Gyvenimas

2019.09.18 21:33

Dėl greitai sugendančių obuolių sulčių kaltina spaudėjus: ar tikrai šie atsako už kokybę ir pripila vandens?

LRT TELEVIZIJOS laida „Vartotojų kontrolė“, LRT.lt2019.09.18 21:33

Į nektarus – vieną iš sulčių rūšių – gali būti dedama ir cukraus, ir medaus, o kartais – ir sintetinių saldiklių, kurie nerekomenduojami nei vaikams, nei suaugusiems. Vis dėlto būtent šių sulčių nuperkame daugiausiai, taip LRT TELEVIZIJOS laidoje „Vartotojų kontrolė“ sako rinkos tyrimų kompanijos generalinė direktorė Ilona Lepp.

Kai sodai pakvimpa obuoliais – sulčių spaudykloms pats darbymetis. Kraudami sulčių pakuotes į lentynas svajojame, kaip praturtinsime savo mitybą vitaminais, kai užgrius darganos ir žiema. Tačiau ar visuomet savos sultys pačios sveikiausios?

Sulčių spaudėjai pastebi, kad vis daugiau miesto gyventojų atsiveža savų obuolių, nes siekia šviežio ir natūralaus produkto. Kaip teigia sulčių spaudyklos atstovas Aurimas Jurkštas, iš vieno bulvinio obuolių maišo vidutiniškai išspaudžiama apie 20 litrų sulčių, kurios, supilstytos į pakuotes, gali būti tinkamos vartoti net iki vienų metų.

Tačiau dėl kai kurių klaidų sultys gali ir labai greitai tapti tiesiog negeriamos. Kokių klaidų nedaryti, kad surūgusių sulčių pakuočių nereikėtų pilti lauk? Viena pagrindinių klaidų, anot A. Jurkšto, atvežami supuvę obuoliai ar purvinos morkos, tačiau ką žmogus atsiveža, tą ir turi.

Kita dažna klaida, kai savo kruopščiai augintus obuolius patikima higienos nesilaikančioms spaudykloms.

„Obuolys pradeda rūgti po kelių valandų. Jeigu, sakykime, sustabdome įrangą pietų pertraukai ar ilgesniam laikui, ją turime išsiplauti, kad ant preso ar prausyklos nebūtų likę jokių obuolių likučių. Kvapas ceche viską išduos“, – sako A. Jurkštas.

Švara – svarbiausia, pritaria Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos vyriausioji specialistė Karolina Vitytė. Anot jos, daugiausia pažeidimų nustatoma pačiose gamybos įmonėse, taip pat sandėliavimo patalpose, nustatoma ir personalo higienos pažeidimų.

Tačiau nuolatinės švaros siekis spaudėjams grįžta bumerangu – klientai pradeda kaltinti, kad šie į sultis pripylė vandens. Geriausias būdas patikrinti, ar taip nėra – sultis pakaitinti. Sultys puikiai žiemoja, jeigu nėra sumaišytos su vandeniu.

Gali laikytis, gali būti labai skanios, bet ar jos ekologiškos, kaip kiekvienas doras sodininkas įsivaizduoja? Ekspertai pataria nepasikliauti nuojauta ir vertinti tik faktus.

„Būtų visai pravartu išsitirti, ar nėra likę trąšų ar kokių kitų kenksmingų medžiagų, kurios galbūt galėjo patekti į vaisių“, – pažymi K. Vitytė. Tiesa, norintiems įsitikinti, kad geriate sultis be pesticidų likučių, į laboratoriją būtina pristatyti vaisius ir daržoves, o ne sultis.

Sulčių gėrimai labiau gaivieji gėrimai. Juose gali būti ir dažiklių, ir konservantų, ir kvapiųjų medžiagų.

Gydytojai primena, kad sultys – ne vanduo, ir jų nevalia gerti litrais, net jei jos savos, nes jūsų svarstyklės išduos tokių sulčių kiekio tariamą naudą. Kaip tikina gydytoja dietologė dr. Edita Gavelienė, sultys – maistas, o ne gėrimas.

Nektarai – su cukrumi, medumi, sintetiniais saldikliais

Kai sodo nėra arba norisi kitokių skonių, akys krypsta į parduotuvių lentynas. Čia – sulčių gausa ir įvairovė. Prekybos centre priėjus prie sulčių lentynos gali ištikti neviltis – į jus žvelgia 1 150 rūšių. O kad nesijaustumėte viską žiną, šiemet į rinką teikiama dar 150 naujų versijų.

Iš pirmo žvilgsnio gali pasirodyti, kad sultys toks nekaltas gėrimas, jog tiesiog negali būti nesveikas. Tačiau sultys sultims nelygu.

Pasterizuotos – tai iš vaisių ar daržovių išgautos ir pakaitintos sultys. Į jas nededama jokių priedų, ar vandens. Kita kategorija – sultys iš koncentrato, kuriose gali būti vandens. Dar viena kategorija – nektarai, juose gali būti ir cukraus, ir medaus, o kur cukrus – ten gydytojų griežtas žodis.

„Per dieną mums pakanka 5 g cukraus, tai nubrauktas arbatinis šaukštelis. Maksimumas – 3 arbatiniai šaukšteliai“, – pažymi E. Gavelienė.

Vietoj cukraus ir medaus gali būti įdedama ir kitų medžiagų, pavyzdžiui, acesulfamo K (E950) ar aspartamo (E951). Tai sintetiniai saldikliai, nerekomenduojami nei vaikams, nei suaugusiems.

Paskutinė šių gėrimų kategorija – sulčių gėrimai. Tai labiau gaivieji gėrimai, juose gali būti ir dažiklių, ir konservantų, sako K. Vitytė. Be to, gali būti ir kvapiųjų medžiagų, nors visos šios medžiagos gali būti ir natūralios kilmės.

Kad rankose laikome sulčių gėrimą, paprastai išduoda ilga virtinė sudedamųjų dalių ir prierašas: mažiausias sulčių kiekis – 10 arba 20 procentų.

Kodėl geriame įvairiausius sulčių gėrimus, nektarus ar sultis iš koncentrato, jei puikiai žinome, kad naudingiausios – 100 proc. sultys? Gal gamintojai puikiai dirba savo darbą ir mūsų liežuviams neįmanoma atskirti, kur sultys, o kur – tik jų gėrimas?

Nors dauguma tikina, kad renkasi kuo natūralesnes sultis, pardavimų skaičiai rodo priešingą tendenciją. Pasak rinkos tyrimų kompanijos „Nielsen Baltics“ generalinės direktorės Ilonos Lepp, daugiausiai nuperkama nektarų – jie sudaro net 45 proc. pardavimų.

Rinkos ir vartotojų tyrimų analitikai išskiria tris priežastis, kodėl žmonės perka pramoniniu būdu gaminamas sultis: įprotis, kaina ir reklama. Kaip tikina I. Lepp, šiandien net 65 proc. sulčių yra parduodama per akcijas.

Atsargiai su želmenimis – tai itin biologiškai aktyvus produktas

Kai kurie įpročiai lietuvių sąmonėje itin gajūs – pavyzdžiui, nešti sultis į ligonines sergantiems artimiesiems. „Aš visuomet klausiu, kodėl jūs taip nemylite savo artimojo, kam nešate šį produktą, kai žmogus yra gydomas. Jame sveikatai naudingų dalykų labai minimalu“, – sako E. Gavelienė.

Dėl sveikatos galime padaryti viską, ypač jeigu priemonės tokios skanios kaip šviežiai spaustos vaisių ir daržovių sultys.

Tačiau parduotuvėse, kuriose šviežiai spaudžiamos sultys, tokių sulčių pardavimai sudaro vos 1 proc. Visgi I. Lepp pažymi, kad ši kategorija kiekvienais metais auga: kai žmonės mato, kaip sultys spaudžiamos prie jų akių, būna pasiryžę ir daugiau mokėti.

Su sultimis dirbančios Vitos Buterlevičiūtės teigimu, jau 10 metų populiariausias kokteilis nesikeičia. Tai sultys iš morkų, burokėlių ir obuolių.

Daigintų grūdų sultyse yra aktyvių ląstelių augimo hormonų, kurie skatina ir vėžio ląstelių augimą.

Kaip sako E. Gavelienė, Lietuvos gyventojai nesuvalgo reikiamo daržovių kiekio, tad stiklinė daržovių sulčių – puikus būdas papildyti savo organizmą reikiamomis medžiagomis. Kartais jų išgerti rekomenduojama ir vaikams, nes mums per dieną reikėtų suvalgyti 0,5 kg daržovių.

Stiklinė daržovių sulčių – gerai, o kaip vaisių sultys? „Per dieną mums pakanka maždaug 300 g vaisių, tai – viena stiklinė sulčių“, – teigia E. Gavelienė.

Vis dėlto dėl vienų sulčių medikai su pardavėjais kryžiuoja ietis. Tai gana aitraus skonio morkų, salierų ir želmenų sultys. Ir nors turi nemažai žmogui naudingų vitaminų, didžiausia blogybė ta, kad daigintų grūdų sultyse yra aktyvių ląstelių augimo hormonų, kurie skatina ir vėžio ląstelių augimą. Tad šiomis sultimis gydytis šiukštu negalima.

„Tai labai biologiškai aktyvus produktas. Jeigu jau norima skanauti želmenų sulčių, reikėtų praskiesti vandeniu“, – pažymi gydytoja E. Gavelienė. Pasak onkologo Juozo Ruolios, nežalinga želmenų dozė – 2–3 šaukštai per dieną.

Kaip teigia gydytojai, stiklinė sulčių tikrai nepakenks sveikam žmogui, tačiau turintys sveikatos sutrikimų turėtų suklusti. Refliuksas, dirgliosios žarnos sindromas, kiti virškinimo sistemos sutrikimai, kasos uždegimas ir panašiai – visomis šiomis ligomis sergantys asmenys turi atsargiai vartoti ne tik sultis, bet ir šviežius vaisius bei daržoves.

Kaip žinoti, kad padauginome sulčių? Anot E. Gavelienės, pirmiausia tai išduos dantys. Dar viena sulčių blogybė – šiltai laikomose šviežiai spaustose sultyse ima veistis bakterijos, jūsų virškinimo priešės.

Ekspertai taip pat pataria atidžiai rinktis, kur geriate šviežiai spaustas sultis, ypač citrusinių vaisių. Labai svarbu, kad šie vaisiai būtų gerai nuplauti po karštu vandeniu, nes tik taip pašalinamos cheminės medžiagos.

Laikantis sulčių dietos tirpsta ne riebalai

Minus 3, 5 ar net visi 10 kilogramų, giriasi išbandžiusieji sulčių dietą. Tačiau kodėl gydytojai griebiasi už galvos ir įspėja – nemėginkite eksperimentuoti?! Valgymo sutrikimų centro gydytoja dietologė Ieva Laukytė-Gaulė pažymi, sulčių dieta – trumpalaikio efekto, apie 90 dienų skysčių arba sulčių dieta organizmui suteikia daugiau streso negu naudos.

Laikantis sulčių dietos per dieną siūloma išgerti 1–2 litrus šviežiai spaustų sulčių ir šešias stiklines šilto vandens. Atrodytų, juk sultis gerti sveika, dar ir svoris ima greitai kristi, kur problema? „Neišeina padaryti tokių mišinių, kad būtų sudėtos visos žmogui reikalingos medžiagos“, – sako E. Gavelienė.

Pasak gydytojų, visus suklaidina tokios dietos pirmomis dienomis sulauktas rezultatas – greitai tirpstantys kilogramai. Tačiau, anot I. Laukytės-Gaulės, laikantis skysčių dietos mažėja raumeninė kūno masė, o ne riebalai.

Kuo ilgiau tęsiama sulčių dieta, tuo labiau tolstama nuo norimo liekno ir sveiko žmogaus atvaizdo veidrodyje, ryškėja mitybos nepakankamumo požymiai.

„Požymiai – patys įvairiausi, nuo plaukų slinkimo, odos spalvos pasikeitimo, iki rimtesnių organizmo negalavimų, gali atsirasti tinimai dėl baltymų stokos. Galų gale – iki širdies veiklos sutrikimų“, – aiškina E. Gavelienė.

Be nuolatinio alkio, pasak I. Laukytės-Gaulės, jaučiamas nuovargis, mieguistumas, o kūno masė sugrįžta riebalų pavidalu. Gydytojai kategoriški – neeksperimentuokite su savo kūnu.

„Sveikas maitinimasis ir yra orientuotas į tai, kad tu galėtum visavertiškai gyventi, kartas nuo karto sau leisti suvalgyti saldumyną ar keptą produktą, bet dėl to nesigraužti, kad tavo santykis su maistu būtų sveikas“, – pažymi I. Laukytė-Gaulė.

Plačiau – laidos įraše (nuo 28.28 min.).

Parengė Indrė Česnauskaitė.

Vartotojų kontrolė. Kokios gyvulio dalys dedamos į smulkintuvą? Po didinamuoju stiklu – faršas ir malta mėsa