Gyvenimas

2019.09.21 16:33

Rudens lygiadienio tradicijos: nuo skulptūrų deginimo iki ožio aukojimo

LRT TELEVIZIJOS laida „Labas rytas, Lietuva“, LRT.lt2019.09.21 16:33

Šiemet trečiąjį rugsėjo savaitgalį pasitinkame rudens lygiadienį, dar žinomą rudens lygės vardu. Ir nors visoje šalyje jau vyksta šio reiškinio minėjimas, LRT TELEVIZIJOS laida „Labas rytas, Lietuva“ pasidomėjo, kokių šventės tradicijų turėjo mūsų protėviai.

Rudens lygiadienis nuo seno laikytas mistiniu. Tai astronominė rudens pradžia. Diena tampa trumpesnė už naktį, tad ir senovės lietuviai daugumą darbų iš laukų perkeldavo į trobas. Šią dieną dievams dėkota už derlių.

„Senovės tradicija sako, kad per rudens lygiadienį būtinai aukodavo ožį, todėl kad ožys yra vaisingumo, derlingumo simbolis ir kaip žinia, iki rudens lygiadienio nuimamas derlius ir dėkojama Žemininkui už tas suteiktas derliaus dovanas. Ir ta intencija, kad kitais metais vėl derlius užaugtų.

Mes miestiečiai galime mąstyti kitaip apie derlių, kad mes nestokotume to, ko mums labiausiai reikia. Mūsų derlius yra mūsų darbai, mūsų žingsniai, o juos turbūt irgi palaimina saulė. Ir mes deginame tas aukštas saulės skulptūras norėdami padėkoti tai saulei ugnimi, nes iš jos mes tą ugnį ir gauname“, – sako kultūrinių veiklų organizatorė
Loreta Stoliarovienė.

Taip pat skaitykite

Saulė – neatsiejama nuo žmogaus gyvenimo, diktuojanti gyvenimo ritmą ir net vidinę būseną. Senovės žmonės dėkodavo deivei Gabijai už ugnį, parsinešę lygiadienį ją saugodavo, žarijas kurstydavo, o saulę kaip gęstantį šviesulį nulydėdavo.

Iki rugsėjo 21 dienos – šventojo Mato – būdavo baigiamos kasti bulvės, nuimami javai. Su darbų pabaiga rudens lygiadienis į žmogaus gyvenimą atnešdavo ir kitokių permainų.
„Nuo Mataušo ir vanduo ataušo“ – pasibaigdavo maudymasis ežeruose ir upėse. Kepurę, skrybėlę mesdavo už pečiaus, klodavosi kažkaip kitaip galvą“, – sako kultūrinių veiklų organizatorė Marija Liugienė.

Anot pašnekovių, gamtos virsmams svarbios stichijos. Jų simboliai per kalendorines šventes sustiprėja. Rudens lygiadienį stengiamasi supriešinti ugnį ir vandenį, kurie vaizduoja kovą. Etninės kultūros centro darbuotojos pastebi, kad šią dieną, pagal senuosius papročius, netinka būti vienam namuose.

Išsamiau apie šventės tradicijas – vaizdo reportaže (nuo 1.27.55 val.).