Gyvenimas

2019.09.01 14:59

Nemirtingumo eliksyro beieškant: žmogaus ląstelių injekcija grąžina jaunatvišką išvaizdą

Milda Kunskaitė, ve.lt, LRT.lt2019.09.01 14:59

Specialistai, tiriantys žmogaus organizmą, jo senėjimo priežastis teigia, kad žmonija nuo senų laikų ieškojo nemirtingumo recepto. Anksčiau, daugybė alchemikų siūlė gėrimus ir preparatus, neva galinčius išsaugoti amžiną jaunystę, o šių dienų gydytojai gali pasiūlyti 21-ojo amžiaus vaistą nuo senėjimo – žmogaus ląsteles.

Anksčiau, alchemikų tikslas buvo, naudojant filosofijos akmenį, sukurti vadinamąjį aukso gėrimą, kuris išgydytų visas ligas ir dovanotų amžiną jaunystę.

Tada į jaunystės eliksyro sudėtį patekdavo įvairūs brangakmeniai, taurieji metalai, retos žolės bei tam tikros rūšies nuodai. Žmonės kovojo dėl galimybės pratęsti jaunystę, kuo ilgiau išsaugoti sveikatą ir grožį. Bet nemirtingumo paslapties niekam taip ir nepavyko atskleisti iki šių dienų.

Tiesa, žymus senovės alchemikas ir gydytojas Paracelsas buvo įsitikinęs, kad siera gali padėti pratęsti žmogaus gyvenimą iki 600 metų. Nors, pasak gandų, Paracelsui pavyko išrasti „nemirtingumo akmenį“, gamtos jam nepavyko apgauti – gydytojas mirė sulaukęs vos 47-erių.

20-21 amžiuje prasidėjo neregėtas gerontologijos mokslo, tiriančio individų ir gyventojų grupių senėjimą, pakilimas. Mokslininkai dideles viltis sudėjo į kamienines žmogaus organizmo ląsteles.

1998 m. sausį pasaulį apskriejo žinia, kad Amerikos medikai išmoko į ląsteles įvesti telomerazės geną. Leidiniuose mirgėjo antraštės: „Išrastos tabletės nuo senatvės“, „Vaistai nuo senėjimo prieinami kiekvienam“.

Bet eksperimentai prislopino mokslininkų euforiją – jiems nepavyko sėkmės su viena atskira ląstele perkelti į visą žmogaus organizmą. Dabar mokslininkai dėmesį sutelkia į kamieninių ląstelių savybę išsivystyti į bet kokias organizmo ląsteles.

Mokslininkai kuria metodus daugeliui ligų gydyti, naudojant kamienines ląsteles. Pavyzdžiui, po infarkto į širdies raumenį įterptos kamieninės ląstelės jame ima daugintis ir įgauna aplinkinių ląstelių savybes, pakeisdamos pakenktus audinius.

Būtent kamieninių ląstelių savybė pakeisti organizme nesveikus audinius ir naudojama atsijauninimui. Jauninamosios procedūros vis populiarėja, nors tokių operacijų padariniai nėra iki galo ištirti.

Tačiau žmonija turi realių šansų pratęsti žmogaus gyvenimą bent iki 200 metų. Tai patvirtina ir pasaulio ilgaamžių pavyzdžiai. Vienas iš tokių, Sovietų Sąjungoje ilgaamžiškumu garsėjęs azerbaidžanietis Shiralis Muslimovas (1801-1973).

Vyras gimė valdant imperatoriui Aleksandrui I, nugyveno 168 metus, o iš jų 150 ganė avis. Per dieną Širalis nueidavo iki 15 km. Būdamas 136-erių jis vedė trečią kartą ir šioje santuokoje jam gimė duktė. Širalis buvo ne tik ilgaamžis, bet ir seniausias per visą istoriją tėvas.

Mediciniškai tiriant ilgaamžį, 1973 m. paaiškėjo, kad pagrindiniai jo sveikatos rodikliai atitiko sveiko jauno žmogaus organizmo rodiklius: arterinis kraujospūdis 110/60, širdies susitraukimų dažnis - 74 tvinksniai per minutę. Šis žmogus niekada nejautė metų naštos, visada buvo žvalus ir savo gyvenimą laikė laimingu. Ir jo mirtis buvo rami, be kančių.

Taigi, biologinis žmogaus amžius, priklausomas nuo daugybės veiksnių, gali arba atsilikti nuo chronologinio, arba jį aplenkti. Tačiau šių dienų mokslininkai mano, kad senėjimą įmanoma ne tik sulėtinti, bet ir pasukti atgal – organizmą atjauninti.