Gyvenimas

2019.10.02 10:06

Į pasaulio kraštą – pajusti žemės kvėpavimą: labiausiai Kamčiatkoje neramino meškos ir uodai

Vietiniai sakė – šiemet uodų beveik nėra, tačiau keliautojus jie gerokai erzino, nes įveikdavo bet kokias apsaugos priemones. Įvairių jausmų kėlė ir netoliese klaidžiojančios meškos, tad, kaip LRT TELEVIZIJOS laidoje „Labas rytas, Lietuva“ sako vienas keliautojų Tadas Lapinas, jos Kamčiatkoje prisiklausė lietuviškų dainų.

Norėjosi pajusti žemės kvėpavimą ir jos keitimąsi, apie motyvus, kodėl nusprendė leistis į 11 dienų žygį po pasaulio kraštą, sako Egidijus Sesartis.

Kamčiatka – egzotiškai skamba net pats pavadinimas. Iš tiesų – vien paskaičius enciklopedijoje sužinai, kad ten – net keli šimtai aktyvių ugnikalnių. Gyvūnija, gamta, didžiulės erdvės, nebūdingos net Lietuvai, pasakoja Tadas Lapinas.

„Geografiniai atradimai jau visi padaryti, bet ten pasijauti nuostabiai, ypatingai“, – pažymi Eglė Matienė.

Eidamas per nepraeinamus miškelius šalia jauti meškų buvimą. Tai jų gyvenamosios vietos. Adrenalinas buvo tikrai didžiulis.

Prieš išvykdami keliautojai turėjo tikslą įkopti į aukščiausią Kamčiatkos ugnikalnį, kurio aukštis – beveik 5 kilometrai. Tačiau planus paskutinėmis dienomis pakoregavo žinia, kad šis ugnikalnis išsiveržė. Tad nuspręsta kopti į kitus mažesnius ugnikalnius.

„Įspūdžiai neišdildomi. Mūsų komanda susidarė iš patyrusių ir mažiau patyrusių žmonių – labiau patyrusiems teko ir nusivilti, nes dėl gamtinių sąlygų turėjome eiti paprastesniu maršrutu“, – pasakoja E. Matienė.

Vienas iš iššūkių, su kuriais teko susidurti Kamčiatkoje – meškos. Jos, pasak E. Sesarčio, pirmomis dienomis keliautojams kėlė daug jausmų: „Eidamas per nepraeinamus miškelius šalia jauti jų buvimą. Tai jų gyvenamosios vietos. Ėjome, šūkavome, rėkavome, daužėmės – adrenalinas buvo tikrai didžiulis.“

Rudosios meškos nėra tokios agresyvios kaip baltieji lokiai. Labiau reikia stengtis jas išbaidyti.

Nuramino tik vietiniai, kurie padėjo suprasti, jog meškos nepuola grupių, gali užpulti nebent vieną einantį žmogų. „Rudosios meškos apskritai nėra tokios agresyvios kaip baltieji lokiai. Labiau reikia stengtis jas išbaidyti. Tai labiau juokas, bet meškos Kamčiatkoje prisiklausė lietuviškų dainų“, – sako T. Lapinas.

Taip pat jis pažymi, kad visų svarbiausia, jog meška išgirstų, kad šalia yra žmogus. Tada jų neišgąsdini – meškos puola tik išgąsdintos.

Dar vienas dalykas, su kuriuo teko taikstytis – uodai, lendantys tiesiog pro visur. Kaip pasakoja E. Sesartis, kokias benaudotum apsaugos priemones, jie sugeba jas įveikti. Po kelių dienų keliautojai tiesiog į uodys nebekreipė dėmesio, o E. Matienei įstrigo tai, kad vietiniai tikino, jog šiemet uodų – beveik nėra.

Keliautojai ėjo su visa reikalinga manta, ir nors teigiama, kad Kamčiatkoje – labai brangu, moteris tikina, kad komanda apsiėjo su ekonominiu biudžetu. Be to, keliautojai žvejojo, tad maisto susigaudavo ir patys.

Plačiau – laidos įraše (nuo 29.29 min.).

Parengė Indrė Česnauskaitė.

„Labas rytas, Lietuva“ I d. Į pasaulio kraštą – Kamčiatką: kaip Lietuvos keliautojai bandė prisijaukinti meškas ir uodus