Gyvenimas

2019.10.02 21:06

Nuolatinio neišsimiegojimo pasekmės: kūnas praranda vandenį, auga svoris, darotės mažiau atsparūs skausmui

LRT TELEVIZIJOS laida „Klauskite daktaro“, LRT.lt2019.10.02 21:06

Valgote sveikai, sportuojate, tačiau svoris ne tik nekrinta, bet dar ir auga. Galbūt nė nesusimąstėte, bet dėl to gali būti kaltas miego trūkumas, nes jis lemia hormonų, atsakingų už alkį ir sotumą, disbalansą, LRT TELEVIZIJOS laidoje „Klauskite daktaro“ sako Lietuvos sveikatos mokslų universiteto profesorius Alvydas Unikauskas.

„Kas svarbiau: miegas ar maistas? Ir be vieno, ir be kito ilgai netemptumėte. Miego metu iš smegenų „išsivalo“ medžiagos, kurios yra nereikalingos, tad neišsimiegojimas ar nekokybiškas miegas šiam procesui užkerta kelią. Miego trūkumas katastrofiškai pavojingas žmonėms, kuriems daugiau nei 50 metų, ypač vyrams. Nekokybiškas miegas yra vienas iš svarbiausių veiksnių, neigiamai veikiančių kognityvines funkcijas ir ne tik“, – aiškina A. Unikauskas.

Anot jo, miegant smegenys išskiria hormoną vazopresiną, kuris reguliuoja kūno hidrataciją, tad jeigu esate neišsimiegojęs, jūsų organizmas linkęs labiau dehidratuoti.

„Apibendrinus tris tyrimus, kuriuose dalyvavo daugiau nei 20 tūkst. žmonių, gauta išvada, kad trumpas miegas turi įtakos smegenų darbui. Miegant smegenys išskiria hormoną vazopresiną, kuris reguliuoja kūno hidrataciją. Jei neišmiegate reikiamo valandų skaičiaus, sutrinka šio hormono išsiskyrimas. Tada rytinio šlapimo koncentracija didesnė, pabundate 16–59 proc. labiau dehidratuoti“, – pasakoja medikas.

Jis taip pat pažymi, kad tai gali padėti paaiškinti, kodėl neišsimiegantys žmonės labiau linkę į širdies ar inkstų ligas, nėra tokie jautrūs insulinui ar turi sutrikusią medžiagų apykaitą.

„Vandens stiklinė ryte gali palengvinti jūsų būklę, jei naktį miegojote per mažai valandų“, – sako profesorius.

Jei naktį neišsimiegate, tai gali paveikti ir jūsų kūno formas. Kai trūksta miego, svoris didėja, tad net jei prisižiūrite mitybą, sportuojate, ir svoris nekrinta, o gal net auga, paskaičiuokite, kiek valandų per naktį miegate – papildomi kilogramai gali būti susiję su miego trūkumu.

Kai trūksta miego, leptino – sotumo hormono – kiekis sumažėja, pradedate norėti daugiau maisto.

„Reikalingą miego intervalą sutrumpinus vos 30 minučių, kūnas priauga daugiau svorio, nei įsivaizduojate. Kai trūksta miego, organizmo metabolizmas nustoja tinkamai funkcionuoti dėl dviejų hormonų – grelino ir leptino – disbalanso. Grelinas yra alkio, o leptinas – sotumo hormonas. Kai trūksta miego, leptino kiekis sumažėja, pradedate norėti daugiau maisto. Dėl šių hormonų smegenys mano, kad jums trūksta energijos dėl maisto trūkumo“, – pasakoja daktaras.

Ar kada pastebėjote, kad pamiegoję vos 3–4 valandas esate linkę suvalgyti daugiau? Jei taip bus nuolat, rizikuojate pasidaryti atsparūs insulinui ir nutukti, perspėja A. Unikauskas.

Neišsimiegojimas didina hipertenzijos riziką, o tai – infarkto, insulto, širdies nepakankamumo pavojai.

„Įprastai naktį kraujo spaudimas sumažėja. Kai kūnas ilsisi, širdžiai taip pat nereikia sunkiai dirbti. Bet, jei miegate trumpai, atimate iš organizmo galimybę pailsėti. Tai padidina hipertenzijos riziką, o aukštas kraujo spaudimas – didesnė infarkto, insulto, širdies nepakankamumo rizika“, – sako gydytojas.

Dar viena priežastis, kodėl neišsimiegoti pavojinga, – tai imuninės sistemos silpnėjimas. Kai organizmo imunitetas nusilpsta, kūną dažniau puola virusai ir bakterijos, o imuninė sistema atsinaujina, kai miegate.

Kaip pasakoja A. Unikauskas, imuninė sistema – labai sudėtingas baltymų ir ląstelių veiklos mechanizmas, ir tyrimų išvados apie jos veiklą – nedėkingas darbas, bet teisinga sakyti, kad sistemingas miego trūkumas daro mus imlesnius infekcijoms.

„Trūkstant miego iš organizmo atimama galimybė kovoti su virusais ir bakterijomis, netgi vėžinėmis ląstelėmis. Be to, net ir susirgę sveiksite ilgiau. Pavyzdžiui, nustatyta, kad trūkstant miego kraujyje sumažėja T limfocitų, o būtent jie naikina mikrobus, virusus, įskaitant ir vėžines ląsteles“, – pažymi daktaras.

42 proc. tyrimo dalyvių, kuriems naktį trūkdavo miego, rankas iš ledinio vandens ištraukė anksčiau nei tie, kurie neturėjo jokių miego problemų.

Nemiga jautrina kūną, tad tampate jautresni skausmui. Jeigu stinga miego, organizmas tampa jautresnis ir uždegimui. Anot mediko, miego trūkumas paveikia baltymus citokinus, kurie gali sukelti uždegimo ląstelių atsiradimą. Tačiau miego ir skausmo sąsaja yra sudėtingesnė.

„Vieno tyrimo, kuriame dalyvavo 10 400 dalyvių, metu buvo prašoma žmonių pamerkti rankas į ledinį vandenį. Įdomu tai, kad 42 proc. dalyvių, kuriems naktį trūkdavo miego, rankas iš vandens ištraukė anksčiau nei tie, kurie neturėjo jokių miego problemų. Tai leido daryti išvadą, kad trūkstant miego jautrumas skausmui yra didesnis. Nors tai nereiškia, kad, jei jums kažką skauda dėl ligos, išsimiegojus praeis. Tai gali būti reikšminga sprendžiant, kaip greitai „pavargsite“ nuo skausmo“, – pasakoja A. Unikauskas.

Profesoriaus teigimu, idealiu atveju suaugusiam žmogui reikia 7,5–9 valandų miego kiekvieną naktį, nors realybė tokia, kad net trečdaliui suaugusiųjų 7 valandos miego – nepasiekiama prabanga.

Vis dėlto jis pažymi, kad ypač svarbu atsižvelgti į miego ciklus. Vienas miego ciklas – tai 90 minučių. Jeigu jūs atsikelsite po 7 valandų, nubusite viduryje ciklo: smegenys sau, kūnas sau, o atsikėlę po 7,5 valandos būsite žvalūs ir pailsėję.

Tačiau A. Unikauskas nesako, kad būtina ar užtenka miegoti 7,5 valandos. Tai – individualu: vienam užteks 7,5, kitam – 6, trečiam – vos 4,5 valandų miego, nors tokių žmonių ir labai nedaug.

Be to, jis perspėja visus tėvelius, leidžiančius augantiems vaikams naktinėti. Anot A. Unikausko, tik pirmoje miego dalyje gaminamas hormonas melatoninas, kuris nepaprastai svarbus mūsų miego kokybei ir organizmo atsistatymui.

„Nuo maždaug 1–2 valandos nakties jis nebegaminamas. Jeigu tai prarandi – blogai mūsų būsenai, netgi nuotaikai“, – pažymi gydytojas.

Ir vaikai auga tik tada, kai miega. Jie neauga nei žaisdami, nei lakstydami, nei mokydamiesi. Būtent todėl vaikams būtina eiti miegoti anksti, geriausia – bent 21 valandą.

Plačiau – laidos įraše. Laidos svečias – operos solistas Liudas Mikalauskas.

Taip pat skaitykite

Parengė Indrė Česnauskaitė.

„Klauskite daktaro“. Miegas kaip prabanga: karališkos poilsio valandos ir liūdni padariniai neišsimiegojus