Gyvenimas

2019.10.06 21:21

7 mitai apie širdies ligas: mikroinfarkto nebūna, o vitaminų piliulės nuo šių ligų neapsaugo

LRT TELEVIZIJOS laida „Klauskite daktaro“, LRT.lt2019.10.06 21:21

Neretai manoma, kad širdies ir kraujagyslių ligomis dažniau serga vyrai, tačiau tiesa yra priešinga – šių organų būkle labiau susirūpinti reikėtų moterims. LRT TELEVIZIJOS laidoje „Klauskite daktaro“ Lietuvos sveikatos mokslų universiteto profesorius Alvydas Unikauskas pateikė 7 populiariausius mitus, susijusius su širdies ligomis, nes tikėdami šiomis „tiesomis“ galite sau pakenkti.

„Apie širdies ligas ir jų simptomus kalbama taip dažnai, kad lietuviai save jau laiko tikrais šios srities specialistais. Tačiau, kad ir kiek apie tai kalbėtume, visuomenėje vis tiek sklando daug mitų apie širdies ir kraujagyslių ligas“, – pažymi A. Unikauskas.

Daktaras atrinko 7 populiariausius mitus apie širdies ligas – anot jo, tikėjimas šiomis pasenusiomis arba išgalvotomis tiesomis gali padidinti infarkto ar kitų širdies ligų riziką.

1. Jei sergate širdies liga, turite gyventi kuo ramiau, be jokios fizinės veiklos – mitas

Kaip teigia laidos viešnia, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Kardiologijos katedros profesorė Jurgita Plisienė, net jeigu jums padidėjęs kraujospūdis, sergate išemine širdies liga ar turite širdies ydą, fizinis aktyvumas yra galimas, tačiau ji pažymi – vienais atvejais jis turėtų būti didesnis, kitais – ribotas.

„Fizinis aktyvumas net ir sergant širdies ligomis padeda greičiau pasveikti, atsistatyti po įvykusio infarkto, kompensuoti ligas, tarkime, arterinę hipertenziją. Tinkamas fizinis krūvis netgi sumažina kraujospūdį“, – aiškina profesorė.

Vis dėlto būna situacijų, kai fizinis aktyvumas turi būti itin apribotas, pavyzdžiui, jeigu sergate nekontroliuojama hipertenzija ir ramybės būsenoje jūsų kraujospūdis siekia 200 ar daugiau mm Hg. „Tokiu atveju fizinis aktyvumas netinkamas“, – pažymi J. Plisienė.

Kaip teigia A. Unikauskas, didelei daliai žmonių, sergančių širdies ligomis, sėdėjimas – bloga idėja: „Tai gali padidinti trombozių kojose riziką, pabloginti bendrą fizinę būklę. Fizinis aktyvumas palaiko širdies raumens funkcinę būklę, gerina kraujo patekimą į visus audinius, bendrą sveikatą ir savijautą.“

2. Vyresniems žmonėms naudinga, kai kraujospūdis pakyla – mitas

Pasak J. Plisienės, normą viršijantis kraujospūdis nenaudingas ir vyresniame amžiuje: „Atlikta labai daug klinikinių tyrimų, kurie tai paneigia ir sako, kad padidėjęs kraujospūdis net ir vyresniame amžiuje yra susijęs su padidėjusia insulto, infarkto, net demencijos rizika.“

Būtent dėl padidėjusio kraujospūdžio gali išsivystyti kraujagyslinė demencija. Tai įvyksta, kai kraujospūdis ilgą laiką būna padidėjęs ir nėra kontroliuojamas.

Diabetikai dažnai patiria infarktą, insultą, serga periferinių arterijų ligomis nepaisant to, kad cukraus kiekis yra kontroliuojamas.

J. Plisienės tikinimu, ir vyresnio amžiaus žmonės turėtų vadovautis Europos kardiologų draugijos gairėmis ir stengtis, kad kraujospūdis nebūtų didesnis nei 140 ir 80 mm Hg. Dėl kraujotakos sutrikimų kenčia smegenys, gali sutrikti inkstų veikla. Gydytoja pažymi, kad ir per žemas kraujospūdis – negerai.

„Kraujo spaudimas paprastai didėja su amžiumi, tačiau tai nereiškia, kad jums tai naudinga. Taip atsitinka todėl, kad su amžiumi standėja arterijų sienelės. Standžios arterijos verčia širdį sunkiau siurbti [kraują] ir taip susidaro užburtas ratas“, – aiškina A. Unikauskas.

3. Diabetas nesukels širdies ligų komplikacijų, jei vartosite vaistus nuo diabeto – mitas

J. Plisienė pasakoja, kad vyrauja nuomonė, jog jeigu nuolat kontroliuosime cukraus kiekį kraujyje, tai nekenks kitiems organams, tačiau, deja, tai netiesa: diabetas daro poveikį kitiems organams, t. y. širdies kraujagyslėms. Ji pažymi, kad daugumos diabetikų pagrindinė mirties priežastis – širdies ir kraujagyslių ligos.

„Dėl oksidacinio streso, neigiamo poveikio aterosklerozei diabetas skatina jos progresavimą. Diabetikai dažnai patiria infarktą, insultą, serga periferinių arterijų ligomis nepaisant to, kad cukraus kiekis yra kontroliuojamas“, – aiškina gydytoja.

Anot A. Unikausko, normalaus cukraus lygio kraujyje palaikymas yra svarbus siekiant užkirsti kelią mikrovaskulinėms komplikacijoms. Dažniausios yra šios: inkstų ligos, regėjimo praradimas, erekcijos disfunkcija, nervų pažeidimai, diabetinė pėda.

Tačiau cukraus kiekio kraujyje kontrolė daro mažesnį poveikį didelėms kraujagyslėms. Būtent jose išsivysčiusios ligos didina infarkto ar insulto riziką.

„Klausiate, ką daryti? Vartokite vaistus nuo diabeto, tačiau pats svarbiausias vaistas nuo diabeto – cukraus ir angliavandenių atsisakymas. Taip pat darykite viską, ką galite, kad sumažintumėte aukštą cholesterolio lygį ir aukštą kraujospūdį“, – teigia daktaras.

4. Vitaminai ir maisto papildai gali sumažinti širdies ligų riziką – mitas

Vitaminai E, C ir beta karotenas mažina širdies ligų riziką, tačiau klinikiniais tyrimais nėra patvirtinta sintetinių vitaminų nauda, todėl teigti, kad jie sumažina širdies ligų riziką, negalima, kalba profesorius.

„Organizmas vitaminus ir mineralus pasisavina ir sunaudoja geriausiai, kai jų gauna su maistu. Norėdami gauti vitaminų ir mineralų, kurių jums reikia, vietoje piliulių geriau valgykite įvairų maistą“, – pataria A. Unikauskas.

J. Plisienė priduria, kad norint sužinoti, ką tokiu atveju valgyti, geriausiai pasidomėti, ką valgo Viduržemio jūros regiono šalys. Jų mityba širdies ir kraujagyslių ligų profilaktikai yra pati tinkamiausia.

Infarktas – didžiulis įspėjimas, jog nuo dabar reikia susirūpinti ir laikytis visų gydytojo nurodymų, kad tai nepasikartotų, nes infarktas gali kartotis.

Vartokite alyvuogių aliejų, valgykite žuvis, daug daržovių, grūdinių produktų. Venkite angliavandenių, didelio riebalų kiekio, ypač, jeigu jūsų organizme cholesterolio per daug.

5. Jei daug metų rūkėte, net ir metę rūkyti nesumažinsite širdies ligų rizikos – mitas

„Netgi daug metų rūkius ir metus rūkyti vis tiek organizmas vienareikšmiškai pajus teigiamą poveikį. Jeigu dar „prijungsime“ fizinį aktyvumą, susiimsime su mityba, aišku, kad sumažinsime širdies ir kraujagyslių ligų riziką“, – pažymi J. Plisienė.

Pasak A. Unikausko, metus laiko nerūkius insulto rizika sumažėja pusiau, o po 10 metų širdies ligų rizika bus tokia pati, lyg jūs niekada nebūtumėte rūkę.

6. Širdies ligos dažniausiai yra vyriškos lyties problema – mitas

Kaip pasakoja laidos viešnia, tarp žmonių iki 65 metų dažniau širdies ligomis serga vyrai, mat moterų organizmuose gaminami estrogenai, kurie apsaugo nuo širdies ir kraujagyslių ligų. Tačiau kalbant apie vyresnius žmones, viskas pasikeičia.

„Tada moterų mirtingumas nuo širdies ir kraujagyslių ligų yra daug didesnis. Moterys sunkiau serga, prognozė būna blogesnė, diagnozuojama taip pat rečiau, nes labai dažnai būna netipiški simptomai. Tad moterys serga ir miršta dažniau negu vyrai. Vyresnio amžiaus moterims reikėtų labai susirūpinti savo širdies ir kraujagyslių būkle“, – aiškina J. Plisienė.

7. Mitas, kad mikroinfarktas – nieko baisaus

Kaip teigia gydytoja, mikroinfarkto apskritai nebūna. Tai tiesiog infarktas – visai nesvarbu, didelis ar mažas.

„Į infarktą reikia žiūrėti su visa pagarba ir imtis visų priemonių. Tai didžiulis įspėjimas, jog nuo dabar reikia susirūpinti ir laikytis visų gydytojo nurodymų, kad tai nepasikartotų, nes infarktas, deja, gali kartotis ir jis ne visada gerai baigiasi“, – perspėja medikė.

A. Unikauskas pažymi – būkite ypač įtarūs bet kokiai informacijai, kuri susijusi su jūsų sveikata: „Geriau pasitarkite su savo gydytoju, o ne su laiptinės kaimyne – kiekvienas atvejis yra individualus.“

Plačiau – laidos įraše.

Taip pat skaitykite

Parengė Indrė Česnauskaitė.

Klauskite daktaro. Alvydas Unikauskas apie širdies ligas: lietuviai – tikri šios srities specialistai