Gyvenimas

2019.09.03 19:20

Švenčių karalius tortas: po karūna slepiasi ir kancerogenai, ir vaikų dėmesį sutrikdantys dažikliai

LRT TELEVIZIJOS laida „Vartotojų kontrolė“, LRT.lt2019.09.03 19:20

Šventė be torto kai kam visai nešventiška – šis tikras saldumynų karalius savo sosto neužleidžia nei prėskiems pyragams, nei želė gabaliukams, nei vaisiams. Tačiau kuo iš tiesų maitiname savo vaikus? Neretas tortas „pagardintas“ hidrintais riebalais, o, kaip LRT TELEVIZIJOS laidoje „Vartotojų kontrolė“ teigia dietologė Jūratė Dobrovolskienė, tai – kancerogenai.

Šokoladiniai, karameliniai, jogurtiniai, vaisiniai, griliažiniai – konditeriai stengiasi nustebinti pirkėjus tortų skonių įvairove, gražiais papuošimais, formomis. Tačiau kartais nustebina ir gaminio sudėtimi.

„Kad nusipirktum mažą tortuką, prieš tai reikia perskaityti romaną, t. y. žodžių kratinį“, – pažymi gydytoja dietologė J. Dobrovolskienė.

Ji primena, kad tortas yra pačioje maisto piramidės viršūnėje, ir turi būti skanaujamas ne dažniau nei kartą per savaitę. „Torto maistinė vertė yra niekinė, iš jos gauname tik energiją“, – sako pašnekovė.

Būtent energinės vertės eilutė dažniausiai pakiša koją gamintojams ir sulaukia veterinarijos inspektorių pastabų. Ne visada tai, kas deklaruojama, yra tiesa – kaip pasakoja Vilniaus valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos viršininko patarėja Daiva Ruželienė, dažnai maistingumas nustatomas didesnis, nei nurodoma.

O pasak sveika mityba besidominčios biomedicinos mokslų daktarės Skaidros Kordušienės, visuomet svarbiausias saikas – tortą reikėtų stengtis pirkti kuo mažesnį, iki 1 kg, nes jis skirtas ragauti, skanauti, o ne persivalgyti.

Gardumynas su kancerogenais

Vienas svarbiausių dalykų, į ką reikėtų atkreipti dėmesį skaitant etiketę ant saldumyno, ar produkte yra hidrintų riebalų. Į tortus dedami hidrinti riebalai ne atsitiktinumas, o labiau taisyklė.

Itin plačiai konditerijoje naudojami iš dalies hidrinti riebalai, dėl kurių medikai griežti – su jais juokauti negalima.

„Paprastai tai yra patys pigiausi [riebalai]. Gali būti palmių, genetiškai modifikuotas sojų aliejus“, – pažymi dietologė J. Dobrovolskienė.

Hidrinti riebalai – tai chemiškai pakitę augaliniai riebalai, susidarantys kaitinant. Nesočiosios riebiosios rūgštys tampa sočiosiomis, o skysti riebalai įgyja kietą konsistenciją. Jeigu lieka iš dalies nesočiųjų riebalų rūgščių, susidaro antras produktas – iš dalies hidrinti riebalai.

Būtent šie riebalai itin plačiai naudojami konditerijoje, tačiau medikai griežti – su jais juokauti negalima. „Jie yra kancerogeniniai, kenkia širdies kraujagyslių sistemai, dalyvauja nutukimo procesuose“, – tikina J. Dobrovolskienė ir priduria, jog ši medžiaga gali prisidėti prie atsiradusio cukrinio diabeto, sąnarių ligų, tulžies pūslės akmenligės.

Pasaulio sveikatos organizacija šiuos riebalus įvardija kaip itin kenksmingus sveikatai ir pataria jų vengti, rekomenduoja vietoje jų rinktis įprastus riebalus, tokius kaip sviestą.

Ir nors, pasak D. Ruželienės, stebima tendencija, kad dauguma gamintojų ima dažniau naudoti natūralius ingredientus, pasitaiko atvejų, kai etiketėje nurodomi natūralūs maisto produktai nėra tokie jau natūralūs, pavyzdžiui, nurodomas sviestas, o iš tiesų tai – tepusis riebalų mišinys.

Kuo ryškesnis, tuo prastesnis

Dar vienas baubas, tortą galintis paversti tiesiog nevalgomu – dažikliai. Jų būna ir tokių, kurie gali neigiamai paveikti vaikų dėmesį ir aktyvumą. Tai privalo būti nurodyta net etiketėje.

E127 (eritrozinas), E129 (aluros raudonasis), E133 (briliantinis mėlynasis) – tai sintetiniai dažikliai, nerekomenduojami nei suaugusiesiems, o ypač vaikams. Paprastai įdėjus tokių dažiklių tortai bus labai ryškių spalvų, sako specialistai.

Deja, bet nerasite nė vieno torto be kokio nors dažiklio, tačiau ne į visus dažančius priedus reikėtų žiūrėti įtariai – už kokio nors skaičiaus gali slėptis tiesiog burokėlis, karotenas ar paprastoji karamelė.

Konservantai kenkia virškinimui ir imuninei sistemai.

Gerai įsiskaitykite, ar jūsų perkamame torte nėra ir konservantų, natūralių arba sintetinės kilmės cheminių medžiagų, skirtų pailginti maisto vartojimo laiką, neleidžiančių atsirasti bakterijoms, grybeliams.

„Minordijos“ konditerė technologė Rūta Šiušienė sako, kad naudojami konservantai yra šių dienų civilizacijos pasekmė. Anot jos, atstumai nuo gamintojų iki pirkėjų labai pailgėjo, tad tenka kažką aukoti.

Svarbu žinoti ir tai, kad šios medžiagos nesukelia smūginio sveikatos pasikeitimo, o problemų sukelia vartojamos metai iš metų.

Konservantus itin atsakingai turėtų vertinti tėveliai, auginantys mažus vaikus. „Skaičiuojama standartui – tai yra žmogui, kuris sveria 70 kg. Vaikas gali sverti 12–15 kg, tai įsivaizduokite – poveikis dvigubinasi, trigubinasi“, – perspėja J. Dobrovolskienė.

Patekę į žarnyną konservantai stabdo mikroorganizmų veiklą ir sutrikdo mikroflorą, taigi kenkia virškinimui ir imuninei sistemai.

Tad sveikiausias tortas bus tas, kuriame sudedamųjų dalių bus kuo mažiau. Taip teigia biomedicinos mokslų daktarė S. Kordušienė. O dietologė J. Dobrovolskienė ragina į tortus žiūrėti dar kitaip, ir juos ne pirkti, o kepti patiems.

Perka sveikesnį, bet gauna tokį patį

Pagal gydytojų rekomendacijas, vaikams iki trejų metų maistas turėtų būti visai nesaldintas, vadinasi, ir torto jiems nebūtų galima net paragauti. Ketverių šešerių metų vaikui galima suvalgyti iki šešių arbatinių šaukštelių cukraus per dieną, vyresniame amžiuje galima 6–10, o suaugusiesiems – apie 12 šaukštelių.

Kaip sako medikai, blogiau už cukrų – tik jo pakaitalai. Sorbitolis, ksilitolis – visi dirbtiniai saldikliai laikomi kenksmingais sveikatai. Visgi D. Ruželienė tikina, jog didžioji dalis gamybininkų jau atsisakė dirbtinių saldiklių.

Kepinių gamybą supaprastina ir žaliavų mišiniai.

Žmonės ieško naujų skonių, tad prekybos centrų konditeriams tenka plušėti iš peties, tačiau jie galvoja ir apie save, tad kai kuriuos procesus pagreitina.

Kaip pasakoja S. Kordušienė, profesionalūs technologai gamina žaliavų mišinius, skirtus kokiems nors kepiniams, kremams gaminti. Taip supaprastinama jų gamyba. Ir nors šis faktas iš pirmo žvilgsnio gali pasirodyti bauginantis, pasak R. Šiušienės, mišinys tėra pagalba gamintojui ir neturėtų mūsų gąsdinti: „Visa, kas juose sudėta, yra valgoma ir leidžiama.“

Neretai vartotojas, siekdamas įsigyti sveikesnę prekę, perka tortą ne iš prekybos centro, o, pavyzdžiui, mažos kepyklėlės. Deja, ir čia saldumynas gali būti pagamintas iš tų pačių mišinių, kuriuos naudoja ir didžiųjų prekybos centrų konditeriai. Noras ragauti sveikesnį tortą kartais gali tapti tiesiog gražia iliuzija.

Itin atsargiai siūloma vertinti interneto puslapius, per kuriuos galima užsisakyti tortų. Pirmiausia svarbu įsitikinti, ar tokių tortų gamintojai turi maisto subjekto tvarkymo pažymėjimą.

„Deja, gauname ir nusiskundimų, esame tyrę protrūkius, susirgo apie 10 vartotojų, kai į šventę buvo atneštas nežinia kur pirktas ir gamintas tortas. Tai buvo salmoneliozės protrūkis“, – pasakoja D. Ruželienė.

Brangiausi – veganiški tortai

Vegetariškų, veganiškų skanumynų parduotuvių ir kavinių – vis daugiau. Šiuos gardėsius vartotojai renkasi ne tik dėl to, kad yra vegetarai ar veganai, bet ieškodami tiesiog sveikesnio gaminio. Išties kartais tokiose vietose gaminamus skanėstus sunkiai atskirtume nuo įprastų.

Kaip teigia „Holigans“ bendraįkūrėja, konditerė Neringa Prasauskinė, visų saldumynų „stuburas“ labai paprastas. Svarbu, kad vartotojas, skaitydamas sudėtį, galėtų suprasti kiekvieną jos dalį, ir kad kiekviena iš tų dalių būtų valgoma kone atskirai.

Veganiškas tortas nėra niekuo išskirtinis.

Veganiškuose tortuose galima rasti speltos, kokosų miltų ar avižų miltų be glitimo, įvairių ekologiškų džiovintų vaisių, riešutų masės. Tačiau vis dėlto juos gaminant naudojamas ir kokosų aliejus – pasak pašnekovės, daugiau nėra kuo stingdyti torto.

O gydytojai turi kitą nuomonę apie tokiuose gaminiuose naudojamą aliejų. „Tai yra tas pats, ko mes visą laiką bijome, t. y. sviestas, grietinė – gyvūninės kilmės taukai. Jų savybės analogiškos sočiosioms riebalų rūgštimis. Todėl veganiškas tortas nėra niekuo išskirtinis“, – kalba dietologė J. Dobrovolskienė.

Laidos kūrėjai įvertino, kiek kainuoja kilogramas torto prekybos centruose, kepyklėlėse, veganų kavinėse, o kiek kainuoja jį tiesiog pasigaminti namuose.

– Prekybos centruose – 5–12 Eur už kilogramą

– Kepyklėlėse – 12–31 Eur už kilogramą

– Veganų kavinėse – 16–36 Eur už kilogramą

– Naminis – 15–20 Eur už kilogramą

Namuose kepto torto kaina beveik nesiskiria nuo mažose kepyklėlėse ir desertinėse parduodamų tortų kainų. Daugiausiai kainuoja aukštos kokybės veganiški tortai.

„Mūsų konditerės bando padaryti ekonomiškus tortus. Nededame labiausiai kainą lemiančių produktų, kaip riešutai, datulės, visokios liofilizuotos uogos. Geras maistas tikrai darosi prabanga“, – sako N. Prasauskinė.

LRT TELEVIZIJOS laidos „Vartotojų kontrolė“ komanda atliko tyrimą – analizavo 15 prekybos centruose atsitiktinai nupirktų tortų sudėčių. Tyrimo rezultatai – laidos įraše.

Parengė Indrė Česnauskaitė.

Vartotojų kontrolė. Visų švenčių atributas – tortas: jo sudedamosios dalys ekspertų akimis, namudinių kepinių bumas bei sveiko torto dilema