Gyvenimas

2019.09.21 10:49

Pripažinta maisto fotografė iš Lietuvos: šeima klausdavo, kada susirasiu tikrą darbą

Gintarė Micevičiūtė, LRT.lt2019.09.21 10:49

Kai Kamilė Kaveckaitė pranešė artimiesiems, kad mes darbą didelėje įmonėje ir taps maisto fotografe, vietoje palaikymo sulaukė tik klausimų, iš ko ji gyvens ir kada susiras tikrą darbą. Dabar ji džiaugiasi ne tik nepabijojusi vytis savo svajonę, bet ir naujausiu pasiekimu – yra išrinkta tarp 10 kylančių fotografijos žvaigždžių kompanijos „Adobe“ konkurse.

„Visą gyvenimą norėjau tapti verslininke didelėje įmonėje. Tad persikėliau į Nyderlandus studijuoti tarptautinio verslo administravimo ir įgyti rinkodaros magistro išsilavinimo. Pagaliau pasiekiau savo svajonę ir pradėjau dirbti rinkodaros srityje didelėje tarptautinėje korporacijoje. Praėjo metai, kol suvokiau, kad šis darbas mane absoliučiai slegia. Tai tiesiog buvo ne man!“ – sako K. Kaveckaitė.

Tada mergina sudarė penkių dalykų, kuriuos mėgsta labiausiai, sąrašą. Tarp jų buvo įrašytas ir paprasčiausias maistas. Netrukus K. Kaveckaitė pradėjo rašyti maisto tinklaraštį. Tam reikėjo ir gražių nuotraukų.

„Visiškai pamečiau galvą dėl fotografijos“, – prisimindama, kaip tapo maisto fotografe, teigė K. Kaveckaitė.

Dabar ji gyvena Hagoje ir kasdien mokosi fotografijos bei gerina savo įgūdžius.

„Kuo daugiau praktikuojuosi, tuo geriau mano nuotraukos atrodo. Įdėjus geresnes nuotraukas, greičiau auga mano „Instagramas“. Daugiau sulaukiu dėmesio, daugiau susisiekia su manimi klientų“, – apie maisto fotografo kasdienybę pasakojo K. Kaveckaitė.

– Ar fotogeniškas maistas yra skanus ir ar viskas, kas skanu, sveika, nuotraukose atrodo patraukliai?

– Ne visada! Kai kuris maistas, visų laimei, yra ir fotogeniškas, ir skanus, pavyzdžiui, įvairūs tortai ir jogurtai su vaisiais. Tačiau kartais tenka sukurti gražią nuotrauką iš nieko.

Pavyzdžiui, kai pagaminau pirmą kartą spurgą, ji man nepasisekė ir skonis buvo kaip kokio seno bato, bet aš vis tiek norėjau padaryti gražią nuotrauką, tad spurgą padailinau, uždėjau gražų glaistą ir aviečių.

Kartais aš pagaminu netikrą maistą, pavyzdžiui, neseniai nufotografavau viskį, kuris iš tiesų buvo soja su vandeniu.

– Ar fotografuoji tik tai, ką pati valgai?

– Šiomis dienomis atvirkščiai! Valgau, ką fotografuoju. Visų pirma aš nusprendžiu, koks patiekalas atrodytų gražiai nuotraukose, o galiausiai po fotosesijos valgau tą patiekalą pietums.

– Metei darbą Nyderlanduose, bet likai ten gyventi. Kas sulaikė?

– Pasilikau kartu su vaikinu, kuris yra olandas ir su kuriuo jau esame aštuonerius metus. Ateityje planuojame atvažiuoti pagyventi į Vilnių bent trumpam, bet kol kas gyvename Hagoje.

– Ar sunku konkuruoti su kitais fotografais, maisto tinklaraštininkais? Juk jų dabar tiek daug…

– Taip, tas tiesa, yra daug maisto tinklaraštininkų šiais laikais. Bet tai taip pat reiškia daugybę įkvėpimo šaltinių. Aš beveik nesusiduriu su konkurencija, tiesiog susifokusuoju į savo darbą. Dirbu tiek, kiek galiu, ir visada stengiuosi rasti naujų būdų tobulėti kiekvieną dieną.

– Kaip atrodo maisto fotografavimo užkulisiai?

– Netvarkingi! Kai fotografuoju studijoje namuose, visi namai – kaip po karo. Visur mėtosi ingredientai, kuriuos naudoju puošdama lėkštę ir kaip papildomus papuošimus, daug nešvarių lėkščių ir įrankių. Ir viskas vyksta labai greitai, tad aš bėgioju iš vienos pusės į kitą. Bet kai fotosesija pasibaigia, būnu apdovanota (dažniausiai) skaniu patiekalu ar gėrimu.

– Ar gali plačiau papasakoti apie maisto fotografijos verslą? Kas tavo klientai?

– Kai tik pradėjau fotografuoti maistą, mano klientai buvo įvairūs restoranai ir kavinukės. Juos lengviausia rasti kaip klientus. Tačiau dabar po truputį judu link darbo su didesniais prekių ženklais ir didesniais projektais.