačiau maisto ekspertė Aida Matulevičiūtė, Škotijoje studijavusi gastronomiją, nesutinka šio patiekalo priskirti prie sveiko pasirinkimo.

„Sušiams pagaminti naudojami tik baltieji ryžiai. Esu prieš juos. Manau, kad tai pirmas ženklas, jog tai nesveika“, – sako ji.

Vienų sušių sudėtis paprasta ir aiški, o kitų gali priminti aukštąją matematiką. Kad būtų ryškūs, gardinami dirbtiniais dažikliais E133 (briliantiniu mėlynuoju), E110 (saulėlydžio geltonuoju), E102 (tatrazinu) – šių dažiklių šiukštu negalima vaikams. O kad būtų saldesni, į sušius dedama toli gražu ne cukraus, o įvairių dirbtinių saldiklių.

Kai neturime laiko maisto net pasišildyti, išeitis – sumuštiniai. Italijoje per pietus sukirsti sumuštinį įprasta, tačiau ar italams pritaria gydytojai? Pasak E. Grišino, priklauso nuo to, kokios kokybės ingredientus naudosime ir kiek tų sumuštinių valgysime.

A. Šiatkienės įsitikinimu, jeigu pasigaminsite patys, sumuštinis – puikus gaminys. O pirktuose sumuštiniuose, kad ir su salotos lapu a pomidorais, gali būti įvairiausių priedų, padažų, o ir mėsa – perdirbta.

Dabar labai daug žmonių turi emocinio valgymo sutrikimą, valgydami malšina stresą, tačiau tai – krūvis organizmui.

Be to, kaip pažymi E. Grišinas, privalome žinoti, kad ir nuo tokio sumuštinio žmogus labai greitai išalksta, nes tai – tuščios kalorijos. Visgi atsisakius riebių padažų, pasirinkus kokybiškesnę mėsą, įdėjus mažiau sūrio, sumuštinis bus sveikesnis.

Svarbiausia valgant – atsiriboti nuo darbų

D. Vaitkevičiūtė teigia, kad maisto planavimas yra labai svarbi mūsų dienos dalis. Jei į darbą nešamės maistą iš namų, esame ramūs, nes žinome, kad išvengsime prasto maisto ir papildomų kilogramų.

Ji ragina mišrainę ar salotas gamintis būtent namuose arba nusipirkti atskirų produktų ir darbe užpilti juos, pavyzdžiui, alyvuogių aliejumi.

Maisto ekspertė A. Matulevičiūtė pataria, kaip kasdien pasigaminti skanius ir vis kitokius greitus pietus.

„Sveikiausias maistas – saikas ir įvairovė. Viso grūdo avižų, perlinės kruopos, rudieji ryžiai, su lupenomis virtos bulvės – pasirenkame vieną „sunkesnę“ sudėtinę dalį. Tada – žuvis ar kiaušinis, tempe ar tofu sūris, ar koks nors grybas. Tada – salotos“, – kalba ji.

Jeigu vakare nebuvo kada gaminti, o pilvas gurgia, dietologai siūlo produktus atsirinkti protingai ir patiems biure susikurti sveikus greitus pietus.

„Jeigu nusipirksime duonos, kurioje mažai cukraus, varškės sūrio, daržovių, neperdirbtos mėsos produktą, tikrai turėsime puikius pietus“, – tikina D. Vaitkevičiūtė.

E. Grišinas siūlo dar vieną paprastą, bet sveiką greitų pietų alternatyvą: grūdėtos varškės indelis, į kurį galima įpjaustyti pomidorų ir agurkų. Tai greitai pagaminamas, bet maistingas ir sotus užkandis, teigia jis.

Galų gale, anot D. Vaitkevičiūtės, ryte atėję į darbą galite užsipilti kruopų vandeniu – atėjus pietų metui jos jau bus išbrinkusios, ir turėsite sveiką gardų patiekalą.

Vis dėlto svarbiausias ingredientas, lemiantis gerą virškinimą, – atsiribojimas nuo darbų ir vidinė ramybė valgant.

Kaip teigia D. Vaitkevičiūtė, dabar labai daug žmonių turi emocinio valgymo sutrikimą, valgydami malšina stresą, tačiau tai – krūvis organizmui. „Visada sakau, kad valgymas turi būti labai sąmoningas procesas“, – pažymi ji.

Šiuolaikiniam žmogui vis dar sunku įsisąmoninti, kad valandos pietų pertrauka, kokybiško maisto pasirinkimas ir lėtas valgymas pasimėgaujant – ne iš piršto laužti sumanymai. Tuos, kurie tuo abejoja, anksčiau ar vėliau įtikina gydytojai gastroenterologai.

Plačiau – laidos įraše.

Parengė Indrė Česnauskaitė.

Vartotojų kontrolė. Mažiausi dalykai – patys svarbiausi: kaip sveikai išnaudoti trumpą pietų pertraukėlę?