Kasmet rugsėjo pabaigoje minima Pasaulinė širdies diena, skirta skatinti visuomenę gyventi sveikiau ir daugiau dėmesio skirti savo širdies būklei. Širdies ir kraujagyslių ligų statistikai Lietuvoje negerėjant, vis daugiau mokslinių tyrimų atskleidžia, jog riziką sumažinti galima į mitybos racioną įtraukiant daugiau žuvies.
2019-ųjų duomenimis, Lietuvoje nuo širdies ir kraujagyslių sistemos ligų kenčia net 54 proc. šalies gyventojų.
Specialistams nerimą kelia ne tik tai, jog situacija negerėja, bet ir tendencijos, kai sergančiųjų amžius jaunėja – širdis vis dažniau sustreikuoja 40-mečiams ar dar jaunesniems žmonėms. Visgi tuo pat metu pripažįstama, kad net 80 proc. šių atvejų būtų išvengta, laiku pakoregavus mitybos įpročius, rašoma pranešime žiniasklaidai.
Taip pat skaitykite
Plačiai žinoma, jog didžiausi sveikos širdies ir kraujotakos sistemos priešai – riebus maistas su jame esančiu cholesteroliu bei fizinio aktyvumo stoka. Per didelis blogojo cholesterolio kiekis organizme neigiamai veikia širdies ir kraujotakos sistemą: pažeidžia kraujagyslių sieneles, sukelia uždegimą, didina spaudimą bei kraujo krešėjimą.
Norint sumažinti blogojo cholesterolio, gydytojai pataria valgyti mažiau riebių pieno produktų, padažų, rečiau vartoti pridėtinį cukrų bei druską. Į racioną siūloma įtraukti daugiau vaisių ir daržovių, o raudoną mėsą bent tris kartus per savaitę keisti žuvimi ir jos produktais.
Žuvyje esančios omega-3 riebalų rūgštys skatina širdį apsaugančio gerojo cholesterolio gamybą. Daugiausia jų aptinkama riebioje žuvyje: lašišoje, natūraliai augusioje menkėje, skumbrėje, silkėje. Remiantis Pasaulio sveikatos organizacijos atliktu tyrimu, kurio metu 13 metų stebėta 500 tūkst.
Taip pat skaitykite
Europos gyventojų, triskart per savaitę vietoje mėsos renkantis žuvį, tikimybė susirgti išeminėmis širdies ligomis sumažėja 20 proc. Tuo tarpu žuvį valgant kasdien, miokardo infarkto rizika krinta perpus.
Ne veltui daugiau kaip pusšimtį metų mokslininkai tyrinėja fenomeną, žinomą kaip Viduržemio jūros dieta. Žuvis bei jos produktai – neatskiriama jos dalis. Tokios dietos besilaikantys pietų europiečiai pasižymi ilgesne gyvenimo trukme, gerokai rečiau serga širdies bei kraujagyslių ligomis ir vėžiu, lyginant su kitų pasaulio šalių gyventojais.
Taip pat skaitykite
Mokslininkai tai visų pirma sieja su sveikaisiais riebalais ir juose esančiomis riebalų rūgštimis omega-3, kurios mažina trigliceridų kiekį kraujyje ir gerina kraujotaką. Būtent šių rūgščių turi žuvis ir riešutai, sudarantys didelę Viduržemio jūros dietos dalį.
Iki šiol manyta, jog širdies ir kraujagyslių būklę iš esmės gerina tik šie žuvyje esantys polinesotieji riebalai. Vis dėlto naujausi tyrimai rodo, jog sklandų kraujotakos darbą užtikrina bendra žuvyje ir jūros gėrybėse esančių omega-3 ir vitaminų bei mineralų visuma.
Žuvis bei jūros gėrybės – neginčijamai ne tik širdžiai, bet ir visam organizmui naudingas produktas. Specialistai rekomenduoja rinktis šviežią arba šaldytą žuvį be pridėtinių priedų, aliejų ar padažų. Tokiu būdu išsaugomos vertingiausios produkto savybės, natūralus skonis, išvengiama virškinimą apsunkinančių medžiagų.
Taip pat skaitykite
Pasak „Vičiūnų grupės“ produktų vystymo vadovės Vilmos Stankevičienės, tai suvokia vis daugiau šiuolaikinių vartotojų, kurie renkasi sveikesnius, natūralios sudėties žuvies gaminius. Pasak jos, ne išimtis ir Lietuvos vartotojai. Greta nuo senų lietuvių mėgstamų sūdytos skumbrės, silkės, surimio ir kitų gaminių, vis dažniau valgome žuvį be papildomų priedų ir prieskonių.
