Gyvenimas

2019.09.17 20:31

Naujausias tyrimas parodė: žmonės iki 50 metų medijoms skiria daugiau laiko negu miegui

LRT RADIJO laida „60 minučių“, LRT.lt2019.09.17 20:31
60 minučių. Valstybės gynimo taryba siūlo skolintis apie 30 mln. eurų

Pamatyti mėgstamas laidas, patikrinti, ką rašo naujienų portalai, pažiūrėti, kas naujo feisbuke, instagrame ir kituose socialiniuose tinkluose, o kai kam vis dar svarbu, kas rašoma laikraščiuose ir žurnaluose. Visa ši veikla – miego sąskaita. Taip teigia „Kantar“ rinkos tyrimų vadovė Renata Mackevičienė, LRT RADIJO laidoje „60 minučių“ pristačiusi naujausią tyrimą.

R. Mackevičienė sako, kad tyrimas, kiek laiko skiriama medijoms, daromas jau 7 metus. Pagal šių metų duomenis, naudodamiesi medijomis praleidžiame 7 val. 10 min. per dieną. Šis laikas labai panašus į tą, kurį skiriame darbui ir miegui.

Pasak pašnekovės, teigiamas balansas miego naudai atsiranda 50+ grupėje, o žmonės, kuriems mažiau nei 50 metų, daugiau laiko skiria medijoms nei miegui.

„Didžiausias disbalansas, kur medijoms skiriama daug daugiau laiko, o miegama labai trumpai, 30–49 metai“, – pažymi R. Mackevičienė.

Daugiausia laiko praleidžiama žiūrint televiziją ar televizinį turinį per ne televizorių (46 proc.). Antrą vietą užima internetas: čia didžiąją pyrago dalį atsiriekia socialiniai tinklai, lygios dalys atitenka vaizdo turiniui ir kitokiai veiklai, likusi dalis – naujienų portalams.

Socialinių tinklų kreivė tolygi – vadinasi, tai lydi ir darbo metu, ir visose kitose veiklose.

Trečioje vietoje savo tvirtą poziciją laiko radijas, paskutinėje vietoje – spauda, kuri, anot pašnekovės, labiausiai įtraukianti.

„Internetas ir socialiniai tinklai yra tie, kurie žmogų lydi per visą dieną. Televizija turi aiškų piką – nuo 19 iki 23 val. Socialinių tinklų kreivė tolygi – vadinasi, tai lydi ir darbo metu, ir visose kitose veiklose“, – sako R. Mackevičienė.

Svarbu pažymėti ir tai, jog vartotojai vienu metu naudojasi keliomis medijomis, pavyzdžiui, žiūri televiziją, sykiu naudojasi išmaniuoju telefonu, neskaitant to, kad galbūt tuo metu dar ir valgo ar užsiima kita veikla.

Kaip sako R. Mackevičienė, visa tai tiesiogiai susiję su įrenginių, technologijų tobulėjimu. Jei nežiūri televizijos, turi dar kelias alternatyvas. Pavyzdžiui, gali rinktis spaudą.

„Spauda – lėtos medijos pavyzdys. Nepaisant to, kad pasiekiamumas nedidėja, įsitraukimo kokybė didžiausia. Spauda tokia pagal savo prigimtį ir formą – labai sunku skaityti ir dar kažką žiūrėti“, – teigia pašnekovė.

Kita vertus, anot jos, medijos kanalai labai puikiai viską supranta ir bando išnaudoti laiko deficitą, pavyzdžiui, žiūrint laidą per televiziją mums siūloma parsisiųsti programėlę ir tuo pačiu metu žaisti.

Pasak psichologo Pauliaus Rakštiko, tokios tendencijos vyrauja ne tik Lietuvoje, bet ir visame pasaulyje: „Esame vis labiau tiesiogiai prisijungę prie visų ryšio priemonių. Multitasking`as, arba daugiaprogramis režimas, trunka beveik visą dieną. Vadinasi, žmogus, dirbdamas kitus darbus, gyvendamas įprastą kasdienį gyvenimą, viena akimi ar ausimi skaito portalus, žinutes ir pan.“

Tai kova už dėmesį.

Kalbant apie mūsų psichologinę sveikatą, psichologo teigimu, šie dalykai mus veikia itin neigiamai: įrodyta daugybe tyrimų, kad multitasking`as kenkia žmogaus psichologinei savijautai.

„Minima, kad mažėja produktyvumas, blogėja atmintis, didėja išsiblaškymas, impulsyvumas. Tai kelia stresą – jeigu vienu metu bandau aprėpti daugiau, negu galiu, tai virsta į chronišką, nuolatinį stresą, kas susiję su nerimu, depresyviomis mintimis. Galime sakyti, tai prisideda prie psichologinio disbalanso“, – sako jis.

P. Rakštikas įsitikinęs – dirbantieji šioje srityje puikiai supranta, jog gyvename dėmesio ekonomikoje, ir tai tiesiog transformuoja į pinigus, įtaką, nuomonės formavimą. „Tai kova už būvį, už dėmesį“, – teigia jis.

Plačiau – laidos įraše (nuo 40.56 min.).

Parengė Indrė Česnauskaitė.