Gyvenimas

2019.10.11 21:43

Iš politiko į muzikantą: emigravusį į JAV Augį čia augina meilė tėvynei ir muzikai

Arūnė Jonikaitė2019.10.11 21:43

Augis (red. past. – Eugenijus Dicevičius), kurį daugelis pažįsta kaip garsių lietuviškos estrados popšlagerių atlikėją įvairiausiuose lietuviškuose renginiuose JAV, prieš kone 15 metų nė nebūtų pagalvojęs, kad išvyks gyventi taip toli – net į pačią Ameriką.

Tuomet Eugenijus iš tiesų buvo daug žadantis jaunas politikas – Utenos apskrities administracijos vyr. ekonomistas. Šiandien šis daugybę lietuviškų renginių organizuojantis ir juose pats dalyvaujantis Amerikos lietuvis džiaugiasi, kad, net ir gyvendamas taip toli nuo gimtinės, turi galimybę puoselėti ne tik lietuvių kalbos grožį, bet ir muzikinį skonį bei realiais pavyzdžiais parodyti plačiajam pasauliui, kokia nuostabi yra mūsų gimtinė – Lietuva.

– Pradėkime nuo Jūsų atvykimo į JAV. Kas ir kada Jus pastūmėjo tokiam svarbiam gyvenimo žingsniui?

– Su žmona Jurgita susituokėme 2001 metų liepos 14 dieną Kauno rotušėje. Tuomet ji jau buvo JAV pilietė, todėl aš automatiškai gavau teisę įsigyti vadinamąją žaliąją kortą ir legaliai gyventi Amerikoje.

Neturėjome kažkokių labai svarių priežasčių išvykti iš Lietuvos, bet paprasčiausiai nusprendėme pabandyti kurti gyvenimą svetur, juo labiau kad Jurgitos šeima jau gyveno čia, Klivlande. Negaliu paneigti, kad ir finansinės galimybės šioje šalyje taip pat prisidėjo priimant svarbų sprendimą emigruoti.

– Lietuvoje užsiėmėte politika – kandidatavote į Utenos miesto tarybą. Ar atvykęs į Ameriką ir toliau tęsėte politinę, visuomeninę veiklą?

– 2000-aisiais dalyvavau Utenos miesto tarybos rinkimuose, tačiau išrinktas, deja, nebuvau. Tuo metu dirbau Utenos apskrities vyr. ekonomistu. Atvykęs į JAV, kaip ir daugelis tėvynainių, kurį laiką turėjau dirbti kitokius darbus, nes reikėjo išmokti kalbą, perprasti šios šalies gyvenimo principus ir kultūrą.

Po kelerių metų pradėjau daugiau įsitraukti į išeivijos lietuvių veiklą Klivlande, tai tapo vienu iš mano pagrindinių užsiėmimų dabar.

– Kokią šiandieninę Lietuvą matote iš šono? Ko labiausiai pasiilgstate galvodamas apie gimtinę?

– Šiandieninė Lietuva yra laisva, ekonomiškai stipri ir visavertė Europos Sąjungos ir pasaulio bendruomenės šalis. Narystė NATO užtikrina šalies saugumą. Malonu matyti jau beveik tris dešimtmečius ekonomiškai ir kultūriškai augančią Lietuvą.

Lietuvoje tebegyvena mano mama ir sesė su šeima. Jų labiausiai ir pasiilgstu, tačiau šių laikų technologijos labai padeda sutrumpinti atstumą. Kiekvieną savaitgalį kalbame su savo artimaisiais per „Skype“, taip pasimatome vieni su kitais, „nukeliaujame į Lietuvą“.

– Kaip vertinate šiandieninę Lietuvos politiką? Ar lietuvių išeivija turėtų vaidinti joje didesnį vaidmenį?

– Lietuvai atgavus nepriklausomybę, šalies politika turėjo gimti ir užaugti kaip kūdikis ir kartu pasveikti nuo „sovietinio maro“. Užaugo dvi kartos politikų, kurie sėkmingai integruoja mūsų šalį į pasaulio pažangiausių šalių gretas, pasitelkdami ir užsienyje gyvenančių lietuvių organizacijų patirtį.

Pasaulio lietuvių bendruomenė jau dabar atlieka svarų vaidmenį Lietuvos politikoje ir kasdieniniame gyvenime. Puoselėjama lietuvių kalba, kultūra, finansiškai remiami įvairūs projektai bei renginiai. Pasaulio, o ypač JAV, lietuviai ir anksčiau labai daug prisidėjo materialiai ir politiškai, kad Lietuva ir vėl taptų laisva.

– Gyvendamas Klivlande užsiimate daugybe veiklų: vedate vietinę lietuvių radijo laidą „Šiaurinis krantas“, dainuojate, prisidedate prie daugelio lietuviškų projektų bei muzikinių renginių, padedate kurti lietuviško paveldo objektus... Iš kur semiatės tiek energijos ir entuziazmo lietuvybei puoselėti?

– Meilė mūsų šaliai, kalbai, kultūrai ir žmonėms skatina vykdyti šias veiklas. Man asmeniškai, gyvenant toli nuo Lietuvos, patriotizmas ir garbė būti lietuviu tapo labai svarbiomis gyvenimo dalimis. Mes taip pat stengiamės, kad mūsų vaikai, augantys JAV, jaustų tą patį.

Patriotizmo mokiausi kad ir iš tokių Amerikoje gyvenančių lietuvių patriotų „visu etatu“, kaip mano ilgametis draugas Laurynas R. Misevičius, kuris yra ir ilgametis ŠALFASS (red. past. Šiaurės Amerikos lietuvių fizinio auklėjimo ir sporto sąjungos), JAV lietuvių bendruomenės, Lietuvių fondo, o dabar dar ir PLB (red. past. Pasaulio lietuvių bendruomenės) veikėjas.

– Dažnai Jus galima išvysti kartu su Jūsų paminėtu bendraminčiu Laurynu Misevičiumi ir kitais artimiausiais JAV lietuviais dalyvaujantį įvairiausiuose lietuviškuose renginiuose Š. Amerikoje. Neseniai pats koncertavote Portlande. Sakykite, iš kur kilo tokia meilė muzikai?

– Meilė muzikai mane lydėjo visą mano sąmoningą gyvenimą. Esu visiškas savamokslis tiek dainavimo, tiek instrumentinės muzikos, galbūt tai ir paskatina norą muzikuoti. Oregone koncertuosiu jau trečią kartą ir esu labai dėkingas organizatoriams už pakartotinį kvietimą.

Bus malonu vėl susitikti su Laurynu, Ingrida ir kitais Portlando lietuviais, dabartine Lietuvių bendruomenės pirmininke Giedre ir Vilmantu, su kuriais jau esame tapę artimais draugais.

– Ar Jūsų repertuaras sudarytas tik iš estradinių popmuzikos dainų lietuvių kalba, ar atliekate kūrinius ir kitomis kalbomis?

– Mano repertuare yra virš trijų šimtų lietuviškų, angliškų ir net ispaniškų dainų. Beveik prieš metus mane pakvietė dainuoti Klivlando lietuvių vyrų vokalinis ansamblis „Veinkartiniai“, su kuriuo atliekame lietuvių liaudies ir angliškas klasikines dainas. Taip pat buvau pakviestas dainuoti pirmu tenoru puikiai žinomame lietuviškame Ohajo valstijos chore „Exultate“.

– Žinome, jog prisidedate prie Klivlando lietuvių kultūrinio darželio, įkurto dar ketvirtajame praeito amžiaus dešimtmetyje, puoselėjimo. Iš kur kilo idėja įsijungti į kultūrinio Lietuvos paveldo kūrimą svetur?

– Klivlando lietuvių kultūriniai darželiai buvo įkurti 1936 metais ir dabar tik stengiamės juos prižiūrėti, kad šis unikalus paminklas dar daug metų būtų lietuviškų švenčių vieta ir vienas gražiausių mūsų tautos simbolių už Atlanto.

Prieš dvejus metus buvau išrinktas šių darželių priežiūros komiteto pirmininku, taigi, kartu su bendražygiais puoselėjame ir prižiūrime šį tautinį paveldą.

Kiekvienų metų rugpjūčio antroje pusėje Klivlando kultūriniuose darželiuose vyksta „One World Day“ (liet. „Vieno pasaulio dienos“) šventė, kur mes su kitomis tautomis žygiuojame parade, švęsdami mūsų laisvę ir pristatydami Lietuvą pasauliui.

Pavyzdžiui, pernai, švęsdami Lietuvos Nepriklausomybės šimtmetį, nešėme šimtą lietuviškų vėliavų. Na, o šiemet žygiavome parado priekyje kartu su latviais ir estais, taip minėdami Baltijos kelio trisdešimtmetį.

– Sakykite, kokiais dar lietuviškais projektais užsiimate?

– Be muzikavimo, taip pat garsinu koncertus, spektaklius ir kitus renginius Klivlande ir kituose miestuose. Organizuoju dainininkų iš Lietuvos koncertus. Dažnai tenka priimti atlikėjus savo namuose, nes turiu nemažai draugų Lietuvoje, o taip dar ir lengviau susiderinti būsimų koncertų detales.

– Drauge su Lietuvių fondu, Lietuvių paramos fondu Klivlande ir Latvių kredito unija rugsėjo 29 dieną Vilebyje (Ohajaus valst.) organizuojate Algimanto Bražinsko dviejų dalių miuziklo „Šnekučiai“ spektaklį, pastatytą pagal Petro Cvirkos novelę „Meisteris ir sūnūs“. Miuzikle dalyvaus populiarūs Lietuvos dainininkai. Ar daug keblumų kilo organizuojant tokio masto renginį taip toli nuo gimtinės?

– Šis miuziklas į JAV atkeliauja jau antrą kartą. Vasario mėnesį jį rodėme Čikagoje. Visi bilietai buvo išparduoti ir daug norinčių žmonių net negalėjo miuziklo pamatyti. Pasitarę su miuziklo prodiuseriu Žygiu Janusu ir režisieriumi Nerijumi Petroku, nusprendėme pakartoti jo premjerą Klivlando apylinkėse.

Mūsų vietovė buvo parinkta todėl, kad ji yra tarp daugelio kitų miestų, tokių kaip Kolambusas, Detroitas, Ročesteris (NY) ir netgi Torontas (Kanada). Taip tikimės parodyti šį renginį kuo daugiau žmonių, nes kitos galimybės išvysti „Šnekučius“ už Atlanto greičiausiai nebebus.

Na, o organizuojant tokio masto renginius visuomet yra daug darbo. Reikia surasti ir išnuomoti salę, pasirūpinti maitinimu, transportu, nakvyne svečiams. Scena turi būti tinkamai įgarsinta ir apšviesta. Vienam visą darbą atlikti būtų neįmanoma, todėl esu labai dėkingas savo draugams ir bendraminčiams Klivlande ir Čikagoje, kurie labai daug dirba, kad šis mūsų grandiozinis renginys būtų sėkmingas.

– O gal planuojate išleisti ir savo paties dainų albumą?

– Esu sukūręs pakankamai dainų keliems albumams, tačiau ilgiausiai užtrunka dainas įrašyti. Visus instrumentus įgroju pats, netgi programuoju mušamųjų mašiną, o taip pat įdainuoju viską. Dar tenka dirbti ir kasdieninį darbą, todėl beveik visos dienos tiesiog tampa per trumpos. Ateityje tikrai planuoju išleisti muzikos albumą, o šiandien teks pajuokauti, kad gal kai išeisiu į pensiją.

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt.