Sunku suvokti, kaip žmonės gyvena kartu ir metus laiko nepatiria jokių intymių akimirkų. LRT RADIJO laidoje „Čia ir dabar“ porų psichoterapeutas Viktoras Keturakis pažymi, kad nei su intymumu susiję nesklandumai, nei seksualiniai poreikiai nėra nenormalūs, o dr. Vilija Girgždė sako, kad problemų, kurias galima išspręsti rūpinantis savo geismu ar kalbantis, nereikėtų nurašyti biologijai.
Porų psichoterapeutus dr. V. Girgždę ir dr. V. Keturakį kalbina LRT RADIJO laidos „Čia ir dabar“ vedėja Agnė Kairiūnaitė.
– Koks yra geras intymus gyvenimas?
V. Keturakis: Intymus gyvenimas prasideda anksčiau negu suartėjimo akimirka: nuo žvilgsnio, prisilietimo, pokalbio, bendro laiko. Dažnai tik paskutinėje stotelėje žiūrime, ar įvyko suartėjimas, sueitis, žiūrime plačiau, kur prasideda intymumas. O prasideda jis nuo kasdienybės – to, kaip intymios akimirkos atsitinka ar neatsitinka.
Geras intymus gyvenimas – geras emocinis, dalykinis, interesų gyvenimas. Tada po truputį auga jausmai ir pojūčiai kūne. Esame kūniškos būtybės: kai du kūnai šalia, jie gali vienas kitą veikti.
V. Girgždė: Intymus gyvenimas gali būti visoks. Iš kur žinoti, kad čia geriau, o čia – blogiau? Daugiausiai mes šnekame apie artumą – intymumą arba ne. Ir yra visai kita sritis, apie kurią žmonės galvoja, kad tai tas pats, bet tai ne tas pats – seksas, fizinė sueitis. Tai skirtingi dalykai. Geras – ne pagal taisykles ar principus: geras man, geras tau.
– Kiek dažnas nusiskundimas jūsų darbo kabinete, kad seksualinis gyvenimas netenkina?
V. Keturakis: Labai dažnas. Ne visada įgarsinamas, bet vienas iš paskutinių ar svarbių lašų.
– Kokias problemas žmonės dažniausiai atsineša? Kas dažniausiai netenkina?
V. Girgždė: Jie būna nutolę, neturi bendrų akimirkų, diskusijų, kurios suartina. Nuobodžiaujantys. Būna, kad išvis tai būna pasibaigę.
V. Keturakis: Būna, kad labai ilgai nesimyli. Ne savaitėmis, o mėnesiais, pusmečiais, metais. Sunku ir įsivaizduoti žmones, gyvenančius poroje ir neturinčius intymių santykių tokį ilgą laiko tarpą.
Pirmiausia mokyčiau pažinti savo kūną. Pažinti – tai ir priimti, kad turiu tokių poreikių. Dažnai žmonėms jau ši sritis yra tabu. Svarbu pasakyti, kad poreikiai, taip pat ir seksualiniai, nėra nenormalūs.
– Kaip atsitinka, kad nebenorima intymaus gyvenimo?
V. Keturakis: Sakyčiau, kad išsigąstama. Gyvenant poroje visada būna nesklandumų, ne tik intymiame gyvenime, bet ir intymiame. Žmogus bando pasakyti taip, kaip moka: kaip priekaištą, kaltinimą, galbūt nutyli. Kitas atsako irgi ne taip sklandžiai. Tada abu partneriai pradeda bijoti sakyti teisybę. Išsigandę emocinių reakcijų jie pradeda savo norus nutylėti iš baimės, kad vėl įsižiebs konfliktas.
– Žmonių niekas nemokė kalbėti apie tokius dalykus. Ko mokytumėte, jei galėtumėte?
V. Keturakis: Pirmiausia mokyčiau pažinti savo kūną, pradėti ne nuo kito, o nuo savęs. Pažinti – tai ir priimti, kad turiu tokių poreikių. Dažnai žmonėms jau ši sritis yra tabu, sarmata sau prieš save. Svarbu pasakyti, kad poreikiai, taip pat ir seksualiniai, nėra nenormalūs.
– Kaip „atkabinti“ norą nuo gėdos?
V. Girgždė: Visų pirma, poroje turėti nuomonę, kad viskas gerai turėti norų, apie juos kalbėti, kad malonumo gali būti siekiama. Susikurti sau oazę, kurioje galima apie tai šnekėti.
V. Keturakis: Nevengti pripažinti ir sau. O tada galima ir individualiai pasitenkinti – ši dalis irgi yra tabu, t. y. individualus pasitenkinimas. Tai dažnai suvokiama kaip baisus dalykas, kai visame pasaulyje tai tampa kaip dalis gyvenimo kokybės. Tu nebūtinai turi tą daryti, bet nebėgti nuo to, jei taip atsitinka.
Kai žmogus gali gerai jaustis, galima kalbėtis ir su kitu žmogumi. Kai nesijaučiu gerai savyje, yra rizika pabėgti iš situacijos arba tik perbėgti per suartėjimą, kuriame nėra jokio intymumo.
V. Girgždė: Porose tai dažnas atvejis.
– Ką pasakytumėte apie situaciją, kai įvyksta menopauzė, sumažėja lytinių hormonų ir seksas tampa tiesiog nebeįdomus, nebeaktualus fiziologiškai, net skausmingas? Arba apie fiziologinius sutrikimus po operacijų, kai partneris nebegali fiziškai, bet psichologiškai labai nori?
V. Girgždė: Svarbu atsižvelgti į fiziologinius pasikeitimus, ypač antru atveju. Reikia sekti, kokios yra galimybės, ir gerbti tai. Man atrodo, labai padeda, ar partneriai gali kalbėtis intymiai, kas man gerai, kas man sukelia skausmą.
Pasižiūrėti vienas kitam į akis. Vienas iš dalykų, kas labai jaudina žmones, – būtent akių kontaktas.
Hormonams dabar labai daug nurašoma. Ten daugiau emocinio suderinamumo negu hormonų. Daug dalykų galime išspręsti kalbėdamiesi, rūpindamiesi savo norais, geismu. Nereikėtų taip greitai visko nurašyti biologijai, bet suprantu, kad po operacijų, ligų būna didelių pasikeitimų. Į tai reikia žiūrėti pagarbiai. Tai ir esmė, kad intymumas nesusikuria vien tik iš fizinio artumo – jis susikuria ir iš ryšio.
– Būdai intymumui kurti. Kokie jie gali būti? Internete pilna tekstų, kuriuose dažniausiai rašoma apie seksualius apatinius ir žvakių šviesą. Ko gero, teks labiau pasistengti?
V. Keturakis: Pasižiūrėti vienas kitam į akis. Aš ne prieš apatinius – jie gerai ir veikia. Dažnai matau, kad žmonės turi poreikių, bet nepasižiūri vienas kitam į akis. Vienas iš dalykų, kas labai jaudina žmones, – būtent akių kontaktas. Ir kai kalbate apie tai, kas svarbu, netgi kai pykstatės, irgi atkreipkite dėmesį, ar žiūrite į akis ir leidžiatės paveikiamas.
Plačiau – laidos įraše (nuo 14.52 min.).
Taip pat skaitykite
Parengė Indrė Česnauskaitė.
