Gyvenimas

2019.09.19 20:49

Logopedė primena, kiek žodžių turi mokėti vaikai, ir įspėja, kada reikėtų sunerimti

žiūrėkite reportažą
LRT TELEVIZIJOS laida „Labas rytas, Lietuva“, LRT.lt2019.09.19 20:49

Vis dažniau kalbama apie tai, kad technologijos stabdo vaikų raidą. Jos turi nemenką įtaką ir vaikų kalbai, LRT TELEVIZIJOS laidai „Labas rytas, Lietuva“ sako logopedė Liuda Jarošienė. Anot jos, pastarojo dešimtmečio statistika turėtų neraminti tėvus, vis dažniau negalinčius padėti mobiliojo telefono ir paskaityti vaikui pasakos.

Deja, pastarojo dešimtmečio statistikos duomenys rodo, kad daugėja vaikų raidos sutrikimų, prastėja vaikų kalbos lygis. Pavyzdžiui, šiandienių penkiamečių kalbos lygis yra prastesnis, nei buvo tokio amžiaus vaikų prieš 20 metų, pastebi logopedė.

Mokslininkai pastebi, kad tėvai vis daugiau laiko praleidžia su išmaniosiomis technologijomis, o ne su savo vaikais, mažiau su jais bendrauja ir vis rečiau skaito jiems pasakas.

„Galima daryti prielaidą, kad tai viena iš priežasčių, kodėl lėtėja vaikų kalbos raida. Technologijos užvaldė mūsų gyvenimą ir su kiekviena diena skverbiasi vis giliau. Kalbant apie vaikų ugdymą ir kalbos vystymąsi, technologijos daro neigiamą poveikį. Kol vaikas laukia dėmesio, kai kurie tėvai sunkiai gali padėti telefoną į šalį“, – sako specialistė.

Ji atkreipia dėmesį, kad nemažiau svarbu kalbinti ir ką nors pasakoti kūdikiui, kuris dar net nemoka sėdėti. Tėvai jį turi pradėti kalbinti anksti, o pirmuosius savo žodžius vaikas turėtų ištarti vienuoliktą ar dvyliktą mėnesį, švęsdamas pirmąjį gimtadienį jis turėtų mokėti bent penkis ar dešimt žodžių.

Pusantrų metų vaikas turėtų aiškiai ištarti apie 20 – 60 žodžių, sulaukęs dvejų jis turėtų pasakyti apie 80 – 100 žodžių, vardija L. Jarošienė.

Anot jos, trejų metų vaikas turi kalbėti rišliais sakiniais, o jo žodyne turėtų būti 800-1000 žodžių.

Penkiametis jau turėtų kalbėti rišliais sudėtiniais sakiniais, turėtų mokėti sudaryti pasakojimą.

„Jei vaikas tiek žodžių nemoka ar daugiausiai kalba aplinkiniams nesuprantama sava kalba, tėveliai turėtų susirūpinti – tai ženklas, kad reikalinga pagalba. Žinoma, tėvelių yra visokių. Yra mamų, kurios jaudinasi, jei metukų sulaukęs mažylis negali ištarti „r“ garso ir skuba ieškoti pagalbos.

Taip perdėtai reaguoti nereikėtų, tačiau dažniausiai problemų kyla artėjant vaiko trečiam gimtadieniui. Tokio amžiaus vaikas jau turėtų aiškiai suvokti jam sakomą informaciją, mokėti ją analizuoti, papasakoti, apibūdinti, tačiau jei taip nėra, tėvai turėtų kreiptis į specialistus“, – pasakoja L. Jarošienė.

Tačiau, pasak jos, tėvai neturėtų manyti, kad vos per porą valandų per dieną specialistai padės išspręsti problemas, kurios atsirado dėl netinkamų tėvų įpročių. „Jei vaikas nekalba būdamas trejų ar ketverių, nei du, nei trys mėnesiai darbo su specialistais nepadės. Reikalingas ilgas darbas, derinant skirtingus metodus, kūrybiškumą.

Logopedai pirmiausia turi įvertinti vaiko kalbos ir raidos būklę ir atrasti geriausio sprendimo. Juk dažniausiai kiekvieno vaiko atvejis kitoks“, – primena logopedė ir priduria, kad vaikui svarbu sulaukti pagalbos ir namuose.

Be to, specialistė pastebi, kad penktadalis pirmaklasių į mokyklą ateina turėdami kalbos ir kalbėjimo sutrikimų.

Būna, kad ir tėveliai į problemas žiūri atsainiai, nedaro logopedo užduotų namų darbų, kuriuos namuose vaikas turi atlikti su tėveliais. „Atsainus požiūris gali turėti neigiamų pasekmių. Jei prieš pradedant lankyti mokyklą vaiko kalbos ir kalbėjimo raidos sutrikimai nebus pašalinti, mokykloje vaikas turės problemų su rašymu ar skaitymu“, – sako logopedė.

Daugiau – vaizdo įraše (nuo 42.30 min.).

„Labas rytas, Lietuva“ I d. Penkiamečių vaikų įgūdžiai šiandien: kalbos raidai kenkiančios technologijos ir vizitai pas logopedą
Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba, – jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt.