Gyvenimas

2019.09.12 21:04

Kaulų čiulpų donorystė: mitas, kad reikia pjauti kaulą

LRT TELEVIZIJOS laida „Labas rytas, Lietuva“2019.09.12 21:04

Mitas, neva donuojant kaulų čiulpus pjaunamas kaulas, dažnam sutrukdo atlikti itin gerą darbą – išgelbėti sergančiam žmogui gyvybę. Tačiau LRT TELEVIZIJOS laidoje „Labas rytas, Lietuva“ gydytoja hematologė Rita Čekauskienė neigia, jog ši procedūra skausminga, nors pažymi – donorui teks pasiruošti.

Gydytojai hematologai sako, kad neretai girdime įvairių neteisingų nuomonių apie kaulų čiulpų donorystę. Jų teigimu, kai kurie įsivaizduoja, kad donuojant kraują kliudomas donoro stuburas ar pjaunamas kaulas. Tačiau tai – tik mitai. Procedūra nėra tokia skausminga, kaip daugelis įsivaizduoja, o donoro kraujas atsikuria per kelias savaites.

Kaulų čiulpų donoru Andrius tapo, kai susirgo jo brolis. Nors apie tokią donorystę girdėjo įvairių nuomonių: kad tai labai skausminga, kad pjaunamas kaulas, Andrius ilgai nedvejojo. Dabar jis užtikrina, kad procedūra – neskausminga.

„Mitas, kad baisu, nieko išvis nesijaučia ir nieko baisaus. Įduria dvi adatėles ir tiek“, – sako Andrius.

Kaulų čiulpų transplantacija reikalinga gydant ūmią leukemiją, taip pat ligas, dėl kurių sutrinka kraujo gamyba, ar įgimtus defektus, kai organizmas negamina kraujo ląstelių. Per metus Lietuvoje atsiranda maždaug 60 pacientų, kuriems prireikia tokio gydymo.

Santaros klinikų gydytoja hematologė R. Čekauskienė aiškina, kad kaulų čiulpų donacija atliekama dviem būdais. Pirmuoju būdu adatėle pasiekiamas donoro klubakaulis ir iš jo surenkami kaulų čiulpai. Antruoju reikalingos kamieninės ląstelės surenkamos iš kraujo. Būtent šiuo būdu donorai dažniausiai ir donuoja. Andrius – taip pat.

Donorai po procedūros dažnai nustemba: tas mažas maišiukas išgelbės kažkieno gyvybę?

„Bet tam reikia donorą paruošti. Keturias dienas rytą ir vakarą donoras į paodį turi susileisti tam tikrą preparatą, kuris pagausina kamieninių ląstelių kiekį kraujyje. Penktąją dieną donorą prijungiame prie aparato, kuris vadinamas aferezės aparatu“, – aiškina ji.

Įduriama adatėlė, per kurią kraujas keliauja į aparatą. Šis aparatas atrenka kamienines ląsteles, kurios keliauja į maišelį, o visa kita, ko pacientui nereikia, bet reikia pačiam donorui, sugrįžta atgal. Tokia procedūra trunka apie keturias valandas. Pasibaigus donacijai surenkama maždaug 200 mililitrų kraujo su kamieninėmis ląstelėmis – šios ligoniams ir atgamina sveiką kraują.

Vis dar apie 80 proc. mūsų negiminingų donacijų – iš užsienio. Vadinasi, didinti mūsų registrą tikrai yra prasmės.

„Donorai po procedūros dažnai nustemba: tas mažas maišiukas išgelbės kažkieno gyvybę? Tai yra tiesa. Nors, kita vertus, nėra taip paprasta – donoras keturias dienas ruošiasi, naudoja preparatą, atvyksta pas mus ir keturias valandas praleidžia ligoninėje, tačiau padaro labai svarbų ir gražų dalyką“, – pažymi R. Čekauskienė.

Santaros klinikų gydytoja sako, kad, nors nemaža dalis pacientams tinkamų donorų randama Lietuvoje, prasminga plėsti donorų registrą.

„Į tą klausimą labai sunku atsakyti, kiek reikia donorų, kad kiekvienam pacientui rastume tinkamą donorą. Turbūt nėra baigtinio skaičiaus ir labai sunku jį nustatyti. Vis dar apie 80 proc. mūsų negiminingų donacijų – iš užsienio. Vadinasi, didinti mūsų registrą tikrai yra prasmės, nes galėtume turėti daugiau donorų mūsų pacientams“, – aiškina gydytoja hematologė.

Šiuo metu Lietuvos registre yra apie 12 tūkstančių, o pasauliniame – per 35 milijonus donorų, tačiau paprastai tinka tik vienas iš kelių šimtų ar tūkstančių donorų.

Plačiau – laidos įraše (nuo 16.47 min.).

Parengė Indrė Česnauskaitė.

„Labas rytas, Lietuva“ I d. Nusikaltėliai nesnaudžia: dabar dar lengviau „apšvarinti“ jūsų kreditines korteles