„Jei vienu metu pasiskiepytume visais įmanomais skiepais, pavirstume adatų pagalvėle“, – sako LRT TELEVIZIJOS laidoje „Labas rytas, Lietuva“ viešėjęs profesorius Vytautas Usonis. Kad taip nenutiktų, nuo šiol informaciją ir atsakymus į visus rūpimus klausimus apie skiepus bus galima rasti vienoje vietoje.
Anot interneto platformos vakcinABC.lt idėjos autorės ir įkūrėjos Giedrės Petkevičės, mintį sukurti tokią interneto svetainę, kurioje lankytojai gali užduoti klausimus specialistams, padiktavo nuolatinis žmonių domėjimasis skiepais.
Moteris pasakoja, kad dirbdama vieno portalo sveikatos skilties redaktore suprato, jog ši tema aktuali visiems – žmonės domisi, kokie skiepai reikalingi kūdikiams, nuo ko pasiskiepyti vykstant į užsienio šalis, ką reikia žinoti skiepijantis nuo gripo ar erkinio encefalito.
„Pastebėjau, jog žmonėms atsakymai į šiuos klausimus niekada nėra iki galo aiškūs. Man tekdavo tarpininkauti tarp pacientų ir gydytojų, mat žmonės vizito pas gydytoją metu dažnai nespėja visko išsiaiškinti, o ir gydytojai gali būti nepasirengę tinkamai atsakyti į visus klausimus“, – sako G. Petkevičė.
Platformoje pasirodžius pirmiesiems lankytojų klausimams tapo aišku, kas labiausiai domina žmones. „Žmonėms labiausiai rūpi pakartotiniai suaugusiųjų skiepai, vaikų skiepai, šalutinės skiepų reakcijos, tymai“, – populiariausias klausimų temas vardija idėjos sumanytoja.
Anot Vilniaus Universiteto vaikų ligų klinikos vedėjo, profesoriaus Vytautas Usonio, kalbant apie skiepus labai svarbu vadovautis faktais ir argumentais, todėl platformos lankytojai turės galimybę ne tik sulaukti specialistų komentarų, bet ir gauti nuorodas į gilesnius informacijos šaltinius.
„Labai svarbu, jog turėtume reikiamą platformą ir galimybę bendrauti – užduoti rūpimus klausimus ir sulaukti mokslu pagrįstų atsakymų“, – idėjos esmę pabrėžia profesorius.
Kaip teigia G. Petkevičė, dažnai žmonės išsigąsta formuluotės „šalutinis poveikis“, nes patys gerai nežino, ko reikėtų laukti ir tikėtis pasiskiepijus. Dėl to dažnai kaltas informacijos trūkumas.
„Medikai kartais pacientams pateikia skirtingą nuomonę apie tai, ar jiems verta ir ar iš viso reikia skiepytis. Liūdniausia, kai onkologine liga sergantis ligonis miršta ne nuo šios diagnozės, o nuo plaučių uždegimo, kuriuo žiemą susirgo vien dėl to, jog šeimos gydytojas jam nepranešė, kad reikia pasiskiepyti. Todėl stengsimės, kad tokių atvejų pasitaikytų kuo mažiau“, – tikina G. Petkevičė ir sako, jog atsakymai į lankytojų užduotus klausimus bus išsamūs, ilgi ir parengti remiantis objektyviais šaltiniais.
Klausimų, anot prof. V. Usonio, lankytojams gali iškilti įvairių. Jei susimąstėte, ar vienu metu galima pasiskiepyti nuo visų ligų, profesorius sako, kad tai yra įmanoma, tačiau nepatartina.
„Imunitetui nieko nenutiktų, jei vienu metu pasiskiepytume nuo visko, kas įmanoma, nes jau nuo seno yra žinoma, jog organizmas vienu metu gali reaguoti į daug antigenų. Tačiau tada pavirstume adatų pagalvėle, o skirtingos injekcijos į skirtingas kūno vietas gali sukelti daug nepatogumų“, – įspėja prof. V. Usonis.
Kad taip nenutiktų, nuolat skubantiems žmonėms profesorius pataria planuoti savo laiką ir atsakingai rūpintis skiepais. Anot V. Usonio, atsižvelgiant į tai, kad pacientui būtų atliekama kuo mažiau injekcijų ir sukeliama kuo mažiau nepatogumų, sudaromas ir nacionalinis imunoprofilaktikos kalendorius.
Išsamiau – laidos įraše
