Gyvenimas

2019.10.06 19:35

Kaime užauginti grūdai nebūtinai bus ekologiški: produkciją gali sugadinti ir kaimyninių ūkių savininkai

LRT TELEVIZIJOS laida „Vartotojų kontrolė“, LRT.lt2019.10.06 19:35

Dėl sveikesnės mitybos kai kurie nesibodi už produktus mokėti ir kelis kartus daugiau, tačiau LRT TELEVIZIJOS laidoje „Vartotojų kontrolė“ mitybos ekspertė Raminta Bogušienė perspėja – pirkdami ekologišką produkciją įvertinkite visumą. Anot jos, gamintojai į tokią produkciją gali dėti kiek nori cukraus ar riebalų, o kad ir ekologiški bulvių traškučiai nėra sveikatai palankus maistas.

Apie ekologiją kalbama daug ir dažnai, ypač minint globalius pokyčius ir gamtos saugojimą. Tačiau maitintis ekologišku maistu daugelis ėmė ne tik dėl poveikio aplinkai, bet ir todėl, kad tiki tokio maisto nauda. Dažnai sakoma, kad būtent ekologiški produktai sveikesni, turi daugiau vitaminų, juose nėra cheminių medžiagų.

Tačiau neretas vis dėlto dvejoja, ar ekologiškumą nurodantys simboliai ant maisto prekių pakuočių nėra tik rinkodaros triukai. Net žinovai teigia, kad ekologiška produkcija nėra aukštesnės kokybės ir joje taip pat gali būti įvairių maisto priedų. Tad ką iš tiesų galima vadinti ekologišku maistu ir kokia iš to nauda vartotojams?

Dažnas pirkėjas mano, kad ekologiški produktai tie, kurie užauginti kaime, tačiau ekspertai teigia, kad tai ne visai tiesa. Pasak maisto technologės ir mitybos ekspertės R. Bogušienės, jūsų ar jūsų močiutės užaugintas maisto produktas – dar ne ekologiškas, kol to nepatvirtino sertifikavimo įstaiga.

„Ekologinė ūkininkavimo sistema ir maisto produktų gamybos sistema Europos Sąjungoje yra griežtai reglamentuota. Tik tie ūkiai ir įmonės, kurie laikosi nustatytų taisyklių, teisėtai ir oficialiai įgyja teisę savo gaminamus produktus vadinti ekologiškais“, – pažymi ekologiškų maisto produktų sertifikavimu ir kontrole užsiimančios viešosios įstaigos „Ekoagros“ kokybės vadovas Tomas Demikis.

Ekologiškos turi būti ir produkto sėklos. Visos sintetinės trąšos ir sintetiniai pesticidai – draudžiami. Ekologiškų produktų augintojai paprastai naudoja organines trąšas. Taip pat svarbu tai, kad tik trečiais ūkininkavimo metais laukai tampa ekologiniai, nes dirva išsivalo per dvejus metus. Dar labai svarbi augalų sėjomaina.

Vis dėlto, pasak R. Bogušienės, iš ekologiškos produkcijos nederėtų tikėtis daugiau vitaminų ar didesnio kiekio sveikatai naudingų kitų medžiagų. Rinkoje yra ir ekologiškų rūkytų dešrų, ir ekologiškos degtinės, net ekologiškų bulvių traškučių, tačiau šie produktai nėra palankūs sveikatai.

Net jeigu augini ekologiškai, nesi apsaugotas nuo kaimynų. Jeigu keturi laukai aplinkui tave augina bet kaip, lyja, o tu apačioje – kokia ten ekologija...

Tad nors ekologiški gryni maisto produktai vienareikšmiškai palankesni sveikatai, perdirbtas, kad ir iš ekologiškų maisto produktų pagaminas, maistas nebūtinai bus geriausias variantas.

Trąšos – kaimyninių ūkininkų, bet atsakyti tenka pačiam

T. Demikis pasakoja, kad visi ūkininkai ir įmonės, turintys ekologiškumo statusą, nuolat tikrinami. Atliekamos ir kasmetinės, ir papildomos patikros – vienos jų sutartos, kitos organizuojamos neįspėjus. Apie griežtus reikalavimus ir ekologiniuose ūkiuose kylančius sunkumus pasakoja ir patys ūkininkai.

Kaip tikina ekologiško ūkio ir pardavimo įmonės bendrasavininkė Jūratė Baršauskienė, ūkį ekologišką turi išlaikyti nepertraukiamai 5 metus. Jeigu kad ir penktaisiais metais padarysi pažeidimą ar nutrauksi veiklą, turėsi kompensuosi išmokas už visus 5 metus.

T. Demikis pažymi, kad pasitaiko ir skundų, mat iš ekologiškai ūkininkaujančiųjų žmonės tikisi labai daug. Deja, ne visi supranta, kas tokiems ūkiams leidžiama, o kas – ne.

„Būna biologinių preparatų, kurie aktyvina augalo dygimą ar augimą, jiems paskleisti naudojama tradicinė technika – vadinamieji purkštuvai. Kaimyniniai ūkininkai ar gretimi gyventojai tą pamatę sureaguoja jautriai, tikrai apie tokius atvejus informuoja“, – pasakoja „Ekoagros“ kokybės vadovas.

Neigiamo nitratų poveikio bijantys vartotojai nusivilia sužinoję, kad ir ekologiškose daržovėse jų yra. Tačiau žinovai aiškina, kad ne ūkininkai jų prideda į salotas, o ir jų kiekį sumažinti galite tiesiog tinkamai nuplovę, pamirkę daržoves ar jas pagardinę druska.

„Kaip žmogus, kažkada gyvenęs kaime, puikiai suprantu, kad net jeigu tu augini ekologiškai, nesi apsaugotas nuo kaimynų. Jeigu keturi laukai aplinkui tave augina bet kaip, lyja, o tu apačioje – kokia ten ekologija...“ – svarsto asmeninio efektyvumo treneris Darius Ražauskas.

Nuo kaimyninės taršos apsisaugoti sunku ne tik Lietuvoje ekologinius laukus turintiems ūkininkams. Anot T. Demikio, kartais dėl to ūkininkai netgi netenka paramos ar praranda teisę realizuoti produktus. „Europos komisija galvoja apie minimalios pesticidų likučių tolerancijos ribos įvedimą ekoproduktams“, – pažymi jis.

Ekologiškas nebūtinai sveikesnis

Vis dėlto renkantis ekologiškų grūdų produkciją vis tiek didėja tikimybė valgyti sveikatai naudingesnį maistą.

„Ekologiškais produktais galima vadinti tik tokius, kurių 95 proc. žemės ūkio kilmės sudedamųjų dalių yra gautos ekologiškai. Kartais sunerimstama – tai tuos 5 proc. galiu dėti be ką. Taip nėra“, – kalba T. Demikis.

Į ekologišką maisto produktą galiu dėti kiek noriu cukraus, druskos, riebalų, galiu išimti vitaminus, skaidulines medžiagas.

Ekologinį ožkų ūkį daugiau nei dvidešimt metų puoselėjanti Dalia Ėmužytė sako, kad dažnai pasitaiko pirkėjų, kurie ekologijos naudos taip ir nesuvokia.

„Daug kas sako, koks skirtumas – ekologiška ar neekologiška, maistingumo atžvilgiu tas pats. Sako, žinai, pirkau vištą, kieta, turbūt sena. Sakau, čia ir yra požymis, kad ji ekologiškai išauginta. O tai kodėl tokia kieta? Todėl, kad ji laisvai laksto, ji turi visai kitus raumenys, todėl ir mėsa kieta“, – pasakoja D. Ėmužytė.

Būtent ekologiškumo statusą turintys gyvulininkystės ūkiai, anot T. Demikio, tikrinami intensyviausiai. Visgi kai kuriuos ekologinei gyvulininkystei keliamus reikalavimus D. Ėmužytė nebijo pavadinti pertekliniais. Anot ūkininkės, ir vartotojams vertėtų daugiau pasidomėti prieš keliant savus reikalavimus.

„Jeigu gyvulys, nors ir ekologiškai šeriamas, negauna viso raciono, tai iš nesveiko gyvulio sveikos produkcijos nepadarysi“, – tikina pašnekovė.

R. Bogušienė atkreipia dėmesį – kad ir kokią perdirbtą ekologišką produkciją pirktumėte, jos maistines savybes būtina įvertinti, kaip ir visos kitos produkcijos.

„Aš, kaip maisto technologas, į ekologišką maisto produktą galiu dėti kiek noriu cukraus, druskos, riebalų, galiu išimti vitaminus, skaidulines medžiagas, pagaminti, tarkime, ne pilno grūdo duoną. Reikėtų atkreipti dėmesį į visus aspektus“, – sako mitybos ekspertė.

Kelis kartus didesnės kainos – pagrįstos?

Joks verslininkas, jeigu yra galimybė uždirbti daugiau, nepraleis šitos galimybės, sako D. Ražauskas. Tad visiškai nenuostabu, kad ir ekologinius ūkius puoselėjantys ūkininkai taip elgiasi.

Jeigu ekologiniame ūkyje iš hektaro kuli 2 tonas, tai labai gerai. O chemizuotas ūkis iš hektaro kulia iki 11 tonų.

Tačiau kai kurie augintojai skeptikams prieštarauja ir patiems siūlo išmėginti ekologinę veiklą. Jie teigia, kad ekologinės produkcijos kaina nė už ką negali būti identiška chemizuotų ūkių gaminių kainoms.

„Jeigu ekologiniame ūkyje iš hektaro kuli 2 tonas, tai labai gerai. O chemizuotas ūkis iš hektaro kulia iki 11 tonų. Logiškai mąstydamas tikrai kiekvienas supras, kad kaina negali būti lygiai tokia pati“, – teigia ekologinio ūkio šeimininkas Nerijus Kriaučiūnas.

Visgi vartotojų pasitikėjimą ekologiniais ūkiais mažina kiekvienas išaiškintas ir paviešintas susidūrimas su apsimetėliais, neva ūkininkaujančiais ekologiškai. Tad labai svarbu žinoti, kaip atpažinti ekologišką produkciją. Žinovai ragina atkreipti dėmesį į ženklus, kurie garantuoja ekologiškumą.

Nuo 2010 m. Europos Sąjungoje naudojamas vieningas ženklas – šviesiai žalios spalvos stačiakampis, kuriame – iš baltų žvaigždučių sudarytas lapelis be jokių papildomų užrašų. O jei apsiperkate turgavietėje ar kokioje kitoje vietoje, kur ekologiška produkcija siūloma tiesiai iš pintinės, privalote paprašyti parodyti sertifikatą. Tokiu atveju jokių abejonių nebeliks.

Kiekvienas ekologiškai ūkininkaujantis ar ekologiškus produktus gaminantis prekybininkas turi metus galiojantį ir tai įrodantį sertifikatą. Patikrinkite datą ir būtinai atkreipkite dėmesį į jame išvardintų produktų sąrašą – jeigu ant prekystalio matote ir morkas, ir bulves, o sertifikate įrašytos tik morkos, pirkdami bulves nebūtinai įsigysite ekologišką produktą.

Plačiau – laidos įraše.

Parengė Indrė Česnauskaitė.

Vartotojų kontrolė. Ekologiškas maistas: ar pastarasis – tikrai sveikesnis už įprastinį maistą?