Gyvenimas

2019.10.06 16:09

Sunki emigrantų muzikinės karjeros pradžia Danijoje: kad turėtų pinigų, rinko butelius, o maistą valgė iš konteinerių

LRT TELEVIZIJOS laida „(Ne)emigrantai“, LRT.lt2019.10.06 16:09

Danijos emigrantai Agnė ir Tadas žino, ką iš tiesų reiškia daryti viską, kad tavo svajonė išsipildytų. Pirmą kartą atidaryti konteinerį ir ieškoti ten maisto sau – baisus jausmas, LRT TELEVIZIJOS laidoje „(Ne)emigrantai“ prisipažįsta mergina. Tačiau tai, pasak Tado, nebuvo pasirinkimas, o kelias, kupinas nemalonių akimirkų, atvedė iki šiandienos, kai horizonte jau matyti puiki muzikantų ateitis.

Danijos Olborgo mieste gyvenantys Agnė ir Tadas jaučia, kad jų svajonės pildosi. Studijos Danijos karališkojoje muzikos akademijoje, džiazo pasirodymai už skandinaviškus honorarus, jaukūs namai pačiame miesto centre – tiesiog įdomus ir laimingas gyvenimas, kupinas meilės ir muzikos.

Tačiau dar neseniai Agnę ir Tadą naktimis buvo galima sutikti Olborgo gatvėse renkančius tuščius butelius, išmestus žmonių daiktus ir prekybos centrų konteineriuose ieškančius maisto. Noras tapti profesionaliais muzikantais buvo toks stiprus, kad priemonės atrodė nesvarbios.

„Eini gatve, matai daug butelių, juos parduodi – gana neblogai, jeigu už kolos butelį gauni apie pusę euro. Rask tokių 10 – jau 5 eurai, užteks kelioms dienoms maisto. Tai daryti nėra labai smagu, bet tuo metu tai nebuvo pasirinkimas, tai buvo būtinybė“, – kalba Tadas.

Vakariniai poros pasivaikščiojimai taip ir praeidavo – renkant butelius. Danijoje leidžiama vartoti alkoholį viešose vietose, tad žmonės palieka nemažai taros, ypač penktadieniais, šeštadieniais – eini iš paskos ir renki, sako Agnė.

Ji užaugo girdėdama mamos žodžius: rinkis bet kokią profesiją, tik ne muzikantės, nes gerai gyventi iš muzikos neįmanoma. Tą patį aplinkiniai sakė ir Tadui: jeigu pasirinksi muziką, teks susitaikyti, kad kasdien reikės sukti galvą, iš kur gauti pinigų net būtiniausiems dalykams.

Tačiau jis savo svajonės neatsisakė, o tėvai tam nesipriešino – 15-metį vaikiną išleido į Vilnių, kur jis gyveno įvairiose vietose: vienas bendrabutyje, pas tetą, dvejus metus praleido Jėzuitų vienuolyne.

„Žinojau, kad noriu eiti šituo keliu. Tuos pastaruosius 7 metus, kai apsisprendžiau, žinau, kad tai yra mano kelias ir aš tuo nedvejoju“, – pažymi vaikinas.

Praėjusią vasarą susituokę Agnė ir Tadas susipažino studijuodami muzikos atlikimą Vilniaus kolegijoje. Jų studentiška kasdienybė pasikeitė Tadui gavus galimybę pusmetį studijuoti Karališkojoje Danijos muzikos akademijoje. Alytuje augusiam vaikinui studijos užsienyje padarė tokį įspūdį, kad jis nusprendė ten ir likti. Po kurio laiko į tą pačią akademiją įstojo ir Agnė.

Įstojimas nebuvo labai paprastas, reikalavo daug įvairių žinių, tačiau merginai pavyko, nors tais metais priėmė tik 2 pianistus.

„Mes patys nesupratome, kaip tai bus sunku“, – apie išvykimą į Daniją kalba jauna pianistė. Profesionalūs muzikantai kiauras dienas leidžia prie instrumento. Groti 8 valandas per dieną – visiškai normalus dalykas. Jeigu negrosi – netobulėsi ir muzikoje nieko nepasieksi.

Kiek daug gerų produktų išmetama ir kiek daug suvartojame, tad kodėl gi nepaėmus to maisto, kuris yra visavertis ir nesugedęs, ir jo nesuvartojus?

Tačiau dar reikia ir valgyti, o juk Danija – labai brangi šalis. Artimųjų šalia nėra, tad porai teko suktis, kaip patys išmanė. Tadas sako, kad tie mėnesiai buvo sunkiausi jo gyvenime. Mylimąją ragino: atvažiuok, čia būsime laimingi. O realybė buvo kitokia – reikėjo skaičiuoti centus.

„Kaip vyras nori pasirūpinti šeima, bet buvo sunkūs laikai. Aš gyvenau iš „Erasmus“ stipendijos, kurios vos užteko susimokėti už butą. Jie sumoka visus pinigus iš karto, pradedi gyventi ir galvoji: man dar daug pinigų likę. Bet su laiku supranti, kad tos santaupos nėra neišsenkančios ir pajamų vis mažėja“, – prisimena vaikinas.

Pirma idėja – ieškoti lengviausiai emigrantams prieinamų darbų, kurie nereikalauja vietinės kalbos. Tai valymo darbai ar darbai virtuvėse. Tačiau, kaip sako Agnė, net 2–3 mėnesius nepavyko rasti net ir tokio darbo: „Kartą gavau atsakymą, kad į vieną valymo poziciją aplikavo per 700 žmonių – į paprasčiausią valymo poziciją.“

Išeities nematė, nors ji visąlaik buvo po nosimi

Danų kalbos nemokantys muzikantai ieškojo bet kokio darbo, bet visur girdėjo vien neigiamus atsakymus. Pinigai seko, o įtampa augo: kas bus toliau, ką valgysime, iš ko mokėsime nuomą? Kiekviena diena emigracijoje buvo kupina nežinomybės. Nežinomybė jaunus lietuvius ir išstūmė į Olborgo gatves rinkti butelių.

Priklausomai nuo užsispyrimo ir to, kiek pajėgi panešti, taip pat atsižvelgdamas į konkurenciją, nes juk renki butelius ne vienas, per vakarą gali surinkti tiek taros, kad gautum nuo 5 iki 10 eurų, pasakoja Agnė.

Tai kai kam gali pasirodyti juokinga suma, tačiau 10 eurų Agnei su Tadu tuo metu buvo labai dideli pinigai. Juk už tiek prekybos centre išeina nusipirkti maisto visai dienai. Artimųjų pinigų pora neprašė, nors apie situaciją, kad studentai Danijoje skursta, Lietuvoje likę šeimos nariai žinojo.

„Galbūt aš buvau atviresnė su savo šeima, mama, tačiau jos finansinė situacija neleido padėti man tiek, kiek Danijoje tų finansų reikia. Žinoma, ir jai širdį skaudėjo, nebuvo lengva, bet buvo didžiulis palaikymas iš šeimos ir geras nuteikimas, kad tai praeis“, – prisimena mergina.

Išbandę taros rinkimą ir po truputį pripratę prie tokio gyvenimo, jie žengė toliau – maisto pradėjo ieškoti prekybos centrų konteineriuose. Pirmą kartą atidaryti konteinerį ir ieškoti ten maisto sau – baisus jausmas, sako Agnė. Baisu dar ir todėl, kad kai kur tai daryti draudžiama. Bet iš kitos pusės suvoki, kiek daug gerų produktų išmetama ir kiek daug suvartojame, tad kodėl gi nepaėmus to maisto, kuris yra visavertis ir nesugedęs, ir jo nesuvartojus? To retoriškai klausia jauna muzikantė.

Pašnekovė prasitaria, su kokiais konkurentais teko susidurti: „Vietinė Grenlandijos šaika. Įvairūs žmonės: įvairių rasių emigrantai, pabėgėliai, ir jaunų žmonių teko matyti, ir vyresnių.“

Kai taip gyveni, kiekviena diena slenka kaip amžinybė. O tada staiga randi atsakymą, kuris, pasirodo, visada buvo po nosimi, tik jo kažkodėl nepastebėjai. Būtent taip atsitiko Agnei. Muzikos mokymo patirties jau turėjusi mergina nusprendė apie save pranešti Danijos lietuvių bendruomenei.

Sako: čia gatvės muzikantai užsidirba netgi po 150 eurų per dieną. Atrodo – fantastika. Bet nuvažiuoji, groji trise, keturiese ir uždirbi 5 eurus per dieną.

Reikalai ėmė taisytis akimirksniu. Jau kitą dieną ji gavo pirmąjį mokinį ir sužibo viltis, kad viskas bus gerai. Bet rinkti butelių pora taip greitai nenustojo, nes vasarą planavo leistis į didžiulę avantiūrą – ketino keliauti į Maltą ir užsidirbti pinigų grodami salos gatvėse. Viskas baigėsi tuo, kad lietuviai ne tik neužsidirbo, bet viską išleido ir pinigų neturėjo nei nakvynei, nei maistui.

„Sako: čia gatvės muzikantai užsidirba netgi po 150 eurų per dieną. Atrodo – fantastika. Bet nuvažiuoji, groji trise, keturiese ir uždirbi 5 eurus per dieną, 10 eurų – jau labai gerai. Nesupranti, ar čia tavo muzika nepriimtina, ar kas. Pasirodo, mums pasakojo apie gatvės artistus, kurie žongliruoja, piešia, tapo portretus. Ir mes patikėjome, kad nuvažiuosime ir dar pinigų užsidirbsime. Taip nebuvo“, – pasakoja Tadas.

Pora manė, kad grodami gatvėse lengvai užsidirbs, o kai taip neatsitiko, naktis teko leisti tiesiog paplūdimyje. Jiems draugė prasitarė apie vietą prie jūros, kurioje galima tiesiog pasitiesus čiužinį miegoti, tačiau atvažiavusią porą pasitiko nesvetinga jūra.

„Atvažiuojame į tą paplūdimį paskutiniu autobusu, pasirodo – milžiniškos bangos per visą paplūdimį. Dažniausiai tokios istorijos baigiasi gerai. Apėjome visą paplūdimį ir radome mažą kampelį, kur buvo žmonės ir užkurtas laužas. Pasirodo, tai čekai, slovakai – jie priėmė, davė valgyti, viskas baigėsi labai gerai. Gražesnių žvaigždžių nebuvau matęs, tai gali mąstyti, kad tai buvo labai romantiškos kelionės“, – kalba emigrantas.

Tadas su Agne atviri: kai Maltoje liko be pinigų, buvo ir pykčių, ir ašarų. Tačiau dabar, prisimindami šią kelionę, jiedu supranta, kad ji davė labai daug gerų dalykų, kurių, jei ne ši avantiūra, galbūt niekada nebūtų patyrę. Vienas jų – puikūs žmonės ir labai geri draugai.

Nedrįso prašyti už pamokas atsiskaityti daniškomis kainomis

Būdamas Maltoje Tadas gavo labai jį nudžiuginusį darbo pasiūlymą. Tai buvo ne koncertas ir ne vieta kokiame nors garsiame džiazo ansamblyje. Emigrantas pašoko iš laimės, nes jam pasiūlė dirbti valytoju. Tad grįžęs į Daniją nedvejodamas leidosi ir dar vieną avantiūrą. Negana to, jeigu Danijoje studijuodamas dirbi, gauni papildomą stipendiją, kuri – beveik 700 eurų.

„Daugumai muzikantų gali pasirodyti nepriimtina, nes yra nusistatymas, kad būdamas muzikantu turi eiti tuo sunkiu keliu. Net skatintina neturėti pinigų – kažkoks keistas dalykas. Bet dirbdamas tą sunkų, netgi juodą darbą, susikuri galimybę būti nepriklausomas nuo finansinio aspekto. Paskui su metais atsirado daugiau apmokamų koncertų, viskas susidėliojo į savo vėžes“, – prisimena Tadas.

Taip Tado valytojo darbas ir Agnės mokytojavimas išsprendė visas finansines bėdas. Dabar jie savo finansine padėtimi nesiskundžia, tačiau Agnė prisipažįsta iš pradžių jautusi gėdą prašyti už pamokas atsiskaityti daniškomis kainomis.

„Pradėjau dirbti lietuviškomis kainomis, buvo baisu, atrodė, kaip aš galiu prašyti 40 eurų už valandą. Lietuvoje 10 eurų prašei ir jau jauteisi ohoho“, – pasakoja ji.

Danijos karališkąją akademiją Tadas jau baigė. Agnė vis dar studijuoja magistrantūroje. Laisvalaikio muzikantai turi be galo mažai, nes visą laiką atima repeticijos, koncertai ir papildomi darbai. Be to, kad yra džiazo pianistė ir mokytoja, mergina dar dirba valytoja, nes nenori prarasti dirbantiems studentams suteikiamos stipendijos.

Svajonės imtis muzikos kaina – labai didelė. Pasakodama apie įprastą savo darbo dieną, Agnė teigia, kad keliasi pusę šešių ryto, nuo 6 iki 9 valaldos valo kino teatrą, o tada – laikas muzikai.

„Repetuojame, įrašinėjame. Jeigu įrašinėjame, tai gali trukti nuo 10 iki 22 valandos. Jeigu rašome projektus finansavimui gauti, vėl darbo dienos išsitęsia iki 14–15 valandų. Įvairiai, bet dažniausiai kasdienybė tokia: atsikeli, papusryčiauji, valanda namie, išeini, grįžti, 1–2 valandos namie ir miegoti. Taip ir sukasi“, – sako mergina.

Kažin, ar daug kas tam ryžtųsi, bet Agnė sako, kad geriau jau gyventi taip, negu atsisakyti didžiausių svajonių. Ji niekada neabejoja tuo, ką pasirinko, ir kad ir kokia būtų pavargusi, savęs paklaususi, ar norėtų daryti ką kita, visada sau atsako „ne“.

Tai, ką dabar darau muzikos srityje, ir yra tai, ko siekiu: tiek mokytojauti, tiek groti. Groju džiazo trio, šį rudenį pradedame koncertinį turą. Laukia daug gražių projektų.

Dabar, kai jaučiasi finansiškai saugūs, o ateitis nusimato dar turtingesnė, naktis, kai vaikščiojo po miestą ieškodami taros, Tadas su Agne atsimena su šypsena. Apie sunkią emigracijos pradžią primena daiktai, kuriuos kažkada jie rado išmestus ir parsitempė namo. Čia, Danijoje, gali prisirinkti daug buičiai reikalingų dalykų – žmonėms išsikraustant daugiau vargo juos parduoti, nei tiesiog palikti.

Taip prie konteinerių pora susirinko beveik visus jiems reikalingus baldus ir namų apyvokos reikmenis, kurių prireikė išsinuomavus butą – juos paprastai nuomininkai randa visiškai be baldų, tiesiog plikomis sienomis.

Nors vis dar dirba ir valytoja, šiandien Agnė neabejoja, kad tvirtai stovi ant kojų ir kad žodis „neįmanoma“, kurį tiek daug kartų girdėjo, nėra teisingas. „Neįmanoma“ yra nebent tada, kai ne iki galo stengiesi.

„Tai, ką dabar darau muzikos srityje, ir yra tai, ko siekiu: tiek mokytojauti, tiek groti. Groju džiazo trio, pavadinimu „The JAR“. Šį rudenį pradedame koncertinį turą po Lietuvą, Latviją, Daniją, Čekiją, Maltą. Iš viso turėsime apie 15 koncertų per 3 mėnesius, laukia daug gražių projektų. Noriu rengti savo projektus, noriu dalyvauti kitų projektuose ir puoselėti meilę muzikai kitų žmonių širdyse“, – pažymi Agnė.

Jei esi profesionalus muzikantas, Danijoje už koncertą negali uždirbti mažiau nei 300 eurų – tokie šios šalies įstatymai. Koncertų vis daugėja, todėl Agnė su Tadu žino: jau labai greitai išsipildys jų svajonė nieko papildomai nedirbti ir kasdien daryti tai, ką labiausiai mėgsta.

„Kelias iš pradžių yra labai sunkus, bet kai dedi mažus žingsnius, eini, kyli tais karjeros laiptais. Jeigu mėgaujiesi tuo, ką darai, viskas po truputį statosi į savo vėžes. Jeigu neabejoji, kad tai nori daryti, jeigu tai darai visa širdimi, tada ir judi į priekį“, – įsitikinęs Tadas.

Plačiau – laidos įraše.

Parengė Indrė Česnauskaitė.

Agnė ir Tadas neįtikėtinomis priemonėmis susikūrė svajonių gyvenimą: karališkos studijos ir džiazo pasirodymai už skandinaviškus honorarus
Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt