Gyvenimas

2019.09.13 21:08

Apželdintoja Marijui: atsisakiau darbo, kai reikėjo ąžuolyne prisodinti egzotinių augalų

LRT RADIJO laida „Darbas – ne vilkas“, LRT.lt2019.09.13 21:08

„Žmonės, apželdinimo srityje dirbantys daugelį metų, mėgsta sakyti: esame idiotai arba fanatikai, bet mes labiau save skiriame prie fanatikų“, – sako 22-ejus metus apželdintoja dirbanti Idalija Marčiulionienė ir priduria, kad kartais dėl tvirtų įsitikinimų tenka atsisakyti ir pelningų apželdinimo užsakymų.

Apželdinimo įmonės atstovę Idaliją Marčiulionienę kalbina LRT RADIJO laidos „Darbas – ne vilkas“ vedėjas Marijus Mikutavičius.

– Kiek metų dirbate apželdinimo srityje?

–22-ejus metus. Žmonės, apželdinimo srityje dirbantys daugelį metų, mėgsta sakyti: esame idiotai arba fanatikai, bet mes labiau save skiriame prie fanatikų. Jei atvirai, per tiek metų buvo kilę įvairių minčių, kartais net gailėdavausi pasirinkusi šią specialybę. Tokios mintys užplūsdavo, kai gaudavau labai sudėtingus apželdinimo projektus.

– Kokių dalykų šiandien mokomi jaunieji apželdintojai?

– Dar Smetonos laikais buvo labai gerbiama specialybė – sodininkas, kuris mokėjo, kaip pasodinti ir prižiūrėti augalus. Dabar jaunieji apželdintojai yra mokomi atpažinti dirvožemius, augalus. Taip pat, kaip teisingai komponuoti, sodinti ir prižiūrėti tam tikrą augalą. Praėjusiais studijų metais Vilniaus kolegijos Agrotechnologijos fakultetas išleido 13 studentų.

– Ar tie 13 žmonių lengvai randa darbą ir įsitvirtina rinkoje?

– Lietuvoje gerų apželdinimo specialistų tikrai trūksta. Didžiausia problema, kodėl ne visi baigę apželdinimo studijas, susivilioja dirbti pagal specialybę yra tai, kad šis darbas sezoninis. Manau, kad tai pati nepatraukliausia mūsų specialybės savybė.

Pirmuosius darbus pradedame ankstyvą pavasarį, o baigiame artėjant Kalėdų šventėms. Na, o žiemos sezono metu mes visais įmanomais būdais stengiamės išlaikyti savo darbuotojus. Deja, jei žiema Lietuvoje užsitęsia, daugelis darbuotojų nusprendžia palikti apželdinimo sektorių.

– Važiuodamas miestu, žiedinės sankryžos centre išvystu geometrinės formos gėlyną. Ar tai gali būti jūsų arba jūsų kolegų darbas?

– Miesto želdiniai atsiranda tose vietose, kuriose padarytas apželdinimo projektas. Pavyzdžiui, Vilniuje – apželdinimo projektą atlieką kraštovaizdžio architektai.

Jie suplanuoja erdves, kuriose norima matyti tam tikras želdinių kompozicijas. Tada skelbiamas konkursas. Jį laimėjusi viena iš apželdinimo įmonių ir imasi miesto erdvių gražinimo darbų. Tačiau laimėti vieną iš tokių konkursų – sunku.

– Kiek Lietuvoje veikia tokių apželdinimo įmonių?

– Ne vienerius metus savo veiklą vykdančios apželdinimo įmonės jungiasi į Lietuvos želdintojų ir dekoratyvinių augalų augintojų asociaciją, nes norime, kad mūsų valdžia mus išgirstų. Mūsų bendruomenė vienija gana didelį įmonių skaičių.

– Idalija, ar jums teko sodinti ką nors, kas jūsų manymu, buvo visiška beskonybė?

– Yra tekę atsisakyti dviejų rimtų projektų, nes jų idėja visiškai prieštaravo mano prigimčiai. Vieno iš projektų iniciatoriai buvo užsigeidę gražų ąžuolyno lopinėlį prisodinti įvairių egzotinių augalų. Man nekilo rankos visą tai įgyvendinti.

Visas pokalbis – laidos įraše:


Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt.