Gyvenimas

2019.09.11 19:03

Renkatės traputį vietoje duonos – apgaunate save: kaip „sveiki“ užkandžiai tampa kaloringu maistu?

LRT TELEVIZIJOS laida „Vartotojų kontrolė“, LRT.lt2019.09.11 19:03

Paužkandžiauti mėgsta daugelis, ir neretas jau pagalvoja, ką rinktis, kad būtų sveikiau. Reklamose girdime – ne tik gardus, bet ir sveikas, tačiau LRT TELEVIZIJOS laidoje „Vartotojų kontrolė“ ekspertai perspėja – ir pats nekalčiausias užkandis, pavyzdžiui, javainis, gali būti tiek pat „naudingas“, kiek šokoladinis batonėlis. Kaip neapsigauti?

Trapučiai, duoniukai, duonos lazdelės, javainiai. Šiuos sveikus užkandžius renkasi daugelis metančių svorį, sportuojančių ar tiesiog besirūpinančių savo mityba. Tačiau ką žinome apie šiuos produktus? Ar pūstų grūdų trapučiai bei įvairiausių priedų turintys duoniukai tikrai yra sveikas pasirinkimas? Kaip teigia ekspertai, kartais saldūs javainiai yra blogiau ir už šokoladinį batonėlį.

Sveikos gyvensenos ir mitybos specialistas Arturas Swan tikina, kad daugiausia problemų kyla būtent dėl to, jog žmonės kaip sveikus užkandžius renkasi tuos gaminius, kuriuos efektyviau pristato gamintojai – retas pagalvoja, ar pelnytai tokie produktai vadinami sveikais.

„Ne veltui atsiranda papildomi kilogramai. Mes nežinome, kokį užkandį renkamės, kuris suteikia naudos, o kuris ne“, – pažymi jis.

Anot A. Swan, trapučiai apie 80-uosius atsirado rinkoje tam, kad padėtų išstumti riebalus. Tuo metu buvo populiari low fat mityba – vartoti kuo mažiau riebalų. Problema ta, jog niekas neakcentavo, kokių riebalų išties nereikia valgyti. Riebalų mums reikia, tačiau ne sočiųjų, o gerųjų, kurie gerina skydliaukės, hormonų veiklą.

„Apie tai niekas nekalbėjo, ir žmonės suprato, kad riebalų nereikia, o tokie užkandžiai yra kur kas geriau“, – pasakoja pašnekovas.

Kaip gaminami trapučiai? Grūdas susiduria su dideliu karščiu ir slėgiu. Grūde esantis vanduo pavirsta garais, kurie išpučia grūdą. Taip be jokio kito ingrediento pagalbos atsiranda trapučiai, kuriais gardžiuojamės, pasakoja grūdinių produktų įmonės gamybos vadovė Daina Saulevičienė.

„Tai pats vertingiausias šio produkto bruožas, kad ten nieko nėra, tik pats grūdas: ryžis, kukurūzas, kvietys ar grūdų mišinys“, – kalba ji.

Vis dėlto mitybos ekspertai perspėja, kad aukštoje temperatūroje apdirbtame produkte daug mažiau maistinių medžiagų ir skaidulų negu tokiame pat kiekyje neapdirbtų grūdų. Be to, aukštoje temperatūroje suyra dalis antioksidantų, kurie stabdo žmogaus senėjimą, užkerta kelią vėžinėms ligoms.

Trapučiai naudingi gali būti tik kai kuriems

Nors yra nemažai faktų, įrodančių, kad trapučiai nėra sveikas pasirinkimas, visgi sveikos gyvensenos ir mitybos specialistas A. Swan ragina įvertinti savo racioną ir fizinį aktyvumą. Pasak jo, traputis vieniems gali auginti kilogramus, kitiems – suteikti jėgų.

Traputis nėra dalykas, kuris mums leidžia lieknėti. Ant pakuotės parašyta, kad jame kalorijų yra tikrai nemažai.

Šis užkandis – labai aukšto glikeminio indekso, jame gausu greitai pasisavinamų angliavandenių, kurie pakelia cukraus kiekį kraujyje. Šią energiją būtina panaudoti, tad tuo atveju, jeigu žmogus dirba sėdimą darbą ar serga diabetu, toks produktas gali pakenkti, nes energija neišnaudojama, ima kauptis riebalai.

„Žmogui, kuris yra labai aktyvus, toks užkandis gali būti sveikas. Toks žmogus po fizinės veiklos turi atsistatyti, jam šis užkandis suteiks energijos ir jėgų“, – taip tikina A. Swan.

Ir maisto tinklaraštininkė Rima Novikevičiūtė teigia, jog trapučius tikrai galima valgyti, tačiau pažymi, jog tai reikėtų daryti ne kiekvieną dieną. Be to, anot jos, juos reikėtų valgyti su kitais maisto produktais: riešutų sviestu, varškės užtepėle, avinžirniais, pupelėmis.

Žinovai klaida vadina ir pasirinkimą trapučiais pakeisti visą vartojamą duoną. Nors pasitaiko atidžiai kalorijas skaičiuojančių žmonių, kurie atsisako duonos riekės ir vietoje jos ima traputį, šitaip, pasak A. Swan, jie apgauna tik save.

„Įprastos duonos ar grūdų nenorėčiau lyginti su šiais užkandžiais, todėl kad tai visai kita kategorija. Jeigu turime galimybę pasigaminti maistą ar nusipirkti pilno grūdo duonos, tai kur kas naudingiau mūsų organizmui: bus daugiau ląstelienos, mažiau cukraus, bus daugiau ir baltymų negu trapučiuose“, – kalba sveikos gyvensenos ir mitybos specialistas.

Apskritai tai, kad trapučiai yra sveikuoliškas gaminys, anot D. Saulevičienės, sugalvojo patys vartotojai: „Tai nėra dalykas, kurio pavalgęs negauni kalorijų. Ant pakuotės parašyta, kad kalorijų yra tikrai nemažai. Tai nėra produktas, kuris mums leidžia lieknėti.“

Jei saldaus ar sūraus trapučio retkarčiais vis tiek negalite atsisakyti, ekspertai pataria, kaip išsirinkti sveikatai palankiausius.

„Reikėtų žiūrėti į sudėtį, kad būtų pagaminti iš pilno grūdo grūdų, kad būtų kuo mažiau ingredientų – tik grūdas ir druska. Gali būti kažkokių prieskonių, kurie suteikia skonio, bet yra tokių trapučių, kuriuose yra ir aliejaus, ir kažkokių konservantų, kurių tikrai nereikia“, – aiškina A. Swan.

R. Novikevičiūtė ragina atkreipti dėmesį ir į tai, kiek trapučiuose yra skaidulinių medžiagų. Pasak jos, skaidulų turtingas produktas bus tas, kuriame jų – daugiau nei 6 g.

Valgyti duonos lazdeles tas pats, kas picos pagrindą

Dar vienas sveikas užkandis – duoniukai. Jie tikrai užkariavę Lietuvos vartotojų širdis. Žinoma, tai geresnis pasirinkimas nei, pavyzdžiui, traškučiai, tačiau vienos duonos riekėmis nevalgome, tad ir su paskanintais duoniukais persistengti nederėtų.

Pasak A. Swan, duoniukas yra lygiavertis produktas trapučiui. Be to, jis gali būti keptas aliejuje, taip pat jo sudėtyje gali būti sočiųjų riebalų.

Jei skaitydami sudedamųjų dalių sąrašą randate tai, kas jums nepatinka, anot R. Novikevičiūtės, naminių duoniukų nesunkiai galite pasigaminti ir patys. Tuomet ir sudėtis bus tokia, kokios norėsite.

Užrašas „viso grūdo“ turėtų būti tik priežastis perskaityti visą ant pakuotės esančią gaminio sudėtį.

Kad tokie sveiki užkandžiai skanūs ir jų norisi, įrodo rinkos analizė. Duonos lazdelių, duoniukų, javainių ir kitų užkandžių prekės ženklų atstovai Lietuvoje pastebi, kad tokius gaminius pastaruoju metu renkasi vis daugiau vartotojų.

„Tai gamintojų inovatyvumas, bandymas pritraukti klientą, kad jis pasirinktų jų produktą. Gamintojai galbūt pradėjo nuo vieno produkto ir staiga praplėtė savo asortimentą“, – teigia Aistė Anciukevičė, užkandžių produktų vadybininkė.

Tačiau mitybos žinovai ir vėl ragina susimąstyti. Štai pavyzdys, kaip nekalta duonos lazdelė ar riestainiukas mums nė nesupratus tampa kaloringu valgiu.

„Lazdelė ar duoniukas – iš ko jie pagaminti? Iš miltų, vandens, gal sviesto, aliejaus. Paimkime ir picos pagrindą – iš ko jis pagamintas? Iš tų pačių miltų, vandens, kiaušinio ir galbūt sviesto. Didelio skirtumo nėra“, – pažymi A. Swan.

Ir užrašas „viso grūdo“ turėtų būti tik priežastis perskaityti visą ant pakuotės esančią gaminio sudėtį. Kaip teigia A. Swan, gali būti taip, kad greta pilno grūdo kviečių naudojami avižų miltai, kurie nėra pilno grūdo. Taip prekės ženklas nusimeta kaltę, nes sakydamas, kad tai pilno grūdo gaminys, nemeluoja, tačiau vartotojas sveiko produkto negauna.

Ar javainis, ar šokoladukas – cukraus suvalgysite tiek pat

Įvairiems vartotojų įnoriams paklūsta ir gamintojai. Pasirinkti javainių pagal savo skonį tikrai paprasta, o ir jų gamybos technologija neįmantri, nekelianti daug abejonių ar klausimų. Tačiau ir javainių sudėtį reikėtų geriau paanalizuoti.

„Tai visiškai lygiavertis desertas šokoladui ar pyragui. Javainiuose su šokoladiniu įdaru būna 25–30 g cukraus 100-e g. Paprastas šokoladukas taip pat turi apie 30 g cukraus. Tai jeigu jau renkatės tokį desertą, atsipalaiduokite – išsirinkite tą, kuris jums patinka“, – aiškina A. Swan.

O štai A. Anciukevičė sako, kad gamintojai siūlo įvairios produkcijos: vieni grūdų batonėliai paruošti su pridėtinėmis medžiagomis, kituose papildomo cukraus išvis gali nebūti.

„Viskas priklauso nuo to, kokį batonėlį pasirinksime. Tikrai yra sveikų batonėlių, kuriuose cukrus yra iš džiovintų spanguolių ir razinų. Reikia žiūrėti į ingredientus ir gilintis, iš kur tas cukrus“, – teigia ji.

O pasak R. Novikevičiūtės, į javainius būna dedama ir fruktozės sirupo, nors geriau būtų medus. Kaip teigia maisto tinklaraštininkė, reikia žiūrėti ne vien į cukraus kiekį, o atsižvelgti į visą gaminio sudėtį.

Suaugusiam žmogui reikia 25–30 g cukraus per dieną. Jei žmogus suvalgė javainį, kuriame yra 30 g cukraus, po to jis valgys cukraus perteklių, ir jei visą dieną sėdės prie darbo stalo, cukraus tiesiog neišnaudos.

Sveikos gyvensenos patarimus dalijantis A. Swan griežtas – jei suvalgėte saldų grūdų batonėlį, tądien būtinai pasportuokite ar bent jau iš darbo į namus keliaukite pėsčiomis.

„Suaugusiam žmogui reikia nuo 25 iki 30 g cukraus per dieną. Jei žmogus nusipirko javainį ir jo 100 g yra 30 g cukraus, tai po to jis jau valgys cukraus perteklių. Jeigu jis nedirba fizinio darbo, nėra aktyvus, visą dieną sėdi prie darbo stalo, tai to cukraus tiesiog neišnaudoja“, – aiškina A. Swan.

Naminių, sveikesnių alternatyvų pirktiniams maisto produktams ieškantys žmonės atranda ir įvairių užkandžių receptų. Būtent granola dabar populiari tuose namuose, kuriuose rasime ir trapučių ar javainių.

Visgi tiek R. Novikevičiūtė, tiek mitybos specialistas A. Swan įspėja: nors šis užkandis ir gaminamas jūsų pačių, nereikėtų persistengti renkantis ingredientus. Jei džiovintų vaisių, riešutų, sirupo ar dar kitų saldžių produktų pridėsite per daug, granola taps dar kaloringesniu ir daugiau cukraus turinčiu užkandžiu nei pirktas javainis.

R. Novikevičiūtė parodė, kaip namuose pasigaminti granolos. Žiūrėkite laidos įraše.

Parengė Indrė Česnauskaitė.

Vartotojų kontrolė. Trapučiai, duoniukai ir javainiai: kokia iš jų nauda? Cheminė medžiaga – chloras