Gyvenimas

2019.09.20 14:28

Marius Čepulis. Kai ruduo ne ruduo

Marius Čepulis, gamtos fotografas2019.09.20 14:28

Liko tik trečdalis rugsėjo, o jei žvilgtelsit pro langą – lauke beveik vasara, na, gal tik vienas kitas kaštonas vos rustelėjęs ir vienas kitas klevas vos gelstelėjęs. Va tik dabar pasitaikė kelios šaltesnės naktys ir lietingesnės dienos.

O atsimenat, kad kažkada jau rugpjūčio gale pasirodydavo pirmos šalnos (jei prognozė nemeluoja, jos prasidės kitą savaitę, tai pasirūpinkit savo sodais, gėlynais ir daržais), jau rugsėjį nugelsdavo ir nurausdavo didžioji dalis medžių.

Tiesa, miške ir pelkėse skurdžiau augančių berželių lapai jau geltonuoja nuo rugpjūčio vidurio. O šiaip žinot, kodėl medžių lapai keičia spalvą? Ne, ne tam, kad mums būtų gražu. Tiesiog šąlant orams suyra ir nebesigamina chlorofilas (žalias pigmentas).

Lapuose be chlorofilo yra ir daugybė kitų pigmentų, tik chlorofilas it koks alfa patinas juos uždominuoja. Suirus chlorofilui lapai gelsta dėl pigmentų ksantofilų ir dažosi oranžine spalva dėl beta-karotenų, raudonuoja dėl iš naujo pradėtos pigmentų antocianų gamybos.

Kaip ten bebūtų, rugsėjis pamažu tampa ilgu rugpjūčio tęsiniu, kas, be abejo, visada džiugins žmones, o kaip augalams ir gyvūnams? Na, jie yra gana lankstūs ir puikiai geba prisitaikyti prie kintančių sąlygų. Augalai vegetuos tol, kol pakaks šviesos ir bus tinkama temperatūra.

Jų žiedus lankys vabzdžiai, kurie gali skraidyti šiek tiek ilgiau nei galėdavo prieš porą dešimtmečių. Ar girdėjot, kaip dabar gražiai čirpia žiogai? Jie turbūt iki pat spalio mus džiugins savo serenadomis.

Paukščiai irgi labai neskuba skristi ten, kur šilčiau, kai maisto užtenka. Vat ir dabar, rašant šias eilutes, už lango vis dar laigo kregždės. Pamiškių krūmynai vis dar skamba nuo devynbalsių ir pečialindų tarškesio. Vis dar skardžią trelę paleidžia tarškaliukė karietaitė.

Tačiau miško garsų chore jau dominuoja rudeniški balsai. Dieną daugiau tarška šermukšnių ir kitų uogų ieškantys strazdai, kalena ir rėkauja geniai, bei zylioja zylės. Iš dangaus vis dažniau atsklinda kranklių krunkimas, ilgesingi gervių trimitai, ar žąsų gagenimai.

Gervės dar dabar niekur nekeliauja. Jų būriai renkasi laukuose ir ganyklose šalia pelkių, kur naktimis lekia tūpti. Dabar pats metas pasigrožėti tuo reginiu Žuvinte, Novaraistyje, ar bet kur, kur žinot gerves lekiant nakvoti. Jei norite pamatyti gervių šokių, tiesiog pastebėkite iš toliau jų būrius laukuose.

Reiks šiek tiek kantrybės, nes didžiąją laiko dalį jos maitinasi ir tvarkosi plunksnas, bet niekada nepamiršta vieno kito šokio sutrepsėti. Dėl ilgesnio šylančio rudens gervės vis vėliau palieka mūsų šalį, o kai kurios pasilieka ir iki pat žiemos.

Žąsų migracija jau prasidėjusi, bet jų pikas bus kiek vėliau, kai dangumi nenutrūkstamai keliaus jų trikampiai. Taip pat kiek vėliau ganyklos, pievos, ražienos subaltuos nuo mažųjų, giesmininkių ir tų gulbių, kurios, tipo, kalbėt nemoka.

Pelėdų gerbėjams dabar pats metas klausytis pelėdų giesmių. Paryčiais dabar labai intensyviai švilpauja mažosios žvirblinės ir kvykauja naminės pelėdos. Kalbant apie pelėdas, prasidėjusi ir dieninių pelėdų – suopių migracija.

Turbūt pastebėjot, kad padaugėjo „vanagų“ ant pakelės tvorų ir elektros laidų. Tai ten visur suopiai. Vieni jų baltesni, kiti rudesni – bet visur ta pati rūšis. Taip pat dabar ant laidų galite pamatyti ir iš pietų pas mus atskridusius visiškai nebailius raudonkojus sakaliukus.

Žvėrims šylantis ruduo irgi tik į gera. Anksčiau elniai rujos metu ypač suaktyvėdavo per pirmąsias šalnas, dabar gi pats aktyvumas buvo, kai dieną temperatūra pakildavo aukščiau 20 laipsnių.

Svarbu, kad patelės išreiškia norą rujoti ir nuo jų patinai užsiveda ir drebina mišką savo galingais balsais. Briedžiai gal kiek nepatenkinti – jie šaltamėgiai ir tokia temperatūra rudenį jiems neturėtų patikti. Bet tuos nepatogumus jie irgi užmiršta, kai pajaučia viliojantį rujojančios patelės kvapą.

Kiti smulkesni žinduoliai stengiasi geriau pasiruošti žiemai. Bebrai ruošiasi šakeles, voverės slapsto riešutus, pelės velka giles ir kitas sėklas į savo urvelius. Barsukai, mangutai, ežiai irgi meškos toliau tunka. Šikšnosparniai, kol dar šilta naudojasi proga pagaudyti vabzdžius.

Bet greitai jie jau trauks į šiltesnius kraštus arba į savo žiemavietes, kur atšventę vestuves eis miegelio. Tai tiek naujienų iš miško. Nepraleiskit progos pasigrožėti gervėmis ir pasiklausyti elnių serenadų.

Draudžiama publikuoti šį komentarą bet kurioje žiniasklaidos priemonėje, išskyrus LRT.lt, be raštiško autoriaus sutikimo.