Gyvenimas

2019.09.29 21:19

Mokslininkė apie 12 galimų vėžio sukėlėjų: rūkymas pavojingas, bet dar pavojingiau rūkyti vartojant alkoholį

LRT RADIJO laida „Tuzinas“, LRT.lt2019.09.29 21:19

Vis dar manoma, kad vėžys – mirties nuosprendis, galbūt dėl to, kad ilgą laiką panašiai ir buvo. Nacionalinio vėžio instituto mokslininkė dr. Giedrė Smailytė LRT RADIJO laidoje „Tuzinas“ pateikia 12 faktų apie vėžį: kas jį iš tiesų gali sukelti, o kur daugiau baimės nei tiesos? Anot jos, nebūtinai, jei laikysite telefoną miegamajame, susirgsite smegenų vėžiu.

Su vėžiu susiję labai daug mitų ir klaidingų įsitikinimų – iki šiol laikoma, kad vėžys yra mirties nuosprendis. Šiandien taip nėra, tačiau mitai vis tiek gajūs. Galbūt taip yra dėl to, kad ilgą laiką taip ir buvo – sveikatos sistema neveikė taip efektyviai, kaip dabar, teigia mokslininkė.

Ji papasakojo apie 12 galimų vėžio sukėlėjų. G. Smailytę kalbino LRT RADIJO laidos „Tuzinas“ vedėja Guoda Pečiulytė.

1. Rūkymas

„Šiandien rūkymas turbūt geriausiai ištyrinėtas kancerogeninis veiksnys. Atlikta gausybė mokslinių tyrimų, įrodančių, kad su rūkymu susijęs plaučių vėžys – tai žinoma visiems“, – pažymi G. Smailytė.

Tačiau rūkymas, pasak mokslininkės, didina ne tik plaučių vėžio, bet ir daugybės kitų onkologinių ligų riziką: „Tabako dūmų sudėtyje yra daugiau nei 3 000 įvairių cheminių medžiagų. Apie 40 iš jų yra žinomi kancerogenai. Manoma, kad 30 proc. visų vėžio atvejų populiacijoje sąlygoja rūkymas.“

Be to, pripažinta, kad sukelti vėžį gali ir pasyvus rūkymas, nors rizika ir mažesnė.

2. Alkoholis

Šių dienų vertinimu, alkoholis atsakingas už maždaug 3 proc. vėžio atvejų. Akivaizdu, kad alkoholis šiai ligai nėra toks svarbus, tačiau ši medžiaga tampa itin kenksminga, kai veikia kartu su rūkalais.

„Alkoholis gali būti susijęs su burnos ertmės, ryklės, gerklų, stemplės, storosios žarnos, kepenų vėžio rizikos padidėjimu, moterims – krūties vėžio. Tačiau jeigu alkoholis veikia kartu su rūkymu, viršutinių kvėpavimo takų vėžio rizika žymiai padidėja“, – pasakoja ji.

Įdomu tai, kad didesnis kūno svoris didina krūties vėžio riziką menopauzės metu, o iki menopauzės tam tikras antsvoris vėžio riziką mažina.

Pavyzdžiui, rūkant vėžio rizika padidėja 10 kartų, geriant alkoholį – 4 kartus, o ir rūkant, ir vartojant alkoholį – ne 14, o net 40 kartų.

3. Mityba

Su mityba siejami 35 proc. vėžinių susirgimų. Vėžio riziką galima sumažinti į savo mitybą įtraukiant daugiau šviežių vaisių, daržovių, skaidulų turinčio maisto.

Tačiau maistas gali ir pakenkti. Konkretus mitybinis veiksnys, galintis padidinti vėžio riziką – mėsa: raudona, apdorota, perdirbta, pavyzdžiui, dešros, kumpiai.

Tačiau apie tai, pasak G. Smailytės, informacijos nėra daug, nes tai įvertinti nepaprastai sunku: „Žmogus per visą savo gyvenimą maitinasi labai įvairiai. Įvertinti kiekvieno konkretaus veiksnio, maisto produkto arba tam tikrų mitybinių įpročių įtaką labai sudėtinga.“

4. Mažas fizinis aktyvumas

Mokslininkė tikina, kad tam, jog sumažintume vėžio riziką, nereikia daug sportuoti – užtenka tiesiog būti fiziškai aktyviems. Taip pat ji pažymi, kad fizinis aktyvumas labai susijęs su mityba.

„Mažas fizinis aktyvumas – vienas iš veiksnių, kuris sudaro sąlygas atsirasti antsvoriui, nutukimui. Antsvoris atsiranda dėl didelio suvartojamo riebaus, kaloringo maisto kiekio. Tai susiję su mūsų mityba“, – aiškina daktarė.

Pasak jos, didesnis fizinis aktyvumas gali sumažinti gaubtinės žarnos, krūties, endometriumo (gimdos gleivinės), prostatos, plaučių vėžio riziką. Manoma, kad per didelis kūno svoris atsakingas už maždaug 5 proc. piktybinių navikų Europos šalyse.

Įdomu tai, kad didesnis kūno svoris didina krūties vėžio riziką menopauzės metu, o iki menopauzės tam tikras antsvoris vėžio riziką mažina.

Sergamumas skrandžio vėžiu tiek Lietuvoje, tiek kitose Europos šalyse mažėja, o to priežastys nėra iki galo žinomos.

5. Žemo dažnio elektromagnetiniai laukai

Žemo dažnio elektromagnetinį lauką spinduliuoja ne vien mobilusis ryšys. Tai ir belaidis ryšys, ir radarai, ir antenos, ir televizija.

Žmonės, kaip biologinė rūšis, su tokiu dideliu elektromagnetinio lauko poveikiu dar nebuvo susidūrusi. Kai atsiranda naujas veiksnys, atsiranda ir mokslininkų, ir visuomenės susidomėjimas, pasakoja G. Smailytė.

„Apie tai yra tekę girdėti įvairių dalykų. Buvo atliktas didžiulis tyrimas, kuriame nebuvo nustatyta didesnė gliomos – smegenų naviko – rizika tarp mobiliųjų telefonų naudotojų“, – sako ji. Vis dėlto didesnė gliomos rizika buvo nustatyta tiems, kurie kalbėjo mobiliuoju telefonu ilgiausiai, tad šis faktas gali patvirtinti tokią prielaidą.

Tačiau tokiuose mituose, kaip, pavyzdžiui, kad naktį negalima dėti šalia savęs telefono ar jo įkrauti, ar išvis laikyti jo tame pačiame kambaryje, kuriame miegama, vyrams – nešioti prie diržo, yra daugiau baimės nei tiesos.

6. Akrilamidas

Ši medžiaga susidaro kepant maistą aukštoje temperatūroje, tad ji gali susidaryti ne vien bulvėse. Akrilamido gali būti ir vafliuose, sausainiuose, net kavos pupelėse, nes jos skrudinamos. Tačiau ir čia, pasak mokslininkės, baimės per daug. Tai priklauso nuo kiekio, bet vis dėlto galvoti, kad akrilamidas nėra kancerogenas, nereikėtų.

7. Glifosatas

Naudojant šią priemonę siekiama sumažinti piktžolių kiekį ūkiuose. Kaip pasakoja G. Smailytė, situacija su glifosatu panaši į akrilamido.

„Glifosatas greičiausiai yra kancerogeninis, tačiau mes susiduriame su jo mikrokiekiais. Ar jie gali mums pakenkti, aš nežinau“, – svarsto pašnekovė.

8. Radiacija

Tai labai seniai žinomas veiksnys, kuris vienareikšmiškai kancerogeninis. Apie jį pradėta kalbėti po atominių bombų sprogimo. Apie tai dar kartą visiems priminė neseniai pasirodęs ir itin išpopuliarėjęs serialas „Černobylis“.

Didesnės radiacijos dozės gali sukelti sutrikimų, tačiau mažesnės – galbūt ir ne. Kaip teigia mokslininkė, egzistuoja hormezės teorija – kai kurių tyrimų duomenys rodo, kad mažos radiacijos dozės net pagerina bendrą organizmo būklę.

Be to, egzistuoja ir natūralus gamtinis radiacinis fonas, o medicininės procedūros sudaro 50 proc. radiacijos poveikio žmonių populiacijai.

Gimdos kaklelio vėžys – vienintelis piktybinis navikas, kurio galima išvengti.

9. Žmogaus papilomos virusas

Tai ne tik plačiai paplitęs virusas, bet ir visuomenėje gerai žinomas veiksnys. Tikėtina, kad suaugęs, aktyvų lytinį gyvenimą gyvenantis žmogus buvo užsikrėtęs šiuo virusu. Kai organizmas sveikas, infekcija tiesiog pašalinama.

Šis virusas glaudžiai susijęs su gimdos kaklelio vėžiu. Nors virusas labai paplitęs, gimdos kaklelio vėžys santykinai retas. Tad ne kiekvienas, turėjęs šią infekciją, suserga vėžiu. Be to, nuo papilomos viruso galima pasiskiepyti, tad gimdos kaklelio vėžys – vienintelis piktybinis navikas, kurio galima išvengti.

„Nėra džiugu tai minėti, gimdos kaklelio vėžio sergamumu Lietuvoje išsiskiriame jau daug metų. Lietuva pagal mirtingumą nuo gimdos kaklelio vėžio pirmauja“, – pažymi mokslininkė.

10. Hepatito B virusas

Tai kepenis paveikiantis virusas, kuris Lietuvoje nėra labai dažnas. Hepatito B virusas – pirmasis, apie kurio kancerogeniškumą buvo pradėta kalbėti. Įvairių tyrimų duomenimis, hepatito B infekcija hepatoceliulinės karcinomos išsivystymą padidina nuo kelių iki kelių dešimčių kartų.

11. ŽIV – žmogaus imunodeficito virusas

Šis virusas itin sujaukia žmogaus organizmą, o tokia terpė tampa itin palanki vėžiui atsirasti. „Tai gana neseniai atsiradęs veiksnys, kuris daugiausia siejamas su Kapoši sarkoma“, – teigia G. Smailytė. Kapoši sarkoma – jungiamojo audinio navikas, kuris gali atsirasti bet kur.

12. Helicobacter pylori bakterija

Ši bakterija siejama su skrandžio vėžiu. Įdomu tai, kad sergamumas skrandžio vėžiu tiek Lietuvoje, tiek kitose Europos šalyse mažėja, pažymi daktarė.

„Mažėjimo priežastys nėra iki galo žinomos. Galbūt tai susiję su naujais maisto konservavimo, paruošimo būdais. Skrandžio vėžio riziką didina gausus sūdyto, rūkyto maisto vartojimas. Galbūt jo vartojame mažiau. O Azijos šalyse tai gana paplitusi liga“, – kalba pašnekovė.

Kalbėdama apie vėžio gydymą apskritai, G. Smailytė sako, jog progresas gydant vėžį neabejotinas, tačiau visgi nėra toks ryškus.

„Ar visiškai įveiksime vėžį – nežinau, bet situacija ateityje tikrai gerės“, – pokalbį baigia Nacionalinio vėžio instituto mokslininkė.

Visas pokalbis – laidos įraše.

Parengė Indrė Česnauskaitė.