Gyvenimas

2019.09.15 19:01

Apie „slaptą“ infarktą gali pranešti iš pirmo žvilgsnio visiškai su širdimi nesusiję simptomai

LRT TELEVIZIJOS laida „Klauskite daktaro“, LRT.lt2019.09.15 19:01

Skausmą pilve, kosulį ar kojų tinimą vargu ar susiesime su artėjančiu infarktu. LRT TELEVIZIJOS laidoje „Klauskite daktaro“ Lietuvos sveikatos mokslų universiteto profesorius Alvydas Unikauskas pasakoja, jog būna ir taip, kad pokyčiai širdies arterijose kliniškai nepasireiškia – žmogus gali nė nežinoti, kad jį buvo ištikęs infarktas.

Žudikas, kuris pasaulyje nušlavė daugiausiai gyvybių – širdies ir kraujagyslių ligos. Kai simptomai aiškūs, „klasikiniai“, daug lengviau nepražiopsoti atsiradusios grėsmės gyvybei. Kur kas sudėtingiau, kai žmogus nejaučia jokių simptomų arba jaučia tokius, kuriuos su širdimi susieti sunku.

„Iki 50 proc. atvejų aterosklerotiniai pokyčiai širdies arterijose kliniškai nepasireiškia. Pavyzdžiui, randas randamas atliekant elektrokardiografiją, bet žmogus net nežinojo, kad patyrė infarktą“, – pasakoja medikas.

Informacija, kaip atpažinti „slaptą“ infarktą, yra be gali svarbi, nes gali padėti išlikti gyvam. Anot profesoriaus, jei jaučiate skausmą širdies plote, labai negerai, bet tai signalas, kad reikia atkreipti dėmesį.

„Kai nėra jokių simptomų, žmogus net nežino, kad jam staiga gali sustoti širdis, ištikti aritminė mirtis. Deja, dažniausiai tai įvyksta ne ligoninėje ir net ne namie, o kažkur kitur, pavyzdžiui, kelyje. Kardiologai ne be reikalo kalba apie rizikos veiksnius“, – tikina daktaras.

Laikas – pagrindinis faktorius įvykus infarktui. Jeigu per pirmąsias dvi valandas atveriama užsikimšusi kraujagyslė, gali nebūti jokių pasekmių.

Visai neseniai su šia situacija teko susidurti visiems gerai žinomam vyrui, LRT laidų vedėjui Giedriui Drukteiniui. „Man taip nenutiks“ – šitaip nebeturėtų galvoti nė vienas žmogus, nes „slaptas“ infarktas gali ištikti bet kada ir bet ką.

Kaip pasakoja Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Kardiologijos klinikos profesorė Jurgita Plisienė, tam tikros rizikos grupės turėtų labiau sunerimti ir ypač įsiskaityti į pateikiamą informaciją apie „slaptą“ infarktą ir jo požymius.

Rizikos veiksniai:

– padidėjęs cholesterolis,

– padidėjęs kraujospūdis,

– cukrinis diabetas,

– antsvoris,

– nejudra, mažas fizinis aktyvumas,

– stresas,

– rūkymas,

– genetika,

– amžius,

– lytis.

„Laikas – pagrindinis faktorius įvykus infarktui. Mes sakome, auksinės yra pirmosios dvi valandos. Jeigu per pirmąsias dvi valandas atveriama užsikimšusi kraujagyslė, nes infarktas – kraujagyslės užsikimšimas, kartais gali nebūti jokių pasekmių“, – aiškina J. Plisienė.

Daugumos širdies ir kraujagyslių ligų galima išvengti, tačiau reikia žinoti simptomus ir rizikos veiksnius.

Taip pat svarbu žinoti, jog yra tipiški ir netipiški infarktai. Susidurti su netipišku infarktu – ypač pavojinga, nes galite net neįtarti, kad simptomai, kuriuos jaučiate, susiję su širdimi.

Netipinės infarkto formos:

– skausmas pilve: rėmuo, pykinimas, vėmimas,

– nebyli: silpnumas, prakaitavimas, nemalonus jausmas krūtinėje,

– astminė: kosulys, dusulys, negalėjimas gulėti horizontaliai,

– aritminė: tachikardija, oro trūkumas, silpnumas, kojų tinimas arba be simptomų.

„Noriu pabrėžti, kad daugumos širdies ir kraujagyslių ligų galima išvengti, tačiau reikia stebėti save, žinoti simptomus ir rizikos veiksnius, taip pat turėti valios jų vengti“, – pažymi A. Unikauskas.

Plačiau – laidos įraše.

Parengė Indrė Česnauskaitė.

„Klauskite daktaro“. „Slaptas“ infarktas ir jo (ne)pastebimi požymiai: Giedriaus Drukteinio situacijos analizė bei kardiologės Jurgitos Plisienės patarimai
Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt.