Tam, kad galėtume kovoti su krūties vėžiu, turime suprasti, kuo maitinasi vėžinės ląstelės, LRT TELEVIZIJOS laidoje „Klauskite daktaro“ tikina Lietuvos sveikatos mokslų universiteto profesorius Alvydas Unikauskas. Anot jo, beveik pusę milijono gyvybių kasmet nusinešanti liga minta ne kuo kitu, o cukrumi. „Negalime pasveikti nuo vėžio vartodami cukrų“, – pažymi gydytojas.
Kasmet Lietuvoje net 1 500 moterų diagnozuojamas krūties vėžys, o pasaulyje fiksuojama daugiau kaip 1 300 000 atvejų. Dėl ligos miršta daugiau nei 450 000 moterų. Onkologai sako, kad krūties vėžio simptomai klastingi ir sunkiai pastebimi.
Taip pat skaitykite
Vis dėlto tyrimais įrodyta, kad net 30 proc. moterų mirčių galima išvengti. Didelę įtaką sergamumo augimui turi daug neigiamų faktorių:
– nutukimas,
– rūkymas,
– alkoholio vartojimas,
– kontraceptikų ir pakaitinės hormonų terapijos vartojimas,
– paveldimumas,
– negimdymas,
– abortai,
– ankstyvas brendimas,
– vėlyva menopauzė.
Krūties vėžys – dažniausia vėžio forma išsivysčiusiose šalyse, tačiau ji ir geriausiai ištirta, lengvai pasiduodantis gydymui. Net 90 proc. krūties vėžiu sirgusių moterų sėkmingai pasveiksta. Vienintelė krūties vėžio prevencinė priemonė – nuolatinė patikra.
„Reikia suprasti, kaip išgyvena vėžinės ląstelės mūsų organizme, kitaip tariant, kuo jos maitinasi“, – sako A. Unikauskas.
Otas Varburgas dėl savo nuostabių įžvalgų kartais vadinamas medicinos Einšteinu. 1924 m. jis nustatė, kad vėžinės ląstelės, skirtingai nuo normalių, negali energijai naudoti riebalų.
Normalios ląstelės neauga nesustodamos, vėžinės augti nesustoja – jos dauginasi ir dauginasi. Iš kur jos gauna tiek energijos? Ir kaip elgtis, kad išbujojęs navikas vietoje to, kad augtų toliau, imtų nykti ir apskritai dingtų?
Otas Varburgas dėl savo nuostabių įžvalgų kartais vadinamas medicinos Einšteinu. 1924 m. jis nustatė, kad vėžinės ląstelės, skirtingai nuo normalių, negali energijai naudoti riebalų. Normali ląstelė energijos gauna iš cukraus, o vėžinė turi jo gauti daug daugiau.
Tačiau šį kurą – cukrų, reikia pakeisti kitu – riebalais. Normali ląstelė su šiuo kuru puikiai dirba, o vėžinė riebalais gyva nebūna. Todėl, jeigu organizmui neduosime cukraus, vėžinė ląstelė mirs. „Negalime pasveikti nuo vėžio vartodami cukrų“, – kalba gydytojas.
Susirgus krūties vėžiu šių dalykų atsisakyti būtina:
– alkoholio,
– miltinių patiekalų,
– perdirbtų mėsos gaminių,
– produktų, kuriuose daug krakmolo,
– pridėtinio cukraus.
Visa tai reikia pakeisti šiais produktais:
– daržovėmis,
– vaisiais,
– gryna mėsa,
– sveikaisiais riebalais,
– neperdirbtais ir nesaldintais produktais.
Mokslinių įrodymų, kad liemenėlės dėvėjimas gali sukelti vėžį, nėra.
Egzistuoja ir daug mitų apie vėžį. Vienas jų – kad krūties vėžį sukelia liemenėlės dėvėjimas. A. Unikauskas tikina, kad tai – netiesa.
Liemenėlei užveržus audinius, sutrinka limfinė sistema ir ima vystytis limfostazė. „Per limfą iš organizmo pašalinami toksinai, tad jei limfotaka sutrikusi, toksinai ima kauptis krūtyse“, – aiškina jis. Tačiau visa tai – tik teorija, nes mokslinių įrodymų, kad liemenėlės dėvėjimas gali sukelti vėžį, nėra, priduria profesorius.
Taip pat jis pažymi, kad gumbelis krūtyje – tai nebūtinai vėžys, nors šis mitas tarp moterų kelia didžiulę baimę.
Net 8 iš 10 atvejų gumbelis krūtyje nebūna vėžinės kilmės, priduria A. Unikauskas. „Daug atvejų gumbelis gali būti fibroadenoma, cista, „pieno kišenė“, – aiškina medikas ir ragina nusiraminti – tikimybė, kad tai krūties vėžys, viso labo tik 2 proc.
Vėžys išsivysto atsiradus hormonų pusiausvyros sutrikimams, įvairiems uždegimams, padidėjus cukraus kiekiui kraujyje ir panašiai, yra sakiusi Lietuvoje viešėjusi privačios Švedijos medicinos klinikos steigėja ir mitybos specialistė S. Lundborg.
Net jei turite problemų su danties kanalu, neturėtumėte į tai žiūrėti pro pirštus – mikroorganizmai iš danties kanalo patenka į visą organizmą, taip pat ir krūtis.
Krūties vėžys dažniausiai nustatomas atliekant mamogramą. Patariama rinktis infraraudonųjų spindulių tyrimą, kuris vėžį gali parodyti likus 7–10 metų iki jam išsivystant. Dažniausiai aparatas parodo įvairius uždegimus, kuriuos nesunkiai išgydžius galima išvengti onkologinių susirgimų.
„Net jei turite problemų su danties kanalu, neturėtumėte į tai žiūrėti pro pirštus – mikroorganizmai iš danties kanalo patenka į visą organizmą, taip pat ir krūtis“, – sako S. Lundborg.
Ji ne tik siūlo atsakingai rūpintis sveikata ir laiku atlikti tyrimus, bet ir atsargiau rinktis naudojamas priemones.
„Toksinai į organizmą patenka per naudojamą kosmetiką ar higienos reikmenis. Jų yra ir dezodorantuose, kuriuos tepame arti krūties. Juose gausu mums kenksmingo aliuminio. Rekomenduočiau įdėmiai skaityti etiketes, o dar geriau – naudoti namuose gamintus dezodorantus. Aš pati pasidarau iš kokosų aliejaus ir bulvių krakmolo. Veikia puikiai“, – tikina specialistė.
Ji atkreipia dėmesį ir į keistą moterų įprotį mobilųjį telefoną laikyti savo liemenėlėje – juk prie savo krūties laikote įrenginį, skleidžiantį įvairiausias bangas, kurios gali kenkti sveikatai. „Tai, kad telefoną pasidedame ant miegamojo spintelės, irgi negerai. Kai miegame, jis turėtų būti paliktas bent jau kitame kambario gale“, – sako S. Lundborg.
Specialistė taip pat pataria turėti šepetį kūnui, kuris kartu su fiziniais pratimais padeda pagerinti limfos sistemos darbą, padeda pašalinti iš organizmo toksinus, ypač tuos, kurie kaupiasi prie moters krūtų ir gimdoje. Be to, kūno masažavimas šepečiu padeda išvengti daugelio kitų negalavimų.
Janinos sėkmės istorija – laidos įraše.
Taip pat skaitykite
Parengė Indrė Česnauskaitė.
