Gyvenimas

2019.09.13 16:03

Marius Čepulis. Kai miškai pakvimpa meile

Marius Čepulis, gamtos fotografas2019.09.13 16:03

Rytuose praplyšta juodo dangaus skliautas, žvaigždės po truputį ištirpsta tolygiai melsvėjančiam ir raustančiam danguje. Aš jau miške. Ten dar visiškai tamsu, bet man kelią rodo dar juodesnė medžių siena ir vos šviesesnė takelio dėmė bei garsas. Mat priekyje, laukymėje, be sustojimo baubia, mauroja, riaumoja, loja, mūkia, bliauna elnių patinai.

Po truputį, kad nepalikčiau akių ant klastingų sausų šakų, judu garso link. Staiga atsitrenkiu į sieną – stipraus, svaiginančio kiek salstelėjusio ir truputį aitroko kvapo sieną. Čia tik ką praėjo patinas. Lyg patvirtindamos mano žodžius, tankmėje sutraška šakos ir pasigirsta galingas maurojimas.

Žinau, kad nėra jokio pavojaus, bet nevalingai žengteliu atgal. Šalia pasigirsta ir veršio balsą primenantis silpnesnis jauno elnioko bliovimas. Stipresnio balso savininkas ragais laužydamas šakas ir jau ne maurodamas, o kosčiodamas, pagina jaunuolį. Tas išlekia ant keliuko tiesiai priešais mane.

Matau tik šešėlį, girdžiu sunkų šnopavimą, kaip šlapias liežuvis laižo nosį, o mano paties nosis riečiasi nuo jaunuolio skleidžiamo aromato. Jaunuolis nepajutęs manęs neria tankmėn. Vėliau jis bandys prisigerinti prie kito haremo savininko moterų.

Taip, šiuo metu vyksta vienas gražiausių gamtos spektaklių – elnių ruja. Ir nors turbūt svarbiausias jos atributas yra elnių serenados, skirtos ne tik mylimosioms (joms patinas pasakoja , koks stiprus ir nuostabus yra), bet ir konkurentams, kad šie nelįstų, jei nenori iš ragų gaut.

Tiesa, ir visas tas ragų auginimas yra vien dėl vestuvių. Gynybai nuo priešų mūsų elniai ragų beveik nenaudoja, karūnos paskirtis – žymėti teritoriją, parodyti savo statusą, sveikatą bei jėgą. Na ir, žinoma, jie praverčia muštynėse su konkurentais dėl žemės ir moterų.

Tačiau ne ką svarbesnė elnių rujos dalis yra kvapai (elniams pati svarbiausia). Dabar tiesiogine to žodžio prasme miškas, kuriame vyksta ruja, persmelktas elnių patinų aromatu. Vietomis jis silpnesnis, vietomis toks stiprus, kad galva svaigsta.

Aš vis galvoju, kaip šimtus kartų jautresnės uoslės elnių patelės neišprotėja nuo tokio kvapų kokteilio. Bet turbūt joms tai patinka. Tai yra jų metas, kai miškas priklauso jų giminei, tai jų meilės kvapas.

Jei paklausčiau, kas jums yra meilės kvapas, sulaukčiau galybės pačių įvairiausių atsakymų – nuo tiesiog akto, kūno kvapų iki kvapų, kuriuos jūs įsiminėte, kai įsimylėjote. Tai gali būti kažkoks mylimojo dezodorantas, saldieji jazminai, po kuriais bučiavotės, tai gali būti kažkuri arbata, kurią jaukiai gėrėt, kažkoks patiekalas, kurį tuomet valgėt, miško, kuriame buvot, krentančių lapų – iš tikro tai gali būti bet kas.

Tai yra, tie kvapai dažniausiai su tiesiogine meile neturės nieko bendro. Taip, mes truputį skiriamės nuo gyvūnų, nes jei paklausčiau elnės, kas jai yra meilės kvapas, ji aiškiai įvardintų patinų ir jų pačių išskiriamus kvapus rujos laikotarpiu.

Mes slepiam savo natūralius kvapus po tonomis kosmetikos (nuo muilų, šampūnų iki kremų, dezodorantų ir kvepalų), o elniai kvėpinasi patys ir tam jie turi net ne vieną liauką. Šios išskiria įvairiausias išskyras, kurias elniai palieka ore ar ant įvairiausių paviršių.

Miškas yra socialinis elnių (ne tik elnių – visų žvėrių) tinklas, o liaukų išskiriami kvapai - jų paliekamos žinutės. Ir statuso atnaujinimai vyksta nuolat, kad kolegos, artimieji, konkurentai ir plėšrūnai žinotų, kaip elgtis.

Dauguma žvėrių turi riebalines, prakaito ir kvapiąsias liaukas. Būtent elniai gali pasigirti pastarųjų įvairove. Pradėkim nuo apačios. Kaip ir dauguma porakanopių, elniai turi tarpupirštines liaukas (esančias tarp kanopų), kurios išskiria sekretą ir palieka pėdsaką žemėje.

Mes matome tik pėdos įspaudą, o žvėrys dar kelias dienas galės užuosti ir pasakyti, kas, kada, kuria kryptimi čia praėjo. Vos aukščiau kojų išorėje išsidėsčiusios metatarsalinės liaukos, dar aukščiau kojų vidinėje pusėje kai kurios elnių rūšys turi tarsalines liaukas.

Pauodegyje funkcionuoja cirkumkaudalinė liauka. Tarp ragų viršugalvyje taip pat yra kvapiąsias medžiagas išskiriančių liaukų. Valydamiesi ragus, trindamiesi į įvairiausius paviršius elniai palieka išskyrų, o kartu ir informacijos apie save.

Kvapiųjų liaukų yra net ragus dengiančioje odoje (kol dar nevalyti). Taip pat viena geriausiai matomų liaukų yra tiesiai po akimi. Poakinė liauka yra mūsų ašarų liaukų analogas, bet elniams ji atlieka ir informacinį vaidmenį. Kvapiosios liaukos labai padidėja būtent rujos metu.

Vien tų liaukų išskyrų mes turbūt nė neužuostumėm, jei elnių patinai nepasigamintų specialių kvepalų. Prasidedant rujai, jie šlapesnėse vietose rausia duobes, ten šlapinasi, voliojasi ir vėl šlapinasi. Šlapinasi ne šiaip sau, bet kad šlapimas nuplautų ir ant kojų esančių liaukų išskyras.

Va tada, pasigaminę kvepalus „Ruja 2019”, išeina į trasą. Kvepalus nuolat atnaujina, kad damos alptų vos priartėjusios. Tas duobes galima užuosti iš keliasdešimties metrų, o būti šalia jų kartais tikrai sunku (tiesiog galva svaigsta).

Patelės lygiai taip pat išskiria kvapų ir feromonų, kad parodytų patinui, ar ji jau pasiruošusi poruotis. O feromonams gaudyti elniai turi ir specialų Jakobsono organą.

Taigi visiškai nenuostabu, kad miškai dabar kvepia meile, elnių meile.

Jei bus proga ir važiuosit paklausyti elnių serenadų, vaikščiodami mišku stabtelkit, užsimerkit, užsidenkit ausis ir pabandykit užuosti. Nustebsit, kiek nosis gali jums visko papasakoti.

Draudžiama publikuoti šį komentarą bet kurioje žiniasklaidos priemonėje, išskyrus LRT.lt, be raštiško autoriaus sutikimo.