Gyvenimas

2019.10.04 15:52

Marius Čepulis. Kodėl klimato kaita yra gėris

Marius Čepulis, gamtos fotografas2019.10.04 15:52

Šiaip nežinau, kodėl čia visi streikuoja, piešia baisuminius apokaliptinius scenarijus, kai ta klimato kaita yra tiesiog mums siunčiama Perkūno dovana. Na, pagalvokit patys.

Kuo labiau šils oras, tuo daugiau kils vandens lygis (tiek dėl vandens plėtimosi, tiek dėl ledo tirpsmo). Baltijos jūra jau dabar kyla po pusę centimetro per metus, tikėtina, kad tie tempai paspartės ir teks atsisveikinti su dalimi Lietuvos teritorijos.

Visų pirma „nuskęs“ Nemuno delta. Gerai, kad rusniškiai pasistatė estakadą, tai turės, kur evakuotis. Marių rytinis pakraštys irgi grims po vandeniu, kaip ir dalis pajūrio. Jei vanduo pakils dar smarkiau, bus dar geriau. Lietuvos kranto teritorija vietoj varganų 99 km (dėl ko iš mūsų juokiasi latviai) taps keliskart ilgesnė.

Žemaitija pagaliau įgyvendins savo svajonę ir tikrąją to žodžio prasme atsiskirs nuo Lietuvos (aš tikiu, kad žemaičiai naktim dyzelių neišjungia, kad tik greičiau tas klimats atšiltų). Padidėjusios marios bus labai derlingos, atsigaus žvejybos pramonė, o prarastus žemės ūkio naudmenų plotus kompensuos gausi žuvies pasiūla. Veganai irgi nebus nuskriausti, nes gerai įšildomuose sekliuose bus galima auginti visokiausias dumblių kultūras, o šlapynėse sėti ryžius.

Jei gerai patvins, suklestės vandens transportas, nes reikės daugybės keltų susisiekimui. Lietuva taps vandenine valstybe ir taip stiprūs irklavime bei plaukime lietuviai bus nepralenkiami ir laimės visas olimpiadas, nes nereikės vargti sportininkams uždaruose baseinuose, kurių nėra, o galės turkštis šiltose lagūnose.

Tiesa, kiek padidės gyventojų tankis, bet, vėlgi, tai išspręs daugybę transporto, logistikos klausimų. Prekes reiks transportuoti mažesniu atstumu, efektyvesnis ir greitesnis bus paskirstymas. O kaip pagerės švietimo kokybė! Juk nebereikės rinktis, kurias mokyklas uždaryti, kurias palikti – tos, kurios nuskęs, savaime užsidarys. Tankiau apgyvendintuose rajonuose bus užtektinai mokinių, mokytojai gaus didesnes algas - geriau mokys, mokiniai bus protingesni ir garsins mūsų šalies vardą.

Suklestės turizmas. Visų pirma patys lietuviai nebetrauks leisti pinigų svečiose šalyse, nes ten tiesiog bus per karšta. Lietuvoje šiltasis sezonas prasidės balandžio pradžioje, o tęsis iki spalio ir visi atostogaus čia. Net slidinėti į Alpes nebevažiuos, nes ten tiesiog ištirpus ledynui nebebus kur slidinėti.

O čia kiekvienam mieste turėsime po uždarą sniego areną. Jūrai pakilus nedaug ir nuplovus pliažus visa pakrantė taps panaši į Olandų kepurę, o Palangos verslininkai skelbimuose, kur parašyta 100 metrų iki jūros, brauks vieną nulį.

Tiesa, pati Palanga blogiausio scenarijaus atveju persikels į Rietavą, o Klaipėda į Jurbarką. Kaunas pagaliau nustos konkuruot su Vilniumi, nes būdamas po vandeniu nekažką ten pakonkuruosi. Tik vienas didelis minusas – per porą dešimtmečių šiaip ne taip perkeltą Žemės ūkio ministeriją teks atgal kelti į Vilnių.

Užlieta Nemuno delta taps idealia vieta paukščių poilsiui ir veisimuisi. Kadangi pietuose bus per karšta, paukščiai nebemigruos kažkur, o pasiliks būtent čia, vėlgi garsindami Lietuvos vardą. Iš Klaipėdos liks tik keli vandens apsupti dangoraižiai, ant kurių kursis gausybė jūrinių paukščių.

Suklestės, ornito/eko/fototurizmas. Daugiau paukščių – daugiau trąšų, derlingesni vandenys – daugiau žuvies. Bet apie žvejybą jau minėjau. Tiesa, kadangi žemyninėj dalyje dėl karštų vasarų nuseks upės, hidroelektrinės nebeapsimokės ir jos, žvejų mėgėjų džiaugsmui, pagaliau bus nugriautos.

Didėjantis CO2 kiekis paspartins biomasės augimą. Bus didesni derliai, greičiau augs žolė, krūmai ir medžiai. Miškininkai galės džiaugtis laimėję kovą prieš žievėgraužį tipografą, nes išnykus spygliuočių miškams jam tiesiog čia neliks ką graužt. Spygliuočių vietą užims bukai, liepos, beržai, drebulės, klevai, didžiam vaidilučių džiaugsmui atsigaus ąžuolynai.

Su pelkėmis teks atsisveikinti, kad ir kritulių šiek tiek daugės, tačiau, ypač šiltuoju metų laikotarpiu, didėjanti temperatūra greičiau garins vandenį ir paspartės pelkių užaugimas. Nors ir šiaip iš jų naudos jokios – beveik visos saugomi rezervatai, o kad išnyks dalis retų augalų ir gyvūnų rūšių nerimauti nėra ko, nes iš pietų plūste plūs naujos. O kiek dėl to bus darbo biologams!

Entomologai, botanikai, zoologai, mikologai šokinės iš laimės atrasdami vis naujas rūšis Lietuvoje. Tokias, apie kurias jie nė nesvajojo. Tiesa, dalis šaltamėgių rūšių pasitrauks, bet pietinių rūšių juk yra daugiau ir jos spalvingesnės bei įdomesnės. Truputį neramina maliarijos ir kitų pavojingų ligų sukėlėjų plitimas, bet, sakykim, kad iki to laiko sugalvosim, kaip nuo jų apsisaugot.

Žmonių gyvenimo kokybė ženkliai pagerės. Bus mažesni mokesčiai už šildymą, mažiau išleidžiama namų statybai. Bus pigesnės mašinos, nes trečią dešimtmetį taip ir nepriėmus automobilio taršos mokesčio jie taps pigiausi Europoje, ir automobilių verslas taps pagrindine ūkio šaka. Juolab, kad dėl nežymiai didesnės taršos miestuose, kažkiek sutrumpėjus gyventojų amžiui, Sodra pagaliau galės išbristi iš skolų.

Dar būtų galima pasakot apie tai, kaip padaugėjus saulėtų dienų sumažėtų depresijos ir savižudybių, kad nuskendus Danijai danai persikeltų gyvent čia, pas mus. Ir mes automatiškai taptume laimingiausia tauta pasaulyje.

Epilogas.

Labai įdomu sekti pastarosios savaitės pasisakymus apie klimato kaitą, mat net toliausiai nuo to nutolę žmonės staiga patapo ekspertais klimatologais, chemikais, psichologais ir gydytojais, iš antakių pakėlimo kampo nusakančiais žmogaus psichines būsenas. Žinoma, būtent antakių pakėlimo kampas ir dėdė Sorošas su Iliuminačiais, stovintis už mergaitės, čia yra esmė, o ne tai, kad mums tiesiogine prasme dega šikna ir reiktų pradėt galvot, kaip ją gesint (čia buvo ironija, jei ką). Aš tikrai nežadu veltis į visokias interpretacijas, modelių patikimumą ir taip toliau. Yra keli faktai, kurie man ir jums turėtų būti svarbūs:

1. Klimatas kinta. O ne, Šerlokai, pasakei mums naujieną. Taip, kai kam tai naujiena. Jis kinta dėl daugybės kompleksinių priežaščių, kaip šildavo ir šaldavo iki mūsų, kaip šils ir šals po mūsų.

2. CO2 yra šiltnamio efektą sukeliančios dujos.

3. CO2 kiekis atmosferoje šiuo metu yra didžiausias per 800 000 metų.

4. C02 didėjimo atmosferoje greitis yra 50 kartų didesnis, nei vykstant natūraliems procesams. Dabar per 17 metų vien dėl žmogaus veiklos padidėja tiek, kiek anksčiau per 1000 metų. Būtent tai pamiršta daugelis, o tai manau yra svarbiausias veiksnys, išbalansuojantis sistemas, nes jos nesugeba taip greit prisitaikyti.

5. Nuo klimato kaitos reikia gelbėti ne Žemę motinėlę (jai giliai vienodai), o save.

Išvadas darykitės patys. Ir taip, kol tie kinai su indais nepradės tvarkytis, mes toliau dergsim savo lizdą.

Gražaus rudeniško savaitgalio.

Draudžiama publikuoti šį komentarą bet kurioje žiniasklaidos priemonėje, išskyrus LRT.lt, be raštiško autoriaus sutikimo.

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt.