Gyvenimas

2019.09.27 15:38

Medikai: pernelyg intensyvus sportas gali sukelti prieširdžių virpėjimą

Indrė Naureckaitė, BNS, LRT.lt2019.09.27 15:38

Įtemptas gyvenimo būdas, nutukimas, per didelis fizinis krūvis ir net saikingas alkoholio vartojimas gali būti prieširdžių virpėjimo priežastimi, teigia medikai.

„Jeigu mes žiūrime, kas dažniausiai sukelia prieširdžių virpėjimą, tai arterinė hipertenzija (padidėjęs kraujo spaudimas – BNS). O ji priežasčių turi daug: ir nuolatinis stresas, ir genetiniai dalykai, ir inkstų ligos“, – penktadienį per spaudos konferenciją, skirtą Pasaulinei širdies dienai, sakė Santaros klinikų Kardiologijos ir angiologijos centro direktorius Audrius Aidietis.

Pasak gydytojos kardiologės Jūratės Barysienės, prieširdžio virpėjimo sukeliamų širdies nepakankamumo arba insulto atvejų išvengti galima pakeitus gyvenimo būdą.

„Šiai dienai yra padaryta pora labai didelių epidemiologinių tyrimų, kurie parodė, kad gyvensenos pokyčiai gali labai sumažinti prieširdžių virpėjimo išsivystymą. Tai ir nutukimas, nes riebalai kaupiasi ir aplink širdį. Rūkymas taip pat daro tiesioginę įtaką ligos išsivystymui“, – sakė kardiologė.

„Net lašas alkoholio gali sukelti prieširdžių virpėjimą. Net saikingas alkoholio vartojimas, kur mes skaitome, kad nieko, gali būti reikšmingas naujos ligos išsivystymui“, – pridūrė J. Barysienė.

Pasak medikų, pasaulyje pasirodžiusi perdėto sporto tendencija taip pat gali turėti įtakos ligai atsirasti.

„Jeigu normaliai, 10 tūkst. žingsnių per dieną, tai iš tikrųjų labai teisinga nuostata. Kitas reikalas – jei žmogus štangas kilnoja, neprotingai ir smarkiai, jis tada naktį turės problemą. Arba jei jis labai ilgai pasilenkęs daržą ravės, tai naktį gali būti atsakas, spaudimo užkilimai ir visa kita“, – teigė A. Aidietis.

Dažnai dėl gyvenimo būdo atsirandantis prieširdžių virpėjimas jau laikomas epidemija, nes dalis pacientų sutrikusio ritmo nejaučia.

Pasak medikų, laiku diagnozuojant bei tinkamai gydant išsivysčiusį prieširdžių virpėjimą galima išvengti rimtų ligos pasekmių.

„Apie penktadalį insulto priežasčių yra prieširdžių virpėjimas. Jeigu būtų tinkama šios ligos kontrolė, Lietuvoje apie 2000 insulto atvejų būtų išvengta“, – sakė fizinės medicinos ir reabilitacijos gydytojas Raimondas Savickas.

Diagnozuoti prieširdžių virpėjimą galima patikrinus pulsą, atlikus kardiogramą.

Pasak medikų, tinkamai rūpinantis diagnozuota liga, mirties arba neįgalumo riziką galima visiškai sumažinti.

„Suretinus ritmą, sutvarkius dažnį ir vartojant vaistus nuo kraujo krešėjimo, žmogus su šia liga gali išgyventi ir šimtą metų“, – teigė A. Aidietis.

Medikų skaičiavimais, Lietuvoje per metus užregistruojama apie 10 tūkst. – 12 tūkst. insulto atvejų. Tik apie 20 proc. išgyvenusiųjų insultą grįžta į darbą.

Prieširdžių virpėjimas – širdies ritmo sutrikimas, pasireiškiantis nereguliariu ir labai greitu širdies dažniu, sukeliantis širdies „tvaksėjimo“ pojūtį, nuovargį ir dusulį.

Negydomas prieširdžių virpėjimas gali sukelti insultą, širdies nepakankamumą. Žmonėms su prieširdžių virpėjimu penkis – septyniskartus dažniau formuojasi krešuliai, sukeliantys insultą.