Gyvenimas

2019.09.07 20:00

Londone – šimtai darbą praradusių lietuvių benamių: Lietuvoje sunkiau gyventi, nei čia benamiu būti

LRT TELEVIZIJOS laida „(Ne)emigrantai“, LRT.lt2019.09.07 20:00

Giminaičiams Lietuvoje jie pasakoja, kad dirba gerus darbus ir turi namus, o vakare skuba į benamiams atvirą prekybos centrą, tiesiasi čiužinį ir pagaliau gauna progą išsimiegoti po sunkios „darbo“ dienos prašant išmaldos. LRT TELEVIZIJOS laidoje „(Ne)emigrantai“ – karti lietuvių emigrantų Londone realybė ir benamių gyvenimo užkulisių užuolaidas praskleidęs Algis.

Net ir trumpam į Londoną atvykę turistai iškart pastebi labai liūdną šio miesto pusę. Gatvėse, parkuose, prekybos centruose – kur tik bepasisuksi, visur trinasi benamiai. Murzini, pavargę ir stiprų kvapą skleidžiantys vargšeliai tapo vienu iš Didžiosios Britanijos sostinės veidų. Vietiniai taip prie to priprato, kad delnus tiesiančių ir valgyti prašančių žmonių dažnai nebepastebi.

Tarp tūkstančių Londono benamių – ir šimtai emigrantų iš Lietuvos. Tai žmonės, atvykę visai ne prašyti išmaldos. Jie tikėjosi, kad Anglijoje prasigyvens ir daug užsidirbs, bet aplinkybės buvo negailestingos, o kartais kalti buvo ir patys lietuviai.

2004 m. į Rytų Londono Stratfordo rajoną plūstelėjo didžiulė emigrantų banga iš Rytų Europos, tarp jų ir Lietuvos. Šį rajoną pamėgę lietuviai čia ėmė keltis masiškai, tačiau 2012 m. būtent čia įvyko didžiulis perversmas – po įvykusių Londono olimpinių žaidynių pakilus kainoms daugybė lietuvių buvo priversti kraustytis į kitas Londono vietas.

Šiuo metu daugybė šiame rajone vis dar likusių mūsų tautiečių sako, kad Stratfordas tapo benamių lietuvių zona – jie tiesiog trinasi gatvėse, prie konteinerių ar prekybos centruose.

Prieš išvykdami gyventi į didžiuosius Vakarų Europos miestus mažai kas susimąsto, ką reikės daryti, jei nepasiseks. O juk būtent tada išsipildo baisiausias scenarijus – apdriskusios palapinės patvoryje tampa vienintele vieta, kur galima pernakvoti.

Artimiesiems pasakoja, kad viskas puikiai sekasi

Vos 20 min. kelio nuo paties Londono centro, nuo tos vietos, kur gyvena karalienė, kur parlamentas ir visos kitos įžymios Londono vietos, renkasi nakvoti daugybė benamių iš Rytų Europos. Kiekvieną vėlų vakarą čia išdygsta palapinių miestelis, o rytais, prieš išeidami į gatves prašyti išmaldos, benamiai jas surenka ir paslepia.

Naktiniame prekybos centre galioja kelios taisyklės. Benamiai pasiskirstę zonas pagal tautybę, kad vieni su kitais galėtų susikalbėti.

Dar viena vieta, į kurią kasnakt renkasi nelaimėliai, – legendinis Stratfordo prekybos centras. Jis atidarytas visą naktį, tik parduotuvės jame nedirba. Tie, kurie čia lankosi dieną, tikriausiai net neįtaria, kas vyksta sutemus. Vienas po kito po šiuo stogu lenda neturintys kur nakvoti žmonės. Šiltomis naktimis jų būna apie 50, lietingomis ir šaltesnėmis – net iki kelių šimtų.

Vieni – ramūs ir tylūs, tiesiog norintys ramiai išsimiegoti. Kiti – apkvaitę nuo alkoholio ar narkotikų svirduliuoja, puola praeivius, keiksnojasi. Daug kas eidami pro šią vietą paspartina žingsnį, prabėga neatsigręždami. Būna ir tokių, kurie visgi sustoja ir sugulusiems benamiams sušelpia pinigų ar net atneša maisto.

Tačiau naktiniame prekybos centre galioja kelios taisyklės. Vienoje pusėje gulasi senbuviai, kitoje – naujokai. Taip pat benamiai pasiskirstę zonas ir pagal tautybę, kad vieni su kitais galėtų susikalbėti.

Vos pamatę televizijos kamerą daugelis susirinko daiktus ir puolė slėptis, kiti užsidengę veidus atsisakė bendrauti ir liko toliau miegoti. Tuos žmones galima suprasti: giminaičiams Lietuvoje jie pasakoja, kad dirba gerus darbus ir turi namus. Papasakoti tiesos šie nelaimėliai dar nepasirengę.

Drąsos turėjo tik Algis. Pakeltas iš miegų jis papasakojo savo istoriją – kaip atsidūrė prekybos centre ir kaip Londone gyvena benamiai.

Vaikai dar nieko nereiškia

Anot Algio, dauguma benamių tiesiog neteko darbo, nebeišsilaikė, nebagalėjo sumokėti nuomos ir išėjo į gatvę. Pašnekovas sako, kad kiekvienas į Angliją atvykęs lietuvis turi būti pasiruošęs blogiausiam, nes niekas negali garantuoti, kad visą laiką turėsi gerai apmokamą darbą.

Į Londoną jis atvyko pakviestas uždarbiauti. Iš pradžių viskas sekėsi gerai – Algis dirbo mūrininku, kol vieną dieną užsidegė namas, kuriame jis gyveno kartu su sugyventine. Sudegus vienintelei poros pastogei Algio sugyventinė išėjo gyventi pas savo vaikus, pats Algis – pas savo. Tačiau jis sėdėti vaikams ant sprando nenorėjo – taip atsidūrė gatvėje.

Vaikai turi savo gyvenimą, aš – savo. Jie irgi tėvai, jiems irgi reikia rūpintis savo atžalomis.

Naujo darbo susirasti taip pat nepavyko – buvo dingę Algio dokumentai, o naujiems pasigaminti pinigų jis neturėjo. Pasidaryti naujų nepadėjo ir Lietuvos ambasada, už paso gamybą paprašiusi 92 svarų. Ir nors galima dirbti nelegaliai, Algis atvirauja – dauguma nelegaliai dirbančiųjų apgaunami. Taip ne kartą yra nutikę ir pačiam Algiui.

Jis atvirauja – nors turi vaikų, kurie taip pat gyvena Londone, turi darbus, pastogę ir pinigų, jie dar nieko nereiškia: „Jie turi savo gyvenimą, aš – savo. Jie irgi tėvai, jiems irgi reikia rūpintis savo atžalomis.“

Algis bandė gauti ir pašalpą, tačiau pritrūkus dokumentų to padaryti nepavyko. Šešiasdešimtmetis gatvėje jau dvejus metus, tačiau tikina, jog, jeigu kas pasiūlytų, eitų dirbti bet kokio darbo.

Praradęs darbą Londone prarandi viską – tai tiesus kelias į gatvę, taip sako Algis. Dažnai žmonės įsivaizduoja, kad gatvėje atsiduria tik tie, kurie geria, vartoja narkotikus. Algis šių problemų neturi – kalbasi būdamas visiškai blaivaus ir šviesaus proto. Ir dienas jis leidžia tiesiog vaikštinėdamas, o ne prašydamas išmaldos – kam prašyti, jei esi du kartus per dieną ir taip pamaitintas?

„Yra maitinimo įstaigos, kur maitina. Maistas normalus, maitina mažiausiai 2 kartus. Ir dušai yra, žiemą nueini išsimaudyti. Kai duoda maisto, duoda ir vandens, vaisių“, – taip pasakoja pašnekovas.

Laimingas, kad dar gyvas, ir tiki šviesia ateitimi

Jis dėkingas Stratfordo prekybos centro vadovams, nes gailėdami benamių jie leidžia naktimis jiems čia prisiglausti. Tiesa, galioja griežtos taisyklės: privaloma viską sutvarkyti, nepalikti šiukšlių, griežtai draudžiama atlikti gamtinius reikalus.

Jokių asmeninių daiktų Algis neturi. Jo filosofija paprasta: nieko neturiu, bet nieko ir nereikia. Sako pripratęs, kad jo kišenėse švilpauja vėjai, todėl apie tai tiesiog nebegalvoja.

Iš Žemaitijos kilęs vyras kadaise turėjo Šiauliuose butą, tačiau išsiskyręs su pirmąją žmona jai viską paliko. Pas ką grįžti į Lietuvą jis neturi. Tiesa, Algis turi sesę, kuri uždarbiauja Norvegijoje ir žino apie brolio situaciją, tačiau niekuo padėti negali. „Mano mylimiausi žmonės yra mano anūkė, anūkas“, – sako pašnekovas.

Pagyvenk ir pamatysi, kad nėra taip blogai.

Kai tokiame dideliame mieste guli gatvėje, niekada negalima giliai užmigti, visą laiką turi būti pasiruošęs bėgti, taip sako lietuvis. Visada kyla pavojus, kad tave gali apvogti apgirtę vagys.

Benamis Algis sako, kad trintis gatvėmis nėra jau taip blogai, kaip gali pasirodyti iš pradžių. Sunkios būna tik pirmosios naktys, o tada tiesiog prisitaikai prie aplinkybių. „Pagyvenk ir pamatysi, kad nėra taip blogai“, – pasiūlo jis.

Paklaustas, kada paskutinį kartą jautėsi laimingas, Algis atsako: „Aš kiekvieną dieną laimingas, kad dar gyvas ir kvėpuoju.“ O pasiteiravus apie jo ateitį, jis išlieka optimistiškas – sako, kad tikisi greitu metu pradėti dirbti ir kad viskas susitvarkys. „Visą laiką tikiu“, – pažymi jis.

Kol darbo ir pinigų nėra – vienintelis Algio džiaugsmas, kad čia jis ne vienas toks iš mūsų šalies: visada turi su kuo pabendrauti, o tai atsidūrus tokioje padėtyje labai svarbu. Vien čia, prekybos centre, jo teigimu, apie 50 lietuvių. Kodėl ir jie negrįžta į Lietuvą? „Todėl, kad Lietuvoje daug sunkiau gyventi, nei čia benamiu būti“, – patikina jis.

Dešimtys naktis prekybos centre leidžiančių lietuvių sako, kad vienintelė pagalba, kuri jiems būtų naudinga, yra grynieji pinigai arba gerai apmokamas darbas. Sugrįžti į Lietuvą pas gimines ar kokius nors pažįstamus jie nenori ir tiki, kad Lietuvoje bus sunkiau, negu gyventi prekybos centre naktimis. Toks yra Londonas ir tokie yra mūsų šalies benamiai.

Plačiau – laidos įraše (nuo 26.25 min.). Benamius Londone kalbino laidos vedėjas Orijus Gasanovas.

Parengė Indrė Česnauskaitė.

(Ne)emigrantai. Neįtikėtinomis sąlygomis Londone gyvenantys benamiai iš Lietuvos kiekvieną dieną keliasi su viltimi susirasti darbą