Vis dar galvojama, kad pagreitinti medžiagų apykaitą padės aitriosios paprikos, kurių suvartojus kūną užlieja karščio banga. „Jeigu karštis galėtų tirpdyti riebalus, galėtumėte atsistoti prieš saulę ir lieknėti, bet taip nėra“, – LRT TELEVIZIJOS laidoje „Klauskite daktaro“ mitus neigia Lietuvos sveikatos mokslų universiteto profesorius Alvydas Unikauskas.
Kaip teigia profesorius, daugelis yra įsitikinę, kad norint numesti svorio ar gerai jaustis reikia pagreitinti savo medžiagų apykaitą. Todėl nenuostabu, kad žmonės imasi įvairiausių priemonių tai padaryti, tačiau ar tikrai taikomi būdai yra tinkami?
Kai kuriais mitais, kas greitina medžiagų apykaitą, vis dar esame linkę nuoširdžiai tikėti. Daktaras Unikauskas aptarė, kas medžiagų apykaitos iš tiesų negreitina.
Daugelis galvoja, kad aitrioji paprika dėl kūne sukeltos karščio bangos sudegins riebalus, tačiau karštis riebalų netirpdo.
Kava
Išgėrę kavos visi skubame į tualetą. Tai mums leidžia manyti, jog kava padeda pagreitinti medžiagų apykaitą. Tačiau daktaras griežtas – tai nėra tiesa.
„Kavos pagrindinė veiklioji medžiaga kofeinas stimuliuoja ne medžiagų apykaitą, o simpatinę nervų sistemą, todėl jūs neatsikratysite svorio, nebent atvirkščiai“, – pasakoja jis.
Sudirginus simpatinę nervų sistemą, padidėja streso hormono kortizolio išskyrimas, o šis hormonas, pasak A. Unikausko, visada susijęs su svorio didėjimu.
Žalioji arbata
Žalioji arbata pagreitina medžiagų apykaitą, tačiau labai menkai, tiesiog nereikšmingai. Todėl, kaip teigia profesorius, gerdami žaliąją arbatą taip pat neatsikratysite antsvorio.
Pipirai
„Daugelis galvoja, kad aitrioji paprika dėl savo aštrumo ir sukeltos karščio bangos kūne sudegins riebalus, tačiau karštis riebalų netirpdo“, – pažymi A. Unikauskas.
Mitochondrijose yra mechanizmas, kuris naudoja kurą energijai gaminti, bet tai nėra karštis. „Jeigu karštis galėtų tirpdyti riebalus, jūs tiesiog galėtumėte atsistoti prieš saulę karštą vasaros dieną ir lieknėti. Deja, taip nėra“, – sako jis.
Dažnas valgymas mažomis porcijomis
„Ne taip senai buvo tvirtinama, kad dažnai valgant greitėja medžiagų apykaita. Kažkas kažkada šitai leptelėjo, ir visi ėmė kartoti, nors tokiam tvirtinimui pagrindo nėra“, – aiškina medikas.
Pasak jo, tai, kad dažnas valgymas mažomis porcijomis pagreitina medžiagų apykaitą, tikrai yra mitas.
Kai savo organizmui neduodate maisto, jis pritrūksta energijos. Kad išliktų gyvas, jis įjungia taupymo režimą – lėtina medžiagų apykaitą maksimaliai.
Be to, yra keletas variantų, kaip siūloma valgyti:
1. Dažnai ir kad maistas turėtų mažai kalorijų.
2. Dažnai ir ką norite. Profesorius pažymi, kad neretai šiuo atveju pasiūloma valgyti cukrus, o toks bandymas sulieknėti yra tiesiog beprasmis.
„Jūs nieko negalite pagreitinti. Visą laiką duodate organizmui gliukozės, jis pradeda nuo jos gintis. Tai lėtina medžiagų apykaitą“, – pažymi A. Unikauskas.
3. Dažnai ir gerą maistą. Tai gali pasirodyti puikus variantas, tačiau, anot daktaro, kai nepadaroma ilga pertrauka tarp valgymų, iki vidinių riebalų atsargų neprisikapstoma, o tai būtina, kad imtumėte lieknėti. „Organizmas nemato reikalo naudoti savo riebalus“, – aiškina profesorius.
Tam, kad galėtume imtis priemonių, pirmiausia reikia žinoti, kas iš tiesų sulėtina medžiagų apykaitą. Šiam dalykui įtakos turi keletas priežasčių.
1. Amžius
„Tai natūralu. Kuo ilgiau gyvename, tuo labiau susidėvime. Tai nėra vien fizinis veiksmas – sensta viskas. Organizmas pagamina mažiau visų medžiagų, blogiau jas panaudoja. Ir fermentų mažiau, jie silpnesni. Viskas pamažu lėtėja. Šitam įtakos mes padaryti negalime“, – teigia gydytojas.
2. Kalorijų ribojimas (dietos)
„Mūsų kūnas, kad išliktų gyvas, turi kvėpuoti, privalo dirbti širdis, plaučiai, kiti vidaus organai. Įsivaizduokite, kad jūs savo organizmui neduodate maisto, jis pritrūksta energijos. Ką jis darys, kad išliktų gyvas? Įjungs taupymo režimą. O kaip jis gali sutaupyti energiją? Ją lėtindamas maksimaliai“, – aiškina A. Unikauskas.
Jei drastiškai apribosite kalorijas, žinoma, kad kuriam laikui numesite svorio, tačiau taip išderinsite metabolizmą, kad galiausiai ne tik „ataugsite“ numestus, bet priaugsite dar papildomų kilogramų, pažymi jis.
3. Atsparumas insulinui
Atsparumas insulinui, kuris galiausiai baigiasi diabetu, taip pat lėtina medžiagų apykaitą. Atsparumas insulinui – būsena, kai ląstelės nebepriima maisto.
„Esant atsparumui insulinui drastiškomis priemonėmis įmanoma sumažinti svorį tik iki tam tikro lygio. Pavyzdžiui, buvo 100 kg, sumažinote iki 80 kg, ir numesti daugiau svorio šansų nėra“, – teigia gydytojas.
Visi įsivaizduojame – kad medžiagų apykaita sulėtėtų, skydliaukė turi sirgti. Tačiau yra dar dvi situacijos, kai net esant sveikai skydliaukei ji sulėtėja.
Padidinti jautrumą insulinui gali padėti protarpinis badavimas ir angliavandenių apribojimas – svarbu „prisikasti“ iki savo vidinių riebalų. Iki jų „prisikasus“ organizmas supranta, kiek daug yra maisto, kurį galima panaudoti – tada medžiagų apykaita ima greitėti.
4. Skydliaukė
Tai dar viena priežastis, kodėl jūsų medžiagų apykaita gali sulėtėti. „Visi įsivaizduojame – kad medžiagų apykaita sulėtėtų, skydliaukė turi sirgti. Tačiau yra dar dvi situacijos, kai net esant sveikai skydliaukei ji sulėtėja: tai per didelis estrogenų kiekis kraujyje ir pažeistos kepenys“, – pasakoja A. Unikauskas.
5. Stresas
Jei jus kamuoja lėtinis stresas, organizme nuolat išsiskiria kortizolis, kuris sulėtina medžiagų apykaitą. Be to, stresas didina atsparumą insulinui.
6. Nekokybiškas miegas (augimo hormonas)
Augimo hormonas, kai kalbame apie medžiagų apykaitą, yra labai svarbus. Jis aktyvina medžiagų apykaitą, kai miegame, t. y. kai organizmas atsistato. Augimo hormoną padidinti labai padeda ir didelio intensyvumo intervalinės treniruotės.
7. Baltymų trūkumas
Organizmo atsistatymui sunaudojama 16–32 proc. per dieną suvalgytų baltymų. Jeigu jūsų maiste bus mažai baltymų, tikėtis pakankamo augimo hormono kiekio ar gero atsistatymo proceso neverta. Vartokite sardines, kiaušinius, žuvį, ekologišką mėsą.
„Nors dažnai sakoma, kad norint sulieknėti reikia greitinti medžiagų apykaitą, iš tiesų reikia jos tiesiog nelėtinti – šito užteks. Organizmas likusį darbą padarys pats“, – sako daktaras A. Unikauskas.
Plačiau – laidos įraše.
Taip pat skaitykite
Parengė Indrė Česnauskaitė.
